- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-02-24
- Bylos Nr.
- 1-255-771/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06604-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- R. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas A. P., susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Joniškio raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 1) 2009-11-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos) laisvės apribojimu 1 m. 5 mėn., 2010-04-15 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi ši bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, 2010-09-10 bausmę atliko; 2) 2012-06-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. 40 parų areštu, 2012-08-24 bausmę atliko; 3) 2014-02-06 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. 4 mėn. viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai dirbant po 20 valandų visuomenės labui, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį,
Teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. siūlė duoti mažesnį negu 1 MGL kyšį, o būtent 2017 metais vasario 10 d. apie 16.58 val., Šiauliuose, Aušros al., ties namu Nr. 29, siūlė duoti tiksliai nenustatytą kiekį eurų valstybės tarnautojui - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vadui G. B., veikiančiam teisėtai įstatymo nustatytos kompetencijos ribose ir einančiam tarnybines pareigas, už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus, tai yra siekdamas, kad nebūtų įformintas pažeidimas kurį padarė jo draugas E. M., vairuodamas transporto priemonę - lengvąjį automobilį "Honda - Accord", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2.90 prom.) bei nebūtų nutempta transporto priemonė.
Ikiteisminiame tyrime R. G. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad 2017 m. vasario 10 d. jis su draugu E. M., jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Šiauliai, vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė alų. Įvykio metu jis buvo nemažai išgėręs alaus, todėl ne visai tiksliai prisimena visas įvykio aplinkybes. Jis pamena, kad apie 16.20 val. su E. M.jo automobiliu "Honda Accord", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį šis vairavo, išvažiavo parsivežti jo draugės K. L. iš darbo. Bevažiuodami lyg ir užkliuvo už kažkokio automobilio, tačiau kaip ir kas tiksliai įvyko, jis dėl girtumo paaiškinti negali. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos, kaip jis suprato, iškvietė tie žmonės, kurių automobilis buvo kliudytas. Vienas policininkas priėjo prie automobilio ir nusivedė E. M. į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. Jis liko sėdėti automobilyje. Po to, kiek tiksliai pradėjo laiko jis pasakyti negali, prie jo priėjo vienas policijos pareigūnas ir jam pasakė, kad jo draugas E. M.bus sulaikomas už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, o jis galintis būti laisvas. Tada jis išlipo iš automobilio ir norėjo susitarti su policijos pareigūnų, t. y. jis norėjo, kad nebūtų sulaikomas jo draugas E. M. bei kad nebūtų nutemptas jo automobilis. Policijos pareigūnui jis siūlė susitarti tiesiogiai duodamas suprasti, kad sumokės tiek eurų, kiek jis paprašys. Tačiau konkrečios sumos neįvardino. Galvojo, kad gal policijos pareigūnas pats pasakys kokią nors sumą, tai jis ją ir sumokės. Jis tikrai siūlė susitarti. Policijos pareigūnas jam sakė, kad už bandymą papirkti policijos pareigūnus yra baudžiamoji atsakomybė, tačiau jis nereagavo į tai, nes buvo girtas. Vis vien bandė susitarti su policijos pareigūnu. Su savimi pinigų neturėjo, tačiau policijos pareigūnui sakė, jog pasuks kam nors ir jam atveš pinigų. Susitarti jis siūlė vienam iš policijos pareigūnų, tačiau netoliese buvo dar vienas policijos pareigūnas, kuris galėjo girdėti, kaip jis bandė susitarti su jo kolega. Taip jis pasielgė tiesiog norėdamas pagelbėti draugui (33-34 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina bylos rašytiniai įrodymai:
2017-02-10 Šiaulių apskrities VPK PR 2-osio kuopos 1-ojo būrio vado G. B. ir vyriausiojo patrulio G. Ž. tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuota informacija, susijusi su R. G. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 227 str. 4 d. (16-17, 18 b. l.).
Alkotesterio kvitas, kuriame užfiksuota, kad 2017-02-10 17.15 val. R. G. užfiksuotas 2,53 promilės girtumas (19 b. l.).
Teismas įvertino rašytinio proceso metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje esančiais duomenimis: policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir juose nurodytomis aplinkybėmis, blaivumo testo parodymais. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pripažįsta, kad siūlė duoti mažesnį negu 1 MGL kyšį, o būtent 2017 metais vasario 10 d. apie 16.58 val., Šiauliuose, Aušros al., ties namu Nr. 29, siūlė duoti tiksliai nenustatytą kiekį eurų valstybės tarnautojui - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vadui G. B., veikiančiam teisėtai įstatymo nustatytos kompetencijos ribose ir einančiam tarnybines pareigas, už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus, tai yra siekdamas, kad nebūtų įformintas pažeidimas kurį padarė jo draugas E. M., vairuodamas transporto priemonę - lengvąjį automobilį "Honda - Accord", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2.90 prom.) bei nebūtų nutempta transporto priemonė.
Nusikalstamos veikos objektas nusižengimas valstybės tarnybai, valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – policijos pareigūnui. Objektyviosios pusės požymiai pasireiškė tiesioginiu siūlymu policijos pareigūnui duoti kyšį. Nusikalstama veika pasireiškė tyčia. Kvalifikuojantis požymis – siūlomo kyšio suma mažesnė nei 1 MGL. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 4 dalį.
Prokuroras siūlo bylos procesą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Pripažinti R. G. kaltu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį ir skirti bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 str.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1, 2 dalimis, 6 dalies 1 punktu paskirti įpareigojimus.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi R. G. į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-02-10 16.58 val. iki 2017-02-11 11.40 val. (23, 26 b. l.).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasiadėjimą neišvykti su įpareigojimais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti (37-38 b. l.).
Kaltinamasis R. G. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka su prokuroro prašoma bausme (61-63 b. l.).
Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos bausmių rūšys: areštas, bauda, laisvės apribojimas.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis R. G. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.). Anksčiau teistas (44-50 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (54 b. l.), nedirbantis (55 b. l.), darbo biržoje šiuo metu neregistruotas (56 b. l.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus bausmę –laisvės apribojimą (BK 48 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. skirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalimis, dalies 5 punktu paskirti įpareigojimą – per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi R. G. į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-02-10 iki 2017-02-11 (vieną parą) ir laikyti, kad R. G. atliko 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jeigu kaltinamasis nepasinaudos teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.