Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Irmanto Jarukaicio (pranešejas), Dainiaus Rai˛io ir Skirgailes ˇalimienes (kolegijos pirmininke),

dalyvaujant pareiškejai T. N. D. B.

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal T. N. D. B. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. bir˛elio 22 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejos T. N. D. B. skunda atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del sprendimo panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.

I.

Pareiškeja T. N. D. B. (toliau – ir pareiškeja) skundu (b. l. 3 – 4) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2009 m. baland˛io 6 d. sprendima Nr. (15/6-14)13PR-50 ir ipareigoti atsakova jos byla išnagrineti ir priimti sprendima iš naujo.

Pareiškeja nurode, kad skund˛iamas sprendimas yra priimtas remiantis Migracijos departamento Prieglobscio reikalu skyriaus 2009 m. baland˛io 6 d. išvada Nr. (15/6-14)24PR-50RN „Del prieglobscio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Vietnamo Socialistines Respublikos pilietei T. N. D. B.“ (toliau – ir išvada). Mane, kad sprendimas yra neteisetas ir nepagristas. Pa˛ymejo, kad atsakovas sprendima nesuteikti prieglobscio motyvuoja tuo, jog nera jokiu prie˛asciu manyti, kad jai gri˛us i Vietnama bus pa˛eistos Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijoje itvirtintos nuostatos, jog jos baime gri˛ti i kilmes valstybe nera salygota jokiomis realiai egzistuojanciomis prie˛astimis, kad ji nenurode jokiu objektyviu aplinkybiu, kada jos at˛vilgiu buvo panaudotos priemones, kurios pa˛eide jos ˛mogaus teises bei pagrindines laisves. Pa˛ymejo, kad Migracijos departamento 2009 m. sausio 21 d. pa˛ymoje „Apie ˛mogaus teisiu padeti Vietname“ (toliau – ir pa˛yma), kuria remiantis priimtas sprendimas, pateikiami duomenys apie ˛mogaus teisiu padeti Vietname bei tarptautiniu ˛mogaus teisiu organizaciju išvados leid˛ia teigti, kad gra˛inimo i kilmes valstybe atveju jai grestu pagrindiniu ˛mogaus teisiu ir laisviu pa˛eidimai, kankinimas ar ˛iaurus elgesys. Pa˛ymoje nurodoma, kad ˛mogaus teisiu padetis Vietname iki šiol vertinama nepatenkinamai. Šalies saugumo pajegos veikia nebaud˛iamos, o asmenys sulaikomi neteisetai. Autoritarineje valstybeje be išimties ribojamos pilieciu asmenines laisves: spaudos, susirinkimu, judejimo ir ˛od˛io laisve. Labiausiai del susiklosciusios padeties nukencia moterys: jos patiria smurta ir diskriminacija. Vietnamas vis dar išlieka šaltinis ir tranzito taškas intensyviai prekybai moterimis ir merginomis priverstinei prostitucijai, da˛nos apgaulingos santuokos, priverstine namu vergove. Laike, kad nurodytos aplinkybes leid˛ia teigti, jog padetis Vietname nera saugi, nuolat pa˛eidinejamos ˛mogaus teises ir pagrindines laisves, o tai suteikia pagrinda pagal Lietuvos Respublikos istatymo „Del u˛sienieciu teisines padeties“ (toliau – ir Istatymas) 87 straipsnio 1 dalies 2 punkta suteikti papildoma apsauga. Mane, kad atsakovas sprendime šiu aplinkybiu nevertino, todel jis neteisetas bei nepagristas.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (b. l. 7 – 8) praše skunda atmesti kaip nepagrista.

Migracijos departamentas nurode, kad pagrindas suteikti prieglobsti (pabegelio statusa ar papildoma apsauga) turi buti pagristas prie˛astimis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu individualios gresmes irodymu. Prieglobscio prašytojo baime – subjektyvus faktorius – turi buti grind˛iama ne tik bendro pobud˛io pavojumi, nes bendra situacija kilmes valstybeje nera vienintelis veiksnys sprend˛iant klausima del prieglobscio suteikimo, nes ˛mogaus teisiu pa˛eidimu egzistavimo faktas savaime neirodo prieglobscio prašytojo baimes tapti pa˛eidimu auka pagristumo. Turi buti pateikti objektyvus faktoriai, t. y. konkrecios su prašytoju tiesiogiai susijusios aplinkybes, kurios kiekvienu konkreciu atveju yra nagrinejancios prašyma del prieglobscio suteikimo institucijos vertinimo dalykas. Pa˛ymejo, kad Europos Bendriju Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimu buvo nustatyta, jog prieglobscio prašytojas neprivalo pateikti irodymu, kad kyla gresme del jo asmeniniu savybiu ar kitu, butent su jo asmeniu susijusiu aplinkybiu, jei gra˛inimo i kilmes valstybe ar regiona atveju asmeniui kiltu pavojus del ten paplitusio bendro pobud˛io smurto, taciau kuris kyla butent tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Remiantis surinkta informacija, Vietnamo Socialistineje Respublikoje nevyksta joks tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todel automatiškas papildomos apsaugos suteikimas negalimas. Nurode, jog pareiškeja nepateike jokiu objektyviu, konkreciai su ja tiesiogiai susijusiu aplinkybiu, kad kilmes valstybeje jai buvo grasinta, grese pavojus jos gyvybei, buvo panaudoti smurto veiksmai, ji buvo kankinama, jos at˛vilgiu panaudotos bet kokios neteisetos priemones, kurios pa˛eide jos ˛mogaus teises bei pagrindines laisves. Pareiškejos teigimu, jos išvykimas iš kilmes valstybes susijes tik su ekonominemis prie˛astimis, kurios, pagal nustatytus tarptautines apsaugos suteikimo kriterijus, savaime nelaikomos pagrindu suteikti prieglobsti. Pabre˛e, jog pareiškejos prašymo del papildomos apsaugos suteikimo nagrinejime metu nebuvo nustatyta jokiu aplinkybiu, leid˛ianciu manyti, kad gra˛inus ja i kilmes šali butu pa˛eistos Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos nuostatos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. bir˛elio 22 d. sprendimu (b. l. 20 – 26) pareiškejos skunda atmete kaip nepagrista.

Teismas nurode, kad Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 3 straipsnio 2 dalyje itvirtinta, kad teismas nevertina gincijamo administracinio akto bei veiksmu (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo po˛iuriu, o tik nustato, ar konkreciu atveju nebuvo pa˛eistas istatymas ar kitas teises aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei u˛daviniams, del kuriu institucija buvo isteigta ir gavo atitinkamus igaliojimus. Byloje gincas kilo del atsakovo sprendimo, kuriuo buvo nuspresta pareiškejai nesuteikti papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes nebuvo nustatyta jokiu prie˛asciu taikyti Istatymo 87 straipsnio 1 dalies. Nagrinejamos administracines bylos ginco dalykas yra atsakovo sprendimo teisetumas ir pagristumas, nagrinejamos bylos ginco objektas – papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo salygos. Pa˛ymejo, jog ginco teisinius santykius reglamentuoja Istatymas (2008 m. vasario 1 d. istatymo redakcija Nr. X-1442), Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. lapkricio 15 d. isakymu Nr. 1V-361 patvirtintas „U˛sienieciu prašymu suteikti prieglobsti nagrinejimo, sprendimu priemimo ir ju vykdymo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas) (2007 m. gegu˛es 4 d. isakymo redakcija Nr. 1V-169), Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. gruod˛io 24 d. isakymu Nr. 1V-429 patvirtintos „Sprendimu del u˛sieniecio ipareigojimo išvykti, išsiuntimo, gra˛inimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorija priemimo ir ju vykdymo taisykles“ (toliau – ir Taisykles) (2008 m. rugpjucio 8 d. isakymo redakcija Nr. 1V-296), Visuotine ˛mogaus teisiu deklaracija (toliau – ir Deklaracija) ir 1951 m ˇenevos konvencija del pabegeliu statuso (toliau – ir Konvencija). Teismas nustate, kad prieglobscio byloje esanciu rašytiniu irodymu visuma patvirtina, jog pareiškeja i Lietuvos Respublika atvyko neteisetai. Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos U˛sienieciu registracijos centre 2007 m. gruod˛io 6 d. ji pateike prašyma suteikti jai prieglobsti Lietuvos Respublikoje. Pareiškeja neturejo jokiu asmens tapatybe patvirtinanciu dokumentu, todel jos asmens tapatybe ir pilietybe buvo nustatyta remiantis jos ˛od˛iais. Atsakovas 2007 m. gruod˛io 7 d. sprendimu Nr. (15/6-14)15PR-11 suteike pareiškejai laikina teritorini prieglobsti Lietuvos Respublikoje ir nusprende nagrineti pareiškejos prašyma suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje iš esmes. Migracijos departamentas 2008 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. (15/6-14)12PR-17 pareiškejai suteike papildoma apsauga ir išdave leidima, galiojanti iki 2009 m. kovo 20 d., laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes ji buvo nelydima nepilnamete. Atsakovas 2009 m. vasario 10 d. gavo pareiškejos prašyma suteikti jai papildoma apsauga ir pakeisti leidima laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydama, kad ji bijo gri˛ti i Vietnamo Socialistine Respublika, nes joje nesaugu, pa˛eidinejamos ˛mogaus teises, kad i Lietuva ji atvyko budama nepilnamete, gyvendama Lietuvoje ji pramoko lietuviu kalba, pradejo integruotis i Lietuvos visuomene, ruošiasi tapti siuveja, nori likti gyventi saugioje Lietuvoje. Išsiunciant ja atgal i Vietnama, kur jos niekas nelaukia, visiškai su˛lugtu jos pasiekti rezultatai ir ji liktu ypatingai pa˛eid˛iamoje situacijoje. Migracijos departamentas, išnagrinejes pareiškejos prašyma ir su prašymu susijusius dokumentus, remdamasis pa˛yma ir išvada, prieme skund˛iama sprendima nesuteikti pareiškejai papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes nenustate prie˛asciu taikyti Istatymo 87 straipsnio 1 dalies. Prieglobscio bylos med˛iaga patvirtina ir tai, kad pareiškeja iš savo kilmes valstybes išvyko del to, kad Tailando valstybeje nera darbo, siaucia stiprios liutys ir viesulai. Pirmines apklausos protokole išvykimo iš kilmes valstybes prie˛astimis ir tikslu nurode neturejima ka veikti namuose, neturejima darbo ir pasiulyma jai išvykti. Prieglobscio prašytojo apklausos del prieglobscio suteikimo 2008 m. sausio 23 d. protokole pareiškeja teige, kad iš Vietnamo ji išvyko del to, kad savo šalyje dirbdama siuveja ji ma˛ai u˛dirbdavo, u˛dirbtu pinigu neu˛tekdavo pragyvenimui, todel ji išvyko i Maskva, kurioje dirbo apie metus, iš prad˛iu pardavinejo prekes turguje, po to dirbo siuveja. Veliau šeimininke pasake, kad darbo Maskvoje nebera ir reikia išvykti i kita vieta. Todel ji kartu su kitais asmenimis išvyko, kur vyko ne˛inojo, kol buvo sulaikyta Lietuvos Respublikos pareigunu. Taip pat nurode, kad nepatyre jokio persekiojimo, baimes patirti toki persekiojima kilmes šalyje, iš Vietnamo išvyko ne del persekiojimo ar baimes buti persekiojimai, iš kilmes šalies išvyko tik del ekonominiu prie˛asciu, t. y. del nedarbo. Gri˛us i kilmes valstybe, jai negrestu joks pavojus. Teismas pabre˛e, jog Deklaracijos 3 straipsnis nustato, kad kiekvienas turi teise i gyvybe, laisve ir asmens sauguma. Pagal Deklaracijos 14 straipsnio 1 dali, kiekvienas turi teise kitose šalyse ieškoti prieglobscio nuo persekiojimo ir juo naudotis. Remiantis Istatymo 65 straipsniu, u˛sienietis turi teise kreiptis ir gauti prieglobsti Lietuvos Respublikoje šio istatymo nustatyta tvarka. Istatymo 66 straipsnyje yra nustatytos trys prieglobscio Lietuvos Respublikoje suteikimo formos u˛sienieciui: pabegelio statusas, papildoma apsauga ir laikinoji apsauga. Istatymo 77 straipsnio 2 dalyje itvirtina, kad prieglobscio prašytojui nesuteikiamas pabegelio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikina teritorini prieglobsti, jeigu iš esmes išnagrinejus jo prašyma suteikti prieglobsti, paaiškeja, kad jis atvyko iš saugios kilmes valstybes arba pateike akivaizd˛iai nepagrista prašyma suteikti prieglobsti. Remiantis Istatymo 2 straipsnio 1 dalimi, akivaizd˛iai nepagristas prašymas suteikti prieglobsti yra toks u˛sieniecio prašymas suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizd˛iai nera persekiojimo pavojaus kilmes šalyje pagrindimo, arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaud˛iaujama prieglobscio suteikimo tvarka bei kuris del minetu prie˛asciu akivaizd˛iai neatitinka šiame istatyme nustatytu kriteriju suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje. Istatymo 80 straipsnyje reglamentuojama, kad prašyma suteikti prieglobsti iš esmes nagrineja Migracijos departamentas, atlikdamas tyrima, kurio tikslas yra nustatyti, ar prieglobscio prašytojas atitinka šio istatymo 86 ar 87 straipsniuose nustatytus kriterijus, taip pat, ar nera prie˛asciu, nurodytu istatymo 89 straipsnyje. Atsakovas sprendimu nusprende nesuteikti pareiškejai papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes nenustate prie˛asciu taikyti Istatymo 87 straipsnio 1 dalies. Atsakovas sprendime nustate, kad pareiškeja nepateike jokiu objektyviu, konkreciai su ja tiesiogiai susijusiu aplinkybiu, jog kilmes valstybeje jai buvo grasinta, grese pavojus jos gyvybei, buvo panaudoti smurto veiksmai, ji buvo kankinama, panaudotos bet kokios neteisetos priemones, kurios pa˛eide jos ˛mogaus teises ir pagrindines laisves. Prieglobscio prašytoja nepateike faktu, kad kilmes valstybeje dalyvavo politineje veikloje ar turejo problemu su vald˛ia del savo religiniu isitikinimu. Pareiškeja aiškiai nurode, kad jos išvykimas iš kilmes valstybes susijes su ekonominemis prie˛astimis. Prie˛astis, del kurios pareiškejai 2008 m. buvo suteikta papildoma apsauga – ji buvo nelydima nepilnamete ir gra˛inant ja i kilmes šali galejo kilti gresme jos sveikatai, saugumui, galejo nebuti u˛tikrinta tinkama jos prie˛iura – išnyko, todel padare išvada, kad pareiškejos baime gri˛ti i kilmes valstybe nera salygota jokiomis realiai egzistuojanciomis prie˛astimis, t. y., kad gri˛us atgal i kilmes valstybe, nebus pa˛eistos pareiškejos Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijoje itvirtintos nuostatos. Teismas pa˛ymejo, kad teisiniai santykiai del pareiškejos prašomo prieglobscio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Istatymo 86 ir 87 straipsniuose, kuriu nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir taikytinos kaip visuma. Pagal Istatymo 86 straipsnio 1 dali, pabegelio statusas suteikiamas prieglobscio prašytojui, kuris del visiškai pagristos baimes buti persekiojamas del rases, religijos, tautybes, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar del politiniu isitikinimu yra u˛ valstybes, kurios pilietis jis yra, ribu ir negali ar bijo naudotis tos valstybes gynyba arba neturi atitinkamos u˛sienio valstybes pilietybes, yra u˛ valstybes, kurioje buvo jo nuolatine gyvenamoji vieta, ribu ir del išvardytu prie˛asciu negali ar bijo i ja gri˛ti, jeigu nera prie˛asciu, nustatytu šio istatymo 88 straipsnyje. Šioje Istatymo normoje išvardintos pabegeliu statuso suteikimo salygos iš esmes yra identiškos Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodytoms salygoms. To paties Istatymo 87 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad papildoma apsauga gali buti suteikta prieglobscio prašytojui, kuris yra u˛ savo kilmes valstybes ribu ir negali ten gri˛ti del visiškai pagristos baimes, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus ˛iauriai, ne˛moniškai elgiamasi arba bus ˛eminamas jo orumas ar jis bus tokiu budu baud˛iamas; 2) yra gresme, kad jo kaip ˛mogaus teises ir pagrindines laisves bus pa˛eistos; 3) yra gresme jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei del paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro salygas sistemingiems ˛mogaus teisiu pa˛eidimams. Atlikes nurodytu teises normu sistemine analize teismas teige, kad viena iš butinu salygu suteikti asmeniui pabegelio statusa ar papildoma apsauga, yra tai, jog asmeniui, prašanciam prieglobscio, turi egzistuoti „visiškai pagrista baime“, kad jam jo kilmes valstybeje atsitiks ivykiai, kurie yra numatyti istatymo 86 straipsnio 1 dalyje (bus persekiojamas del rases, religijos, tautybes, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar del politiniu isitikinimu) ar 87 straipsnio 1 dalyje (bus kankinamas, su juo bus ˛iauriai, ne˛moniškai elgiamasi arba bus ˛eminamas jo orumas ar jis bus tokiu budu baud˛iamas; jo kaip ˛mogaus teises ir pagrindines laisves bus pa˛eistos ir kt.). Taip pat teismas padare išvada, kad pabegelio statuso suteikimas turi buti siejamas su konstatavimu aplinkybiu, kad prieglobscio prašytojas, gri˛es i kilmes šali, gali buti persekiojamas del priklausymo istoriškai susidariusiai biologinei teritorinei ˛moniu grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, del teises laisvai reikšti politinius isitikinimus, išpa˛inimo atitinkamo tikejimo. Persekiojimo baime turi buti reali, pagrista bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytu prie˛asciu, taip pat atitikti Istatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas salygas. Galimas persekiojimas del kurios nors iš nurodytu prie˛asciu turi buti pagristas konkreciu faktiniu duomenu visuma, o ne bendro pobud˛io teiginiais apie galimo persekiojimo baime. Be to, persekiojimas turi buti individualaus pobud˛io. Teismo vertinimu, minetose teises normose nustatyta salyga – „visiškai pagristos“ baimes buvimas – kaip teisine kategorija reiškia, kad ši salyga, iš vienos puses, turi buti objektyvaus pobud˛io, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne buti vien tik asmens, prašancio prieglobscio, suvokimas, isitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojant savoka „baime“ yra dvasine busena ir subjektyvi bukle, todel mineta salyga „visiškai pagrista baime“ apima tiek subjektyvius, tiek objektyvius veiksnius, i kuriuos turi buti atsi˛velgta, nustatant, ar baime iš tikruju yra visiškai pagrista. Teismas atkreipe demesi ir i tai, kad iš Istatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies dispoziciju matyti, jog šiu straipsniu sudetys atribojamos viena nuo kitos pagal ju dispozicijose išdestytu skirtingu prie˛asciu, del kuriu asmuo pagristai bijo gri˛ti i savo kilmes valstybe, pobudi bei skirtingu ivykiu, neigiamu pasekmiu pobudi, kurie u˛sienieciui gali atsitikti jo kilmes valstybeje. Pa˛ymejo, jog pagal Konvencijos 33 straipsni, ne viena Susitariancioji valstybe jokiu budu neišsiuncia ir negra˛ina pabegelio i šali, kur jo gyvybei ar laisvei grestu pavojus del rases, religijos, pilietybes, priklausymo tam tikrai socialinei grupei del politiniu pa˛iuru. Akcentavo, kad pareiškeja savo prašyma suteikti jai papildoma apsauga grind˛ia baime gri˛ti i Vietnamo Socialistine Respublika, nes joje nesaugu, pa˛eidinejamos ˛mogaus teises, kad i Lietuva ji atvyko budama nepilnamete, gyvendama Lietuvoje ji pramoko lietuviu kalba, pradejo integruotis i Lietuvos visuomene, ruošiasi tapti siuveja, todel nori likti gyventi saugioje Lietuvoje. Išsiuntus ja atgal i Vietnama, kur jos niekas nelaukia, visiškai su˛lugtu jos pasiekti rezultatai ir ji liktu ypatingai pa˛eid˛iamoje situacijoje, taciau, teismas taip pat pa˛ymejo, kad pareiškeja nei atsakovui, nei teismui nepateike tokios visiškos baimes pagristuma patvirtinanciu irodymu, t. y. nepateike irodymu, patvirtinanciu individualios gresmes realu egzistavimo fakta, jog kilmes valstybeje jai buvo grasinta, grese pavojus jos gyvybei, buvo panaudoti smurto veiksmai, ji buvo kankinama, panaudotos bet kokios neteisetos priemones, kurios pa˛eide jos ˛mogaus teises ir pagrindines laisves, kad kilmes valstybeje dalyvavo politineje veikloje ar turejo problemu su vald˛ia del savo religiniu isitikinimu. Teismo manymu, byloje negincytinai nustatyta, kad pareiškeja iš kilmes valstybes išvyko del to, kad ji savo šalyje ma˛ai u˛dirbdavo, u˛dirbtu pinigu neu˛tekdavo pragyvenimui. Iš prieglobscio byloje esancios pa˛ymos matyti, kad ˛mogaus teisiu padetis Vietname iki šiol yra vertinama nepatenkinamai, bet joje minimi ˛mogaus teisiu pa˛eidimu faktai yra susije su vald˛ios netoleruojama politine ar religine gyventoju veikla. Teismas taip pat nurode, kad prašyma suteikti prieglobsti nagrineja atsakovas, atlikdamas tyrima, kurio detali atlikimo tvarka itvirtinta Apraše, kurio 65 punkte nustatyta, jog surinke atitinkama informacija, Migracijos departamento valstybes tarnautojai atlieka tyrima, kurio tikslas yra nustatyti, ar prieglobscio prašytojas atitinka Konvencijos nustatyta pabegelio savoka, itvirtinta Istatymo 86 straipsnio 1 dalyje, arba šio Istatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildoma apsauga. Pa˛ymejo, jog pagal Aprašo 76.4 punkta, Migracijos departamento valstybes tarnautojas, atlikes tyrima, nustatyta šio Aprašo 65, 66 ir 67 punktuose, iš esmes išnagrinejes prieglobscio prašyma ir vadovaudamasis Istatymo 86, 87 ir 88 straipsniais, parengia motyvuota išvada del prieglobscio suteikimo (nesuteikimo). Migracijos departamentas, remdamasis išvada del pabegelio statuso suteikimo (nesuteikimo), priima sprendima nesuteikti prieglobscio prašytojui prieglobscio Lietuvos Respublikoje ir vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka pavesti ipareigoti prieglobscio prašytoja išvykti iš Lietuvos Respublikos, išsiusti ji iš Lietuvos Respublikos ar gra˛inti i jo kilmes valstybe arba i valstybe, iš kurios jis atvyko, arba vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka kreiptis i Vilniaus apygardos administracini teisma su prašymu priimti sprendima del išsiuntimo, kai išsiuntimas yra susijes su Istatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu. Šis sprendimas priimamas, kai šiame Apraše išdestyta tvarka nustatoma, kad prieglobscio prašytojas neatitinka Istatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 87 straipsnio 1 dalyje nustatytu prieglobscio suteikimo kriteriju, arba nustatomos prie˛astys, nurodytos šio Istatymo 88 straipsnyje. Sprendime turi buti nurodyti prieglobscio nesuteikimo motyvai. Taip pat teismas nurode, jog remiantis Istatymo 125 straipsnio 4 punktu, u˛sienietis yra ipareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui. Pagal šio Istatymo 127 straipsnio 3 ir 4 dalis sprendima del u˛sieniecio ipareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagal kompetencija priima ir jo ivykdyma kontroliuoja policija ir Valstybes sienos apsaugos tarnyba. Sprendima del u˛sieniecio išsiuntimo šio Istatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendima del vykdymo galimumo šio Istatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima Migracijos departamentas, sprendima šio Istatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu –Vilniaus apygardos administracinis teismas, o juos vykdo Valstybes sienos apsaugos tarnyba arba policija. Vykdydamos priimta sprendima šio Istatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, nurodytos institucijos del sprendimo vykdymo konsultuojasi su sprendima u˛sienieti išsiusti priemusia valstybe. Teismas, remdamasis aptartu teises normu sistemine analize ir išsamiai ištyres prieglobscio bylos rašytiniu irodymu visuma konstatavo, kad pareiškeja jokiu pagristu motyvu, numatytu Istatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nenurode. Laike, kad pareiškeja yra ekonomine migrante, iš savo šalies išvykusi akivaizd˛iai del ekonominiu prie˛asciu, o ekonomines prie˛astys nelaikytinos prieglobscio (papildomos apsaugos) suteikimo prie˛astimis. Pabre˛e, kad pareiškejos prašyme suteikti papildoma apsauga nurodytos aplinkybes ir pa˛ymoje minimi ˛mogaus teisiu pa˛eidimu faktai, savaime negali buti pripa˛inti pakankamu pagrindu tenkinti pareiškejos prašyma, nes šios aplinkybes neatskleid˛ia asmenines gresmes pareiškejai, pareiškeja nenurode individualiai vertintinu aplinkybiu, del kuriu buvimo jai kilmes šalyje grestu realus pavojus patirti jos kaip ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu pa˛eidimus. Taip pat teismas padare išvada, kad sprendimas priimtas laikantis Istatyme, Apraše ir Taisyklese nustatytos tvarkos. Pareiškejos atstovo teismo posedyje nurodyta sprendimo neteisetumo argumenta del sprendimo 3 punkte netinkamos formuluotes atmete kaip nepagrista. Nurode, kad nei Istatyme, nei Apraše, nei Taisyklese nera imperatyviai itvirtinta, kad tuo paciu sprendimu, kuriuo nesuteikiama papildoma apsauga prieglobscio prašytojui, yra privaloma išspresti klausima ir del prieglobscio prašytojo išsiuntimo arba jo ipareigojimo išvykti. Teismo nuomone, išsiuntimo arba ipareigojimo išvykti klausimu išsprendimas visiškai neturi itakos sprend˛iant prieglobscio prašymo pagristuma ir del to priimant atitinkama sprendima. Teige, kad sprendimo išsiusti ar ipareigoti išvykti nepriemimas nusprend˛iant prieglobscio prašytojui nesuteikti prieglobscio nedaro paties sprendimo del prieglobscio nesuteikimo neteiseto ir nepagristo. Atkreipe demesi, kad išsiuntimo ar ipareigojimo išvykti sprendimai yra vykdomi tik isiteisejus atitinkamam sprendimui del prieglobscio nesuteikimo. Teismas nepasisake del pareiškejos atstovo argumento del nuorodos i Istatymo 128 straipsni išvadoje nebuvima, nes jis nera teisiškai reikšmingas nagrinejamo ginco kontekste. Sprendimas del pareiškejos išsiuntimo nera priimtas. Atsi˛velges i tai, kas išdestyta, remdamasis ištirtu byloje esanciu rašytiniu irodymu visuma ir nurodytu teises normu sistemine analize, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nusprende, kad atsakovas tinkamai taike ir aiškino materialines teises normas, t. y. Istatymo, Aprašo, Taisykliu ir Konvencijos nuostatas, todel prieme teiseta ir pagrista sprendima, kuri panaikinti ir ipareigoti atsakova pareiškejos byla išnagrineti iš naujo ir priimti nauja sprendima, pagal ABTI 89 straipsnio nuostatas, skunde ir teismo posedyje nurodytais motyvais bei kitais motyvais nera nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismo manymu, atsakovas, priimdamas sprendima, neviršijo kompetencijos, Migracijos departamento veiksmai neprieštarauja tikslams bei u˛daviniams, del kuriu buvo isteigtas ir gavo atitinkamus igaliojimus.

III.

Pareiškeja apeliaciniu skundu (b. l. 31) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. bir˛elio 22 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – jos skunda tenkinti.

Pareiškeja atkreipia demesi, kad pa˛ymoje nurodoma ir teismas pripa˛ino, jog ˛mogaus teisiu padetis Vietname iki šiol vertinama nepatenkinamai. Šalies saugumo pajegos veikia nebaud˛iamos, o asmenys sulaikomi neteisetai. Autoritarineje valstybeje be išimties ribojamos pilieciu asmenines laisves: spaudos, susirinkimu, judejimo ir ˛od˛io laisve. Labiausiai del susiklosciusios padeties nukencia moterys: jos patiria smurta ir diskriminacija. Vietnamas vis dar išlieka šaltinis ir tranzito taškas intensyviai prekybai moterimis ir merginomis priverstinei prostitucijai, da˛nos apgaulingos santuokos, priverstine namu vergove. Nurodo, jog šiu aplinkybiu nei teismas, nei Migracijos departamentas nevertino. Mano, kad išdestytos aplinkybes leid˛ia daryti išvada, jog padetis Vietname nera saugi, nuolat pa˛eidinejamos ˛mogaus teises ir pagrindines laisves, o tai atitinka pagrinda, numatyta Lietuvos Respublikos istatymo „Del u˛sienieciu teisines padeties“ 87 straipsnio 1 dalies 2 punkte suteikti papildoma apsauga. Pareiškejos manymu, kadangi teismas savo sprendime šiu aplinkybiu nevertino, minetas sprendimas yra nepagristas.

Atsakovas atsiliepimu i pareiškejos apeliacini skunda (b. l. 35) prašo apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pagal Europos Bendriju Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendima byloje Nr. C-465/07, prieglobscio prašytojas neprivalo pateikti irodymu, jog kyla gresme del jo asmeniniu savybiu ar kitu, butent su jo asmeniu susijusiu aplinkybiu, jei gra˛inimo i kilmes valstybe ar regiona atveju asmeniui kiltu pavojus del ten paplitusio bendro pobud˛io smurto, taciau kuris kyla butent tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Vietnamo Socialistineje Respublikoje nevyksta joks tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todel automatiškas papildomos apsaugos suteikimas negalimas.

2. Pagrindas suteikti prieglobsti (pabegelio statusa ar papildoma apsauga) turi buti pagristas prie˛astimis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu individualios gresmes irodymu. Nustatinejant apsaugos poreiki reikia irodyti asmenine pa˛eidimu itaka prieglobscio prašytojui (papildoma apsauga – tai individualios apsaugos priemone, kuri suteikiama individualiai nustacius apsaugos poreikius), negalima vadovautis tik bendra prieglobscio prašytojo kilmes valstybeje situacija, butina atsi˛velgti, kokia itaka tai turi asmeniui, jo gyvenimui kilmes valstybeje.

3. Pareiškeja prieglobscio prašymo nagrinejimo metu nepateike jokiu objektyviu, konkreciai su ja tiesiogiai susijusiu aplinkybiu, todel jos baime gri˛ti i kilmes valstybe nera salygota jokiomis realiai egzistuojanciomis prie˛astimis ir nera prie˛asciu manyti, jog gri˛us atgal i kilmes valstybe, jos at˛vilgiu bus pa˛eistos Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijoje itvirtintos nuostatos. Pareiškejos išvykimas iš kilmes valstybes susijes tik su ekonominemis prie˛astimis, kurios pagal nustatytus tarptautines apsaugos suteikimo kriterijus savaime nelaikomos pagrindu suteikti prieglobsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje gincas kyla del sprendimo, kuriuo atsakovas nusprende pareiškejai nesuteikti papildomos apsaugos. Pareiškeja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ivertino atsakovo parengtoje pa˛ymoje nurodytas aplinkybes del ˛mogaus teisiu pa˛eidimo Vietnamo Socialistineje Respublikoje ir netinkamai pritaike LR istatymo „Del u˛sienieciu teisines padeties“ 87 straipsnio 1 dalies 2 punkta, nes atsakovas pa˛ymoje pripa˛ino, jog Vietnamo Socialistineje Respublikoje yra pa˛eid˛iamos ˛mogaus teises.

Teiseju kolegija pa˛ymi, kad papildomos apsaugos suteikimo pagrindus itvirtina Lietuvos Respublikos istatymo „Del u˛sienieciu teisines padeties“ 87 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, jog „papildoma apsauga gali buti suteikta prieglobscio prašytojui, kuris yra u˛ savo kilmes valstybes ribu ir negali ten gri˛ti del visiškai pagristos baimes, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus ˛iauriai, ne˛moniškai elgiamasi arba bus ˛eminamas jo orumas ar jis bus tokiu budu baud˛iamas; 2) yra gresme, kad jo kaip ˛mogaus teises ir pagrindines laisves bus pa˛eistos; 3) yra gresme jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei del paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro salygas sistemingiems ˛mogaus teisiu pa˛eidimams“. Papildomos apsaugos panaikinimo pagrindus, kiek tai susije su šia byla, itvirtina Istatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriame nurodoma, jog papildoma apsauga panaikinama, jeigu u˛sienietis „gali gri˛ti i savo kilmes valstybe, nes jau nera aplinkybiu, del kuriu jam buvo suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje“.

Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Istatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose itvirtinti pagrindai sietini su konkreciam asmeniui gresianciomis individualiomis gresmemis, tuo tarpu 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato papildomos apsaugos suteikimo pagrinda, kuomet kilmes valstybeje egzistuoja kritine situacija, o konkreciam asmeniui gresiancios individualios gresmes nustatyti nereikia (˛r., pvz., 2010 m. baland˛io 29 d. sprendima administracineje byloje Nr. A858-737/2010; 2009 m. gruod˛io 3 d. nutarti administracineje byloje Nr. A662-1380/2009). Pa˛ymetina ir tai, kad tokio po˛iurio, aiškindamas 2004 m. baland˛io 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB del treciuju šaliu pilieciu ar asmenu be pilietybes priskyrimo pabegeliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautine apsauga, ju statuso ir suteikiamos apsaugos pobud˛io butiniausiu standartu (OL 2004 m. specialusis leidimas lietuviu k., 19 skyrius, 7 tomas, p. 96) (toliau – ir Direktyva 2004/83/EB) nuostatas, susijusias su papildoma apsauga, laikosi ir Europos Sajungos Teisingumo Teismas (˛r. 2009 m. vasario 17 d. sprendima Meki Elgafaji, Noor Elgafaji prieš Staatssecretaris van Justitie (C-465/07, Rinkinyje dar neskelbtas). Pa˛ymetina, kad Europos Sajungos Teisingumo Teismas, pirmiau minetame sprendime aiškindamas Direktyvos 2004/83/EB 2 straipsnio e) punkto ir 15 straipsnio c) punkto nuostatas, kurios i Lietuvos Respublikos teise yra perkeltos Istatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c) punkte itvirtinta papildomos apsaugos suteikimo pagrindo taikyma sieja su tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto buvimu. Istatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas papildomos apsaugos suteikima sieja ne tik su paplitusios (aklos) prievartos, kylancios vykstant ginkluotam konfliktui kilmes valstybeje, buvimu, bet ir su paplitusios prievartos, sudarancios salygas sistemingiems ˛mogaus teisiu pa˛eidimams, buvimu. Byloje informacijos apie tai, kad Vietnamo Socialistineje Respublikoje gincijamo sprendimo priemimo metu ar šiuo metu vyktu pirmiau mineto pobud˛io ginkluotas konfliktas, nera. Joje taip pat nera informacijos apie tai, kad šioje valstybeje butu bendrai išplites prievartos, sudarancios salygas sistemingiems ˛mogaus teisiu pa˛eidimams, naudojimas. T. y. prievartos naudojimo pobudis ir mastas kilmes valstybeje nera toks, kad butu galima teigti, jog prievarta joje naudojama nesirinktinai ir egzistuoja pagrista baime, jog asmuo gali tapti smurto auka vien del buvimo kilmes valstybeje nepriklausomai nuo jo tapatybes, konkreciai, jo elgesio, asmeniniu savybiu ar situacijos (priklausymo tam tikrai socialinei grupei ir pan.). Todel darytina išvada, kad pareiškejai suteikti papildoma apsauga remiantis Istatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagrindo nera.

Pareiškeja, gincydama atsakovo sprendima, remiasi Istatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nurodanciu, kad papildoma apsauga asmeniui gali buti suteikta, jei yra gresme, kad jo kaip ˛mogaus teises ir pagrindines laisves bus pa˛eistos. Kaip mineta, šiuo pagrindu papildoma apsauga gali buti suteikiama tuo atveju, jei nustatoma, kad egzistuoja gresme, jog bus pa˛eistos butent prieglobscio prašytojo ˛mogaus teises ir pagrindines laisves.

Pa˛ymetina, kad Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo praktikoje papildomos apsaugos suteikimas siejamas ir su objektyviais, ir su subjektyviais veiksniais. Pavyzd˛iui, 2008 m. rugsejo 29 d. nutartyje Teismas pa˛ymejo, kad „visiškai pagristos“ baimes buvimas, kaip teisine kategorija, reiškia, kad ši salyga, iš vienos puses, turi buti objektyvaus pobud˛io, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne buti vien tik asmens, prašancio prieglobscio, suvokimas, isitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama savoka „baime“ yra dvasine busena ir subjektyvi bukle, todel mineta salyga - „visiškai pagrista baime“ apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, i kuriuos turi buti atsi˛velgta, nustatant ar baime iš tikruju yra visiškai pagrista“ (administracine byla Nr. A756-1631/2008). Taigi priimant sprendima del papildomos apsaugos suteikimo turi buti isitikinama, kad objektyviai egzistuoja visiškai pagrista baime, jog kilmes valstybeje butu pa˛eistos pareiškejos ˛mogaus teises ir pagrindines laisves. Be to, kaip mineta, tokio pobud˛io gresme pagal Istatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkta privalo buti individualaus pobud˛io. Teiseju kolegija taip pat atkreipia demesi i tai, kad Istatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punkte yra itvirtinta prieglobscio prašytoju pareiga prašymo suteikti prieglobsti nagrinejimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrove atitinkancius išsamius paaiškinimus del prašymo suteikti prieglobsti motyvu.

Ivertinusi bylos med˛iaga teiseju kolegija daro išvada, kad pareiškeja nepateike jokios informacijos, leid˛iancios daryti išvada, kad kilmes valstybeje kils gresme jos gyvybei, jos at˛vilgiu bus panaudotas smurtas, ji bus kankinama ar su ja bus ne˛moniškai elgiamasi, kad bus pa˛eistos jos ˛mogaus teises ir pagrindines laisves. Atsakovas savo pa˛ymoje konstatavo, kad kilmes valstybeje vykdomi ˛mogaus teisiu pa˛eidimai sietini su kilmes valstybes vald˛ios netoleruojama politine veikla, taip pat priklausymu tam tikroms religinems grupems (prieglobscio byla, b. l. 67-71). Pareiškeja nei atsakovui, nei pirmosios instancijos teismui nenurode jokiu aplinkybiu, rodanciu, kad ji kilmes valstybeje dalyvavo politineje veikloje ar turejo problemu del savo religiniu isitikinimu. Atitinkamai, teiseju kolegija daro išvada, kad atsakovo parengtoje pa˛ymoje esantys teiginiai apie tai, kad kilmes valstybeje ˛mogaus teisiu padetis iki šiol vertinama nepatenkinamai, savaime neirodo prieglobscio prašytojo baimes asmeniškai tapti tokio pobud˛io pa˛eidimu auka pagristumo (analogiškai ˛r., pvz., 2009 m. gruod˛io 3 d. nutarti administracineje byloje Nr. A662-1380/2009). Kaip mineta, pareiškeja nepateike jokios informacijos, leid˛iancios daryti priešinga išvada. Priešingai, iš byloje esancios informacijos darytina išvada, kad pareiškeja iš kilmes valstybes pasitrauke išimtinai del ekonominiu prie˛asciu, yra nurod˛iusi, kad daugiau jokiu išvykimo iš kilmes valstybes prie˛asciu nera, kad kilmes valstybeje jis nepatyre jokio persekiojimo, nebuvo tokio persekiojimo baimes, gri˛us i kilmes valstybe ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu pa˛eidimo jos at˛vilgiu gresme nekils (prieglobscio byla, b. l. 36-40). Atsakovo surinktoje med˛iagoje informacijos apie pareiškejai kilmes valstybeje gresiancias individualias gresmes taip pat nera.

Atsi˛velgdama i tai teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino taikytinu teises normu turini ir padare pagrista išvada, kad pa˛ymoje minimi ˛mogaus teisiu pa˛eidimu faktai savaime negali buti pripa˛inti tinkamu pagrindu pareiškejai suteikti papildoma apsauga, nes byloje nera nustatyta individualiai vertintinu aplinkybiu, del kuriu buvimo pareiškejai kilmes valstybeje grestu realus pavojus, kad bus pa˛eistos jos ˛mogaus teises ir laisves.

Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškejos T. N. D. B. apeliacini skunda atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. bir˛elio 22 d. sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.