- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- 1-751-783/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17050-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, susituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, neteistas,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis V. M. 2019 m. balandžio 25 d. apie 12.08 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo savo automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai 2019 m. balandžio 25 d. 12.12 val. alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 2,76 promilės girtumas, o 12.36 val. - 2,62 promilės girtumas.
Kaltinamasis V. M. kaltę pripažino visiškai, paaiškino, jog tą dieną buvo nuvažiavęs pas ūkininką M., gyvenantį (duomenys neskelbtini), į namus, ten išgėrė naminio alaus, o jį važiuojantį atgal sustabdė policijos pareigūnai, nustatė neblaivumą. Su alkoholio kiekio rodmenimis sutiko. Neneigia, jog į (duomenys neskelbtini). galėjo važiuoti pagiriotas, nes buvo Šv. Velykų laikotarpis. Teigia, jog tai pirmas kartas, kai važiavo neblaivus, dėl nusikalstamos veikos gailisi, ateityje to nebedarys.
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka ištirtais įrodymais:
Liudytojas policijos pareigūnas L. G. parodė, jog 2019 m. balandžio 25 d. gavę pranešimą, apie (duomenys neskelbtini) važinėjantį automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą galimai neblaivaus asmens, su tyrėju T. Š. nuvyko į nurodytą vietovę, tačiau automobilio neberado. Netrukus automobilį AUDI 80 pamatė važiuojantį (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, jį sustabdė. Matė, kad jį vairuojantis asmuo yra akivaizdžiai neblaivus, alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Dräger Alcotest 6810“ nustatė, jam neblaivumą (pirmu pūtimu – 2,76 promilės girtumą, antruoju pūtimu – 2,62 promilės). Nustatė, kad automobilį vairuojantis asmuo yra V. M., turintis teisę vairuoti automobilį, automobilis tvarkingas. (20-21 b. l.)
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (11 b. l.), prie jo pridėtų fotonuotraukų (12-14 b. l.) matyti automobilio AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo vieta, nurodyta, jog automobilis stovi (duomenys neskelbtini) ribose. Iš pažymos (28 b. l.), transporto priemonės registracijos liudijimo (35 b. l.) matyti, jog automobilis AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. M.. Iš nuvežimo akto (31 b. l.), transporto priemonės priėmimo-perdavimo akto (32 b. l.) matyti, jog automobilis perduotas saugojimui UAB „Irolanas“. Iš pranešimų registracijos žurnalo išrašo (49 b. l.) matyti, jog apie tai, kad galimai neblaivus asmuo (duomenys neskelbtini), vairuoja automobilį AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos telefonu Nr. 112 pranešta 2019 m. balandžio 25 d. 11.51 val. Iš neblaivumo nustatymo akto (55 b. l.), blaivumo testo šaknelių (56 b. l.) matyti, jog V. M. alkoholio kiekio matavimo prietaisu ALCOTEST 6810 V. M. 2019 m. balandžio 25 d. 12.12 val. nustatytas 2,76 promilės girtumas, 2019 m. balandžio 25 d. 12.36 val. – 2,62 promilės girtumas. Iš vairuotojo pažymėjimo (33 b. l.), išrašo (75 b. l.) matyti, jog V. M. 2014 m. balandžio 15 d. yra išduotas galiojantis vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti AM B1 B C1 C kategorijos transporto priemones.
Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad Kaltinamasis V. M. 2019 m. balandžio 25 d. automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis V. M., prieš sėsdamas vairuoti automobilį, suvokė, jog yra neblaivus, numatė galimas pasekmes ir jų siekė (vairavo automobilį), tai yra veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Byloje yra pateiktas kaltinamojo V. M. sutuoktinės D. M. prašymas atleisti kaltinamąjį V. M. nuo atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą jai, D. M. (58 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. M. prašo prašymą tenkinti, kaltinamojo sutuoktinė D. M. teismo posėdyje taip pat patvirtino, jog sutinka būti kaltinamojo V. M. laiduotoja. Remiantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuo pirmos jo, kaip įtariamojo, apklausos (112 b. l.), tiek bylą nagrinėjant teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (88 b. l.), padaryta veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams. Iki nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis V. M. turėjo galiojančią vieną administracinę nuobaudą (84-87 b. l.), yra vyresnio amžiaus, sulaukęs 62 m. amžiaus, susituokęs, išauginęs du vaikus (72 b. l.), šiuo metu, kaip jis teigia, dirba šeimos ūkyje. Vertindamas laiduotojos, D. M., asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, teismas atsižvelgia į tai, kad D. M. yra jo sutuoktinė, dirbanti, jos darbinė veikla trunka ne vėliau kaip nuo 1993 m. balandžio 1 d. (66 b. l.), seniūnija nusiskundimų dėl jos elgesio neturi (63 b. l.), D. M. neigiamai vertina kaltinamojo veiksmus, nurodo, jog jeigu ji būtų buvusi namuose, tokia situacija apskritai nebūtų įvykusi, mano, jog gali padaryti teigiamą poveikį kaltinamajam. D. M. praeityje neteista, galiojančių administracinių nuobaudų taip pat neturi (67-68, 69 b. l.). Iš jos paaiškinimų teismui, jos požiūrio į kaltinamojo veiksmus matyti, kad V. M. sutuoktinė gali padaryti įtaką, V. M. yra svarbi jos nuomonė, jie abu gyvena 39 metus (25 b. l.), todėl pripažįstama, jog D. M. turės galimybę kontroliuoti kaltinamojo elgesį ir imtis priemonių, kad kaltinamasis daugiau nenusikalstų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. M. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galinti būti autoritetu kaltinamajam ir turinti galimybę jam daryti teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamosios asmenybę, teismas sprendžia, jog yra nustatytos visos būtinos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors prokurorė, prašydama netenkinti prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes tiek kaltinamasis V. M., tiek save laiduotoja siūlanti D. M. ne kartą yra pažeidę kelių eismo taisykles, pažymima, jog nusikalstamos veikos padarymo metu V. M. turėjo galiojančią vieną administracinę nuobaudą, anksčiau už vairavimą neblaiviam nei karto nebuvo baustas, D. M. apskritai galiojančių nuobaudų neturėjo, kas formaliai reiškia, jog ji tiek kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo dieną, tiek šiuo metu yra nebausta. Kita vertus, išklausius pačios D. M. paaiškinimų dėl ankstesnių jos Kelių eismo taisyklių pažeidimų (greitį viršijo (duomenys neskelbtini), važiuodama iš sūnaus vestuvių kolonoje kartu su kitais, diržo neprisisegė, nes galvojo, kad netoli važiuoja, dabar taip nebegalvoja), skirtas baudas yra sumokėjusi, laikoma, kad tie nusižengimai galėjo būti ir atsitiktiniai. Tai, kad anksčiau skirtos administracinės nuobaudos nėra kliūtis taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, savo naujausioje praktikoje yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019). Todėl kaltinamasis V. M. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo D. M. atsakomybėn be užstato ir baudžiamoji byla nutraukiama, kaltinamajam išaiškinamos bylos nutraukimo pasekmės, jeigu ji per atleidimo laikotarpį padarys naują nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo. Siekiant daryti poveikį kaltinamajam, kad jis nedarytų nusikalstamų veikų, atsižvelgus į veikos pavojingumo laipsnį, į tai, jog nusikalstamą veiką padarė piktnaudžiaudama teise vairuoti transporto priemonę, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam yra skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktai). Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą teismas atsižvelgia į nustatytą kaltinamojo neblaivumo lygį (alkoholio matuokliu nustatytas 2,76 promilės, po 22 min. - 2,62 promilės girtumas), į veikos pavojingumo laipsnį (vairuota dienos metu, rajono ribose, rimtesnių pasekmių nesukėlė), į tai, jog už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą dabar galiojančio BK 68 straipsnio 2 dalyje maksimalus teisės atėmimo terminas yra numatytas iki 5 metų, vairuotojo pažymėjimas iš V. M. paimtas iškart po padarytos nusikalstamos veikos, 2019 m. balandžio 26 d. (118 b. l.). Šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią teismas nustato nuo kaltinamojo V. M. vairuotojo pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu VĮ „Regitra“ dienos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328, 51.10 punkte nustatytu pagrindu. Remdamasis BK 71 straipsniu, teismas gali kaltinamajam paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi kaltinamasis V. M. padarė tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką, dėl jo veiksmų galėjo būti sukeltas pavojus aplinkiniams, teismas skiria ir šią baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau nustatydamas įmokos į nukentėjusiųjų asmenų fondą dydį, be veikos pavojingumo, teismas atsižvelgia ir į V. M. asmenybę, jo pajamas (nurodė, jog nedirba, ūkininkauja, jo pajamos per mėnesį būna apie 300-400 Eur), šios įmokos dydį nustato arčiau minimumo ir įmokos sumokėjimui nustato 10 mėnesių terminą. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nustačius, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltininkui vairuojant nuosavybės teise priklausantį automobilį „AUDI 80“, taikoma ir ši baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Nors kaltinamasis V. M. prašo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės, nurodė, jog šis automobilis šeimai yra reikalingas ūkyje, važinėjant pas karves, atsižvelgus į V. M. nustatytą neblaivumo laipsnį (sunkus girtumas), pavojingumo laipsnį (apie tai, kad jis vairuoja neblaivus, buvo pranešta kitų asmenų) į tai, jog V. M. turėjo galiojančią vieną administracinę nuobaudą, pripažįstama, jog prašymas netaikyti turto konfiskavimo, nepagrįstas.
Proceso išlaidomis pripažįstamos ir iš kaltinamojo V. M. išieškomos valstybės patirtos 122,63 Eur dydžio išlaidos, susijusios su transporto priemonės, kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, transportavimu ir saugojimu (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Šias išlaidas sudaro transporto priemonės nuvežimas ir jos saugojimas iki nuosprendžio priėmimo dienos (114,95 Eur už nuvežimą ir 7,68 Eur už 64 paras (2019 m. balandžio 25 d – 2019 m. birželio 27 d.) po 0,12 Eur už vieną parą (39, 40-43 b. l.). Teismas pripažįsta, jog šių išlaidų atsiradimą lėmė kaltinamojo padaryta veika.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297-303 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn.
Nustatyti laidavimo terminą – 1 m. 6 mėn. (vienerius metus šešis mėnesius), skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti V. M., jog jeigu jis laidavimo laikotarpiu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jei padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 6 punktu, 68 straipsniu, 71 straipsniu, 72 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam V. M. taikyti baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 m. 2 mėn. (dvejų metų dviejų mėnesių) laikotarpiui, 20 MGL (dvidešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų), įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei automobilio „AUDI 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Nustatyti, kad kaltinamasis V. M. įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą privalo sumokėti per 10 mėn. (dešimt mėnesių) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas).
Išaiškinti kaltinamajam V. M., jog baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones pradžia skaičiuojama nuo kaltinamajam išduoto vairuotojo pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu VĮ „Regitra“ dienos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 51.10 punkte nustatytu pagrindu.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, paskirtas V. M., iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Byloje esantį V. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00190550, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“ Panevėžio filialui, transporto priemonės registracijos liudijimą H 650825 – baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.
Iš kaltinamojo V. M. valstybės naudai išieškoti 122,63 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 63 centus) proceso išlaidų (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.