Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

laisvės atėmimo bausmę atliekantis R. R., gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apygardos teismo nuteistas 2006 m. birželio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2006 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė – 13 metų laisvės atėmimo bausmė, penkerius šios bausmės metus atliekant kalėjime, o likusią dalį – pataisos namuose. Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Panevėžio apygardos teismo 2006 m. sausio 30 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 5 dalimis, 2 dalies 3 punktu, iš R. R. nutarta išieškoti 300 Lt. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. sausio 30 d. nuosprendžiu R. R. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, penkerius šios bausmės metus atliekant kalėjime, o likusią dalį – pataisos namuose. Remiantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jis pripažintas pavojingu recidyvistu.

– Biržų rajono apylinkės teismo 1979 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnį, 90 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 250 straipsnį paskirta 1 metų 9 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis TSRS ATP 1979 m. spalio 19 d. įsako „Dėl amnestijos“ 5 straipsnio A punktu, paskirta bausmė sumažinta pusiau. Vadovaujantis 1961 m. BK 47 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Biržų rajono apylinkės teismo 1980 m. vasario 20 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

– Biržų rajono apylinkės teismo 1980 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 147 straipsnio 2 dalį paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 1979 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas;

– Biržų rajono apylinkės teismo 1984 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 212¹ straipsnio 1 dalį paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– Biržų rajono apylinkės teismo 1985 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 3 dalį paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– Biržų rajono apylinkės teismo 1990 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal Latvijos Respublikos BK 139 straipsnio 2 dalį (šaunamojo ginklo ir šaudmenų vagystė), 1961 m. BK 146 straipsnio 3 dalį, 148 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 26 straipsniu, pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo 1991 m. spalio 4 d. nutartimi pripažinimas itin pavojingu recidyvistu panaikintas;

– Latvijos Respublikos Daugpilio miesto teismo 1992 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Latvijos Respublikos BK 98 straipsnį (tyčinis nužudymas), paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, pripažintas itin pavojingu recidyvistu;

– Biržų rajono apylinkės teismo 2001 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 235 straipsnį paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2005 m. sausio 10 d., pabaiga – 2018 m. sausio 10 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 3 mėnesiai ir 13 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016 m. rugsėjo 27 d.).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nuteistojo R. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstytas ketvirtą kartą. Paskutinį kartą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. 64-PR-16 taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Komisija pateikė teismui tvirtinti 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. 64-PR-36 taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą 2016 m. rugpjūčio 11 d. pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 66 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, sumažėjusi nuo 67 balų (nuo 2016 m. vasario 22 d.) ir nuo 96 balų (nuo 2015 m. vasario 26 d.); jis atliko būtiną (2/3) bausmės dalį; planuojama gyvenamoji vieta nesusijusi su rizika pakartotinai nusikalsti, elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, tačiau stengiasi koreguoti teigiama linkme, požiūris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones teigiamas, todėl tikimasi, kad nuteistasis po lygtinio paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Komisijos nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistasis R. R. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvyko 2008 m. vasario 22 d., nuo 2015 m. vasario 12 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis; 13 kartų baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą – 2012 m. spalio 11 d.), nuobaudos negalioja; už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir stropų darbą 8 kartus skatintas (paskutinį kartą – 2016 m. kovo 16 d.); socialinių ryšių su artimaisiais nepalaiko – tėvai yra mirę, brolių ir seserų neturi, šeimos nesukūręs; pataisos įstaigoje dirba 0,25 etato, pinigų pakakdavo kasdienėms išlaidoms, iš gaunamo užmokesčio dengia civilinį ieškinį (iš 1065,58 Eur liko nepadengta 861,48 Eur dalis); mokėsi ir įgijo siuvėjo, statybininko – apdailininko specialybes; nuteistojo teigimu, po galimo paleidimo įsidarbinti tikimybė yra maža dėl sveikatos būklės; jei būtų paleistas lygtinai planuoja gyventi nuomojamame būste; per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos teikiamas rekomendacijas ir individualiame pataisos plane numatytas priemones.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. R. laisvės atėmimo baus­mės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Jis bausmę nuo 2015 m. vasario 12 d. atlieka lengvosios grupės laikymo sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, aštuonis kartus skatintas (paskutinį kartą – 2016 m. kovo 16 d.), pataisos įstaigoje mokėsi, dirba ir iš gaunamo užmokesčio dengia priteistą civilinį ieškinį, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau jau pačiame Komisijos nutarime pažymima, jog R. R. elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas. Jis dvidešimt du kartus yra pažeidęs nustatytą tvarką, daugiau kartų nei skatintas, t. y. trylika, baustas drausmine tvarka, ir, nors nuobaudos negalioja, pataisos įstaigoje nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų, nes nuteistojo motyvacija keisti savo gyvenimo būdą nėra stipri. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad R. R. yra net devynis kartus teistas, Panevėžio apygardos teismo 2006 m. sausio 30 d. nuosprendžiu jis pripažintas pavojingu recidyvistu. Paskutinis nusikaltimas turėjo negrįžtamas pasekmes – tarpusavio konflikto metu nužudė žmogų bei pagrobė jo pasą ir banko mokėjimo kortelę. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Nuteistojo pakartotinio elgesio rizika, pagal „Oasys“ metodiką, vidutinė (66 balai), todėl jo elgesio korekcija turėtų būti įtikinama, o Komisijos nutarime tik tikimasi, jog po galimo paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nustatyti 45 nekintantys balai už įvykdytus teisės pažeidimus, taigi koreguoti elgesį dar galima. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad konkrečių planų dėl įsidarbinimo laisvėje R. R. neturi, teigia, jog dėl sveikatos būklės (nustatytas 50 proc. darbingumas) tikimybė įsidarbinti maža, iki suėmimo dirbo laikinus arba atsitiktinius darbus; dabar pagrindinis pajamų šaltinis – socialinės pašalpos, santaupų neturi, nepadengta didesnė skolų pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius raštus dalis. Teismas pažymi, kad nėra aiški ir gyvenamosios vietos galimybė, nes prieš sulaikant R. R. gyveno iš savivaldybės nuomojamame būste, į kurį ketina grįžti. Šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų byloje nėra, o nuteistojo bausmės pradžia – 2005 m. sausio 10 d., taigi daugiau kaip prieš dešimt metų. Be to, R. R. neturi artimųjų, ryšys su kuriais galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnio nusikalstamumo, neatsakingo elgesio. Socialinio tyrimo išvadoje, be to, pažymėta ir tai, jog nuteistasis nesugeba atskirti sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui; yra susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų; daugeliu atvejų numatydamas tam tikrus alternatyvius sprendimus, nesugeba nustatyti aiškių žingsnių, kurių reikia tai įgyvendinti praktiškai; dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog, nors R. R. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. 64-PR-36 taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. 64-PR-36 taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.