- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- I-5013-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04472-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- S. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. L. su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad už 2014-07-22 padarytus nusižengimus buvo uždarytas į kamerų tipo patalpas, kurios neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ (toliau – ir Materialinio aprūpinimo norma). Be to, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalį, ligoniams sudaromos geresnės gyvenimo ir buities sąlygos. Tačiau, pareiškėjas, atlikdamas už nusižengimus jam paskirtą bausmę, priverstas miegoti ant žemės, kadangi nėra metalinių lovų, o seni gultai yra sulūžę ir ant jų miegoti neįmanoma. Miegoti ant žemės nepatogu, tai žemina pareiškėją ir kenkia jo sveikatai.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 straipsnis).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – ir LAVL) atsiliepime (b. l. 12–14) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas kamerų tipo palatoje Nr. 10 buvo laikomas vienas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) V dalies „Pataisos įstaigų kamerų, kamerų tipo patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių bei karcerių įrengimas“ 35 punkte nurodytas kamerų inventorius bei būtiniausi baldai. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris yra nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas.
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 straipsnis).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo S. L. teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad jam būnat LAVL kamerų tipo patalpoje nebuvo įrengta metalinė lova.
Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Iš LAVL Pravieniškių apsaugos ir priežiūros skyriaus 2014-11-14 rašto Nr. S-PER-2598 matyti, kad LAVL Pravieniškių padalinyje nuo 2014-07-22 nuteistasis S. L. bausmę atlieka kamerų tipo padalinyje Nr. 10. Nuteistasis atlikinėja nuobaudą vienas (b. l. 15). Iš bylos medžiagos matyti, kad LAVL 2014-09-10 raštu Nr. 7-PER-104, atsakydama į pareiškėjo 2014-08-25 ir 2014-08-27 skundus, informavo jį apie tai, kad LAVL rengia baudos izoliatoriaus rekonstrukcijos projektą, nurodė, kad po rekonstrukcijos kamerose bus įrengtos metalinės lovos (b. l. 4).
Kaip matyti iš atsakovės atstovės atsiliepimo ir pateiktų dokumentų, LAVL neginčija tos aplinkybės, kad LAVL kamerų tipo patalpoje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nėra metalinės lovos. Tačiau, Materialinio aprūpinimo normoje nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje turi būti metalinė lova vienam asmeniui. Todėl, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad LAVL darbuotojai neužtikrindami pareiškėjui teisės aktų reikalavimų atitinkančių kalinimo sąlygų (nebuvo įrengta metalinė lova) pažeidė Materialinio buitinio aprūpinimo normoje nustatytą reikalavimą kamerų tipo patalpos įrengimui, vadinasi veikė ne taip, kaip reikalavo teisės aktai, todėl šiuo atveju konstatuotini neteisėti LAVL darbuotojų veiksmai.
Pareiškėjas nurodo, kad miegodamas ant žemės patyrė nepatogumus, pažeminimą, buvo kenkiama jo sveikatai, dėl to patyrė žalą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Iš atsakovės atstovės pateiktų kameros Nr. 10, kurioje pareiškėjas buvo laikomas vienas, nuotraukų matyti, kad minėtoje kameroje yra gultas, kuris atsiremia į vieną iš suolų (b. l. 31). Pareiškėjo teiginys, kad jam teko miegoti ant žemės, vertintinas kritiškai, kadangi kameroje buvo paklota miegamoji vieta, kuri, nors ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau vis viena yra laikytina miegamąja vieta. Jokių priežasčių, kodėl buvo priverstas miegoti ant žemės pareiškėjas nenurodė, todėl ši aplinkybė yra laikytina nenustatyta ir toliau nevertintina.
EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000-10-26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nėra duomenų, kad netinkamai įrengta pareiškėjo miegamoji vieta sukėlė pareiškėjui sveikatos sutrikimus, tačiau tokios kalinimo sąlygos nepatenka į neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Kaip nurodo pareiškėjas, ko neneigia ir atsakovė, šiomis sąlygomis buvo kalinamas 4 mėnesius, t. y. nuo 2014-07-22 iki 2014-11-22, o tai yra pakankama pripažinti, kad pažeidimas nepertraukiamai tęsėsi ilgą laiko tarpą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas yra sergantis tuberkulioze asmuo, todėl jo sveikatos būklė yra bloga. Atsižvelgiant į miegamosios vietos pobūdį ir įstatymų leidėjo aiškiai apibrėžtas minimalias normas miegamosioms vietoms, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, pareiškėjo teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką buvo pažeista ilgą laiko tarpą, o tai sukėlė pareiškėjui papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nenustatyta, kad LAVL būtų sąmoningai siekęs pažeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtent dėl jo kalinimo sąlygų būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos.
Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir kt.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma būtų 250 Eur. Taigi pareiškėjo skundas yra tenkintinas iš dalies ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, pareiškėjui priteistini 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.