Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nedirbančio, registruoto darbo biržoje, bausto administracine tvarka (paskutinį kartą – 2014-10-15), vedusio, turinčio nepilnamečius 3 vaikus, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Specialistas Algis Grėbliūnas 2015 m. sausio 20 d. surašė V. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-24576318-15, kuriame nurodė, kad V. G. 2014 m. gegužės 24 d., 21:30 val., Švitrigailos g. 39, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pravažiuodamas gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir, jį kliudęs, apgadino abi transporto priemones. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Šiais savo veiksmais V. G. pažeidė KET 132 p., 232 p. ir padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Atvykęs į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiamas V. G. savo kaltės nepripažino, prašė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu. Paaiškino, kad automobiliu naudojosi jo žmona. Jis sėdėjo gale. Priekyje sėdėjo sūnus. Išvažiavo taksistas, jis iššoko, žmona paspaudė garso signalą ir jis nuvažiavo. Nebuvo jokių smūgių. Paskambino 112 numeriu, jiems nurodyta, kad toks įvykis buvo užregistruotas, kad automobilio registracijos raidės sutampa, o skaičiai ne. Taksi automobilis užkirto kelią ir sudarė kliūtį. Automobilis niekur nebuvo sustojęs ir nieko neišleido, nes greitis buvo milžiniškas. Jis nebuvo išvažiavęs į pirmą eismo juostą, jis iš karto važiavo į antrą eismo juostą ir prieš jų mašiną.

Atvykęs į teismo posėdį liudytojas Algis Grėbliūnas (pareigūnas) paaiškino, kad jis susidarė įspūdį, jog kontaktas tarp šių automobilių tikrai buvo. Kontaktas buvo slystantis. Volvo apgadinimai atitiko nukentėjusiojo automobilio apgadinimus.

Liudytojas (nukentėjusysis) D. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jo automobilį apgadino V. G.. Jis jį gerai matė. Moteris sėdėjo šalia ir vaikai automobilyje sėdėjo. Vienareikšmiškai. Vairuotoją matė prie pat savęs. Tas vairuotojas jam signalizavo iš galo su lempomis. D. B. suko iš Geležinkelio į Švitrigailos gatvę, D. B. reikėjo nuvažiuoti žemyn iki šviesoforo, apsisukti ir grįžti į kalną. Jis buvo dar labai toli. Kai privažiavo, jis D. B. pasivijo. Kurį laiką signalizavo, mirksėjo lempomis iš galo, prisigretino iš šono, kažką bandė pagąsdinti, rodė ženklus pirštais. O paskui jis staigiai davė manevrą į priekį, užkabino. D. B. išvažiavo net į priešingą eismo juostą. Kontaktas buvo toks slystantis ir stumiantis, nes D. B. net kirto dvigubą juostą. Tai buvo staigus manevras, toks chuliganiškas, siekiant užkišti, trenkėsi. Jis tikrai suprato, kad užkabino automobilį. Ir vaikai žiūrėjo visi. Jis stovėjo prie žalio šviesoforo signalo dar kurį laiką, todėl D. B. įsidėmėjo jo automobilio numerius. Kadangi buvo didelis srautas automobilių, D. B. persirikiavo į dešinę iš antros eismo juostos ir laukė policijos. Z. L. yra jo motina. Kiek matė, buvo nustatyti bamperio, sparno dalies pažeidimai, „Fara“ pasislinkus, trūkusi juosta po bamperiu. Eismo įvykis įvyko prie 39 namo.

Liudytoja Z. L. teismo posėdyje paaiškino, kad pamatė, kaip dideliu greičiu atvažiavo juodas automobilis VOLVO. Automobilį vairavo vyras, panašus į šį salėje sėdintį vyrą (rodo į V. G.). Lygtais moteris šalia sėdėjo. Jis dideliu greičiu stabtelėjo taksi automobiliui už nugaros, staiga aplenkė, išvažiavo jam iš priekio ir staigiai stabtelėjo. Ir taip taksi automobilis stuktelėjo į VOLVO. Kodėl jis stabdė, neaišku, nes jam buvo žalia šviesoforo šviesa. Girdėjosi trinktelėjimas. Kadangi staigiai buvo stabdoma, taksi automobilis įvažiavo į jį. Tada jis pavažiavo iki šviesoforo, sustojo. Įvykio metu ji jau stovėjo gatvėje. Visą įvykį puikiai matė. V. G. automobilis buvo apžiūrimas ir apgadinimai užfiksuoti po poros savaičių, jis buvo gražiai nupoliruotas. O taksi automobilis buvo apžiūrėtas tą pačią akimirką. D. B. yra jos taksi įmonės vairuotojas. Jis yra jos sūnus. Sūnus važiuodamas iš autobusų soties išvažiavo į dešinę, persirikiavo į kairę. Volvo važiavo kaire puse, antra eismo juosta. Įvykis, jai atrodo, įvyko antroje eismo juostoje. Trinktelėjimas nebuvo didelis. Po įvykio sūnaus automobilis liko stovėti toje pačioje eismo juostoje. Jis niekur nenuvažiavo. Taksi pažeidimai atsirado po įvykio. Nežino, ar visiškai visi pažeidimai po įvykio atsirado.

Liudytoja I. G. teismo posėdyje paaiškino, kad ji sėdėjo už vairo. Priekyje sėdėjo sūnus. Gale sėdėjo vaikai ir vyras. Važiavo antra kelio juosta. Iš dešinės išlėkė taksi automobilis. Ji paspaudė garso signalą ir apvažiavo. Nebuvo jokio smūgio. Jie paskambino telefonu 112, jiems buvo pasakyta, kad toks įvykis buvo užfiksuotas, bet pasakė, kad automobilio numerio raidės sutapo, o skaičiai ne. Į teisėjos klausimus I. G. atsakė, kad nebuvo jokių įbrėžimų, susidūrimo žymių ant automobilio.

Iš byloje esančio I. G. paaiškinimo matyti, kad ji važiavo Švitrigailos g., link Kauno g., antrąja juosta. Iš stoties pusės, šalia Express Picos, iš dešinės išlėkė taksi, kuris užkirto jai kelią, įvažiavo į jos juostą ir sudarė jai kliūtį. Norėdama išvengti susidūrimo, ji bandė apvažiuoti jį iš dešinės. Apvažiuojant, prie Express Picos, jai trukdė automobilis, ir ji, mėgindama pravažiuoti tarp dviejų automobiliu, paspaudė garso signalą. Jokio smūgio ar trūktelėjimo nebuvo. Jei ji būtų kliudžiusi, būtinai būtų sustojusi, kadangi ji turi vaizdo registratorių ir viskas buvo nufilmuota. Bet susidūrimas neįvyko, ir ji neišsaugojo vaizdo įrašo. Automobilyje su ja buvo trys jos vaikai ir dešinėje jos vyras. Jos vyras privažiavo prie parduotuvės, prie jo priėjo taksistas ir pasakė, kad jų automobilis kliudė jo automobili. Jie nepatikėjo (b.l. 15).

Iš byloje esančio V. G. paaiškinimo matyti, kad 2014-05-24 vakare automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo. Tos dienos jau neatsimena, nes praėjo daug laiko. Tiksliai atsimena, kad prieš 8 mėnesius jam gimė dukra, o eismo įvykių jokių nebuvo. Jeigu jis sukeltų eismo įvykį, jis tai pajustų ir sustotų. Automobilį vairuoja seniai ir yra pakankamai patyręs, kad neleistų kilti avarijai. Ir žmona eismo įvykio sukėlusi nebuvo. Automobilis turi defektą, bet tai jis savo namų kieme įsirėmė į akmeninę sieną. Yra nuotraukos. Su kaltinimu nesutinka (b.l. 19).

Iš byloje esančio Z. L. paaiškinimo matyti, kad ji, būdama ties Švitrigailos g. 50, matė, kaip vyro vairuojamas automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. „904“, spausdamas mašiną iš šono, kliudė jo priekinę dalį ir nuvažiavo iki šviesaforo, pastovėjo ir nuvažiavo tiesiai (b.l. 13).

Iš byloje esančio D. B. 2014-05-24 paaiškinimo matyti, kad jis 2014-05-24, apie 21:30 val., vairavo automobilį „Opel Zafira“, (duomenys neskelbtini) (taksi), juodos spalvos, priklausantį UAB „Laivista“. Važiavo Švitrigailos g., link centro. Išgirdo iš paskos važiuojančio automobilio garsinį signalą, važiavo antrąja eile, nes minėtas automobilis važiavo pirmąja eile ir dideliu greičiu. Nenorėdamas jam trukdyti, persirikiavo į antrąją eilę. Automobilis „Volvo“, susilyginęs su jo automobiliu, pastoviai signalizavo garsiniu signalu, po to, padidinęs greitį ir lenkdamas pradėjo rikiuotis į antrąją eilę kelis kartus, spausdamas jo automobilį prie dvigubos ištisinės juostos, ko pasekoje, trenkėsi užpakaline dalimi į jo automobilio priekinę dešinę pusę, įlenkdamas priekinį sparną, bamperį ir juos deformavęs. Po kontakto, padidinęs greitį, „Volvo“ nuvažiavo Švitrigailos g., link centro. Automobilyje „Volvo“ važiavo šeima su vaikais. Automobilį „Volvo“ vairavo vyras, šalia jo sėdėjo moteris (b.l. 12).

Iš 2014-05-24 vyr. patrulio A. Aliuk tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, D. B. aiškino, kad važiavo antrąja eismo juosta, pirmąja eismo juosta važiavo automobilis „Volvo“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kuris pradėjo chuliganiškai manevruoti. Persirikiuodamas kliudė „Opel“ ir iš įvykio vietos pasišalino, liudininkų nėra. Sugadinimų aukštis – 0,5 – 0,6 dešinės pusės priekinis kampas (b.l. 8).

Iš 2015-02-23 UAB „Impulsana“ specialisto išvados Nr. MV 2015-06 matyti, kad automobilio OPEL priekinio bamperio apdailos pažeidimai, esantys 53-61 cm aukštyje susidarė dėl liestinio kontakto, kontaktuojant minėtame aukštyje su standžių daugiau plokščiu objektu. Jei bamperio apgadinimai susidarė vieno kontakto metu, tai šis kontaktas turėjo būti pakankamai stiprus, nes bamperis turėjo būti deformuotas tiek, kad kontaktavęs objektas siekė ne tik šoninę, bet ir viršutinę bamperio dalį, taipogi - priekinio to sparno paviršių. Automobilio OPEL priekinio bamperio apdailos pažeidimai, esantys 45-46 cm aukštyje, yra daugiau priekinėje, bet ne šoninėje bamperio dalyje, todėl, tikėtina, kad šie pažeidimai susidarė kito kontakto metu, nei geltonomis rodyklėmis 3-oje ir 5-oje nuotraukose pažymėti pažeidimai. Todėl darytina išvada, automobilio OPEL apgadinimai susidarė ne vieno kontakto metu. Ant galinio bamperio apdailos kairės pusės apie 52 cm aukštyje yra lokalus dažyto paviršiaus pažeidimas. Tokio pobūdžio sugadinimo susidarymas paaiškinamas betarpišku kontaktu su lokaliu išsikišančiu elementu, kontakto metu buvusiu apie 52 cm atstumu nuo atraminio paviršiaus. Smulkūs vertikalios krypties įbrėžimai greta rato arkos susidarė dėl poveikio statmena bamperio kairiam šonui kryptimi, todėl jie galėjo susidaryti liestinio kontakto su automobiliu OPEL metu. Nenustatyta VOLVO kontakto su automobiliu OPEL požymių. Todėl techniniu požiūriu jei toks sąlytis įvyko, tai jis buvo visiškai nestiprus, nes nenustatyti / neįžiūrimi ant automobilio VOLVO galinio bamperio kairio šono tokio sąlyčio požymiai. Pagal automobilių OPEL ir VOLVO apgadinimų pobūdį spręstina, kad galimo jų sąlyčio metu automobilį VOLVO neveikė ryškesnis smūginis poveikis ir šis automobilis dėl šio rakto neįgavo ženklesnio pagreičio/sulėtėjimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad automobilį VOLVO vairavęs asmuo galėjo identifikuoti šį dinaminį poveikį, veikusį jo vairuojamą automobilį galimo sąlyčio su automobiliu OPEL metu. Kadangi kontaktas tarp automobilių galėjo būti labai nestiprus ir liestinis, tai ženklesnis garsas nebuvo skleidžiamas. Be to, kontaktas turėjo vykti per automobilio VOLVO galinio bamperio plastikine apdaila, kuri pasižymi geromis garso slopinimo savybėmis. Pažymėtina, kad automobilio VOLVO variklis yra dyzelinis ir skleidžia didesnį garsą. Galimo automobilių OPELVOLVO sąlyčio metu nebuvo sudaužyti apšvietimo prietaisų sklaidytuvai arba nulaužtos plastikinės detalės, kurių sugadinimo metu paprastai skleidžiamas didesnis garsas. Todėl darytina išvada, kad galimo automobilių OPEL ir VOLVO sąlyčio metu nebuvo sugeneruotas garsas, kuris turėjo ženkliai viršyti triukšmo lygį automobilio VOLVO salone (kad šį garsą būtų girdėjęs šį automobilį vairavęs asmuo). Įbrėžimai ant automobilio OPEL priekinio bamperio - daugiau horizontalūs. Ant automobilio VOLVO bamperio iš viso neidentifikuojami pažeidimai, kurių susidarymas būtų paaiškinamas buvusiu sąlyčiu su automobiliu OPEL. Todėl spręstina, kad galimo sąlyčio metu automobiliai OPEL ar VOLVO nebuvo ženkliai pasvirę ant šono. Todėl nėra pagrindo teigti, kad automobilio VOLVO vairavęs asmuo galėjo matyti ar pajusti, kad įvyko jo vairuojamo automobilio kontaktas su automobiliu OPEL. Apibendrinant šį tyrimą techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad automobilį VOLVO vairavęs asmuo, šio automobilio galimai buvusio sąlyčio su automobiliu OPEL metu, galėjo identifikuoti, kad įvyko jo vairuojamo automobilio kontaktas su automobiliu OPEL (b.l. 38-49).

ATPK 127 str. 2 d. (redakcija, galiojusi administracinio teisės pažeidimo metu) nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

KET 132 p. (redakcija, galiojusi administracinio teisės pažeidimo metu) numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ATPK 127 str. 2 d. sudėtį V. G. veikoje.

Nors V. G. nesutinka, jog automobilį „Volvo“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2014 m. gegužės 24 d., 21:30 val., ties Švitrigailos g. 39, Vilniuje, vairavo jis, teigdamas, jog automobilį vairavo I. G. (b.l. 19, 34), teismo vertinimu, šis V. G. teiginys vertintinas kaip jo gynybinė pozicija, kadangi byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, rodo, kad automobilį „Volvo“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gegužės 24 d., 21:30 val., ties Švitrigailos g. 39, Vilniuje, vairavo V. G.. D. B. teigė, jog automobilį vairavo vyras, šalia jo sėdėjo moteris (b.l. 12). D. B. taip pat teismo posėdžio metu pažymėjo, kad jis yra 100% tikras, kad vyras sėdėjo už vairo. D. B. V. G. gerai matė. Tas vairuotojas jam signalizavo iš galo su lempomis (b.l. 79). Z. L. nuosekliai, užtikrintai tvirtino, kad matė, jog vairavo vyras (b.l. 13, 78). Svarbu paminėti tai, kad tarp tame pačiame automobilyje „Volvo“ važiavusių V. G. ir I. G. paaiškinimų yra prieštaravimų. V. G. teigė, jog jis sėdėjo gale su dukromis. Priekyje sėdėjo sūnus. Žmona sėdėjo už vairo (b.l. 34). Tuo tarpu, nors I. G. teismo posėdžio metu pasakė, jog „Sėdėjau už vairo. Priekyje sėdėjo sūnus. Gale sėdėjo vaikai ir vyras“ (b.l. 77), 2014-05-26, t.y. netrukus po įvykio, pateiktame paaiškinime I. G. teigė, jog „Automobilyje su manimi buvo trys mano vaikai ir dešinėje vyras.“. Be to, atkreiptinas dėmesys į I. G. paaiškinimą, jog „Mano vyras privažiavo prie parduotuvės“, kas, pagal tokią lingvistinę šio sakinio išraišką, gali reikšti, jog V. G. į parduotuvę nuvažiavo ne 2014-05-25, kaip sako V. G. (b.l. 34) ir I. G. (b.l. 77), o 2014-05-24, iškart po įvykio, taigi, iš to darytina išvada, jog V. G. vairavo „Volvo“ ir įvykio metu. Pažymėtina, kad 2015-01-20 paaiškinime V. G. nurodė, jog „Tos dienos jau neatsimenu, nes praėjo daug laiko“ (b.l. 19), o iki teismo posėdžio praėjo dar daugiau laiko, todėl neatmestina galimybė, kad V. G. neprisiminė eismo įvykio metu buvusių aplinkybių. V. G. ir I. G. nurodyta aplinkybė, kad priekyje sėdėjo sūnus, kelia abejonių ir dėl to, kad D. G. yra 2007 metų gimimo (b.l. 16), todėl abejotina, ar jis turi teisę sėdėti priekyje. Iš esmės netikslinga D. B. apkalbėti V. G.. Tam, kad būtų atlyginta padaryta žala jam svarbu nurodyti tik automobilį ir jo markę. Ką jis itin tiksliai (nesuklydo nurodydamas nei raidžių, nei skaičių) pranešė iš karto po eismo įvykio BPC (b. l. 9).

Taigi, remiantis nukentėjusiojo parodymais nustačius, jog automobilį „Volvo“ vairavo V. G., nustatytas ir administracinio teisės pažeidimo subjektas – V. G..

Toliau analizuotina, ar V. G., vairuodamas „Volvo S80“, apgadino „Volvo S80“ ir „Opel Zafira“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdamas KET 132 p. reikalavimą palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Tai, kad sąlyčio kontaktas tarp „Volvo S80“ ir „Opel Zafira“ buvo ir dėl šio kontakto buvo apgadinti abu automobiliai, patvirtina iš esmės ir specialisto išvada, ir kiti byloje esantys kiti įrodymai. Z. L. patvirtino, kad stuktelėjimas, kontaktas tarp dviejų mašinų buvo (b.l. 93). 2014-05-26 Transporto priemonės techninės apžiūros akte ir fotolentelėje, nurodoma, kad „Volvo S80“ nubrozdintas galinis bamperis kairėje pusėje, ant jo apdailos juostos, 56-62 cm. aukštyje likusios slystančio kontakto žymės (b.l. 24, 30). Nubrozdintas taksi automobilio dešinės pusės priekinis bamperis dešinėje pusėje, 53-61 cm. aukštyje nuo žemės, priekinio bamperio dešinėje pusėje 45-46 cm. aukštyje nuo žemės horizontalus nubrozdinimas, priekinis dešinės pusės sparnas 61 cm. aukštyje nuo žemės (b.l. 8, 11, 12, 23). Algis Grėbliūnas susidarė įspūdį, jog kontaktas tarp šių automobilių tikrai buvo (b.l. 90). Jis nurodė, kad „Pagal sugretintų automobilių apgadinimų pobūdį ir lokalizaciją, automobilių geometrines savybes, galima teigti, kad kontaktas tarp šių automobilių buvo (b.l. 29). Specialisto išvadoje teigiama, jog techniniu požiūriu jei toks sąlytis įvyko, tai jis buvo visiškai nestiprus, nes nenustatyti / neįžiūrimi ant automobilio VOLVO galinio bamperio kairio šono tokio sąlyčio požymiai. Taip pat nurodoma, kad jei įvyko automobilių sąlytis (automobiliui „VOLVO“ galine kaire dalimi kontaktuojant su automobilio „Opel“ dešinio šono priekine dalimi), tai šis kontaktas buvo nestiprus – tariamo kontakto vietoje neidentifikuoti kokie nors esminiai automobilio „VOLVO“ pažeidimai (b.l. 48). Be to, teigiama, kad „Vadinasi, jei toks pažeidimas buvo susidaręs, tai jis buvo visiškai nestiprus (nes nuotraukoje neįžiūrimas).“ (b.l. 44). Tai reiškia, kad specialistas neatmeta galimybės, jog kontaktas buvo, tačiau jis buvo nestiprus. Z. L. teismo posėdžio metu pasakė, jog nebuvo tokių nubrozdinimų iki įvykio. Pažeidimai sutapo su kitos mašinos pažeidimais (b.l. 78), „Volvo“ apgadinimai atitiko nukentėjusiojo automobilio apgadinimus. (b.l. 91). Nors V. G. teigia, jog „automobilis turi defektą, bet tai aš savo namų kieme įsirėmiau į akmeninę sieną“ (b.l. 19), A. Grėbliūnas paaiškino, kad „Seni apgadinimai matėsi, kad yra seni. O kitas žymes, kurios buvo šio įvykio pasekmė, aš užfiksavau“ (b.l. 93). Nustačius, kad sąlyčio kontaktas tarp „Volvo S80“ ir „Opel Zafira“ buvo ir dėl šio kontakto buvo apgadinti abu automobiliai, toliau spręstina, ar V. G. nepaliko pakankamo tarpo iš šono, kliudė „Opel Zafira“ ir apgadino abi transporto priemones. Pagal D. B. paaiškinimą, „Volvo“ važiavo pirmąja eile dideliu greičiu. Nenorėdamas trukdyti, D. B. persirikiavo į antrąją eilę. „Volvo“ susilygino su „Opel Zafira“, padidino greitį ir lenkdamas pradėjo rikiuotis į antrąją eilę keliskart, spausdamas „Opel Zafira“ prie dvigubos ištisinės juostos, ko pasekoje, trenkėsi užpakaline dalimi į „Opel Zafira“ priekinę dešinę pusę (b.l. 12). Šiame paaiškinime nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybes, nurodytas 2014-05-24 tarnybiniame pranešime (b.l. 8). D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. G. staigiai davė manevrą į priekį, užkabino (b.l. 79). Šią D. B. versiją patvirtina aplinkybė, jog kontaktas tarp abiejų automobilių buvo slystantis. D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad kontaktas buvo toks slystantis ir stumiantis, nes jis net kirto dvigubą juostą (b.l. 79). A. Grėbliūnas teigė, jog jo tiriamoje medžiagoje kontaktas buvo slystantis (b.l. 92). 2014-05-26 Transporto priemonės techninės apžiūros akte ir fotolentelėje, nurodoma, kad „Volvo S80“ nubrozdintas galinis bamperis kairėje pusėje, ant jo apdailos juostos, 56-62 cm. aukštyje likusios slystančio kontakto žymės (b.l. 24, 30). Taigi, šie byloje surinkti duomenys įrodo, jog V. G. nepaliko pakankamo tarpo iš šono, kliudė „Opel Zafira“ ir apgadino abi transporto priemones. Šiame kontekste kritiškai vertintina I. G. nurodyta įvykio versija, jog „Iš stoties pusės šalia Express Picos iš dešinės išlėkė taksi, kuris užkirto man kelią, įvažiavo į mano juostą ir sudarė man kliūtį. Norėdama išvengti susidūrimo, aš bandžiau apvažiuoti jį iš dešinės. Apvažiuojant prie Express Picos, man trukdė automobilis, ir aš mėgindama pravažiuoti tarp dviejų automobilių, paspaudžiau garso signalą. Jokio smūgio ar trūktelėjimo nebuvo“ (b.l. 15), kurią ji taip pat patvirtino teismo posėdžio metu (b.l. 77). Atkreiptinas dėmesys, jog netgi šią versiją iš dalies patvirtintų tie patys byloje surinkti duomenys. Kaip matyti iš maps.lt žemėlapio, ties Švitrigailos g. 39 Švitrigailos gatvę sudaro 2 siauros eismo juostos, kur kiekvienoje iš jų telpa 1 automobilis. Taigi, jeigu I. G. norėtų pravažiuoti tarp dviejų automobilių, „Opel Zafira“ neišvengiamai turėtų kirsti dvigubą kelio juostą, kas, pasak D. B., šiuo atveju ir įvyko, ir, galimai, dėl siauro kelio ruožo, „Opel Zafira“, važiuojantis antrąja eismo juosta, kirstų dvigubą kelio juostą, kadangi jį slystančiu būdu kliudytų „Volvo“. Taigi, V. G. veika atitinka ATPK 127 str, 2 d. sudėtį – V. G., vairuodamas „Volvo S80“, apgadino „Volvo S80“ ir „Opel Zafira“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdamas KET 132 p. reikalavimą palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Pažeidėjas baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį (teismo vertinimu, padarytas labai pavojingas pažeidimas, kuris sukėlė pavojų eismo saugumui, aplinkiniams ir jam pačiam), pažeidimo padarymo aplinkybes (V. G. šį pažeidimą padarė iš chuliganiškų paskatų, sudarė avarinę situaciją), taip pat į V. G. asmenybę – nedirba, registruotas darbo biržoje, vedęs (b.l. 34), LITEKO duomenimis, neteistas, administracine tvarka už KET pažeidimus baustas daug kartų, taip pat baustas už ATPK 161 str. numatyto pažeidimo padarymą (b.l. 4-6). Pažeidėjo V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį, o administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti V. G. paskyrus už ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo padarymą baudą, artimesnę ATPK 127 str. 2 d. sankcijos vidurkiui.

Surašytas ATP protokolas V. G. ne tik dėl sukelto eismo įvykio, bet ir pasitraukimo iš jo pažeidžiant KET. Šioje byloje nėra abejonių nekeliančių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad suprato V. G., jog sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino tyčia. Pastebėtina, kad sužalojimai ant Volvo automobilio plika akimi nėra gerai matomi – t. y. nežymūs (b. l. 30. Kontaktas buvo slystantis – automobiliams judant, todėl neabejotinai sunkiau buvo kontaktą pajusti. Nelabai suvokiama, kad nežinodamas kokie pažeidimai padaryti Volvo automobiliui, pastarojo vairuotojas sprunka, nesustoja, nesiaiškina, kuris iš jų kaltas, kuris sukėlė eismo įvykį. Nėra pagrindo kaltinti V. G., jog jis slapstėsi nuo policijos, būtent iš karto (kai prie parduotuvės kitas taksistas pranešė jam, jog jis sugadino kito automobilį) pastarasis paskambino 112 ir paklausė ar buvo registruotas toks įvykis. Automobilis apžūrėtas nebuvo dėl to, jog buvo laisvadienis, o ne dėl to, jog V. G. jo nepristatė. Tai, jog smūgis buvo nežymus patvirtina ir specialisto išvada - „Apibendrinant šį tyrimą techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad automobilį VOLVO vairavęs asmuo, šio automobilio galimai buvusio sąlyčio su automobiliu OPEL metu, galėjo identifikuoti, kad įvyko jo vairuojamo automobilio kontaktas su automobiliu OPEL.“ (b.l. 48-49). Darytina išvada, jog V. G., kliudęs „Opel Zafira“, nesuvokė sukėlęs eismo įvykį (padaręs KET 132 p. pažeidimą), nes nepajuto kontakto, susidūrimas ir dėl jo atsiradę padariniai nežymūs, todėl V. G. veikoje nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, byla šioje dalyje nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 30² str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302 str. 1 d. 2 p., 302⁴ str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pripažintiV. G. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 EUR (tai atitinka 155 Lt) baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. G. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.