Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-993-255/2013

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Dalios Kursevičienės, Daliaus Jocio, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal N. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo NERIJUS STRELKAUSKAS pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas: pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas ir iš N. S. priteista 89,70 Lt suma Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Taip pat priteista iš N. S. 240,22 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų bei pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2011 m. spalio 9 d. apie 00.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, gatvėje prie baro (duomenys neskelbtini), tyčia, be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, ne mažiau dešimt kartų spyrė T. M. į galvos ir šonkaulių sritį, tuo padarydami nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės mentės kampo srityje bei krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą su poodine kraujosruva ir dešimto šonkaulio lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tą pačią dieną, apie 00.20 val., viešoje vietoje – gatvėje prie baro (duomenys neskelbtini) įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų bei policijos pareigūnų akivaizdoje, be jokios priežasties ir paaiškinamo motyvo, tyčia smogė vieną kartą D. B. į veido sritį ir tokiais veiksmais, jis, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Nuteistasis ir jo gynėjas teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti, kadangi N. S. nedalyvavo muštynėse ir jo kaltė neįrodyta.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam N. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai N. S. pripažino kaltu padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistasis ginčija atskirų bylos duomenų įrodomąją reikšmę, o pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje, vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei tarpusavio atitikimą ir vienas kito papildymą. Šitaip vertinant įrodymus abejonių dėl nuteistojo kaltumo nekyla. Teismas palygino tarpusavyje nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, kitus bylos duomenis, ir pripažino, jog šių duomenų, kaip visumos, pakanka nuteistojo N. S. kaltumui nustatyti. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Apeliantas deklaratyviai teigia, kad jo kaltės nesunkiai sužalojus T. M. bei sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Tačiau tokį apelianto teiginį paneigia byloje surinkti duomenys.

N. S. prašymas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, ir bylą nutraukti, nes, jo teigimu, N. S. nukentėjusiojo T. M. nemušė ir jo nesužalojo, viešosios tvarkos nepažeidė, atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo T. M. parodymais apie N. S. padarytas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiojo T. M. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, juos patvirtina kitų liudytojų D. G., V. M., A. K., nukentėjusiojo D. B. parodymai. Nukentėjęs T. M. nurodo, kad 2011 m. spalio 9 d. apie 00:00 val. jį sumušė trys nepažįstami asmenys, po to jis atpažino N. S. kaip vieną iš asmenų, kuris mušė T. M. (T I, b.l. 21, 45 – 47). Nukentėjusysis nors ir nematė, kiek ir į kokias vietas smūgius jam sudavė N. S., tačiau konkrečiai nurodė, kad N. S. buvo tarp tų trijų asmenų, kurie jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, abejoti šiais T. M. parodymais nėra pagrindo, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad N. S., veikdamas bendrai su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis ne mažiau kaip dešimt kartų spyrė T. M. į galvos ir šonkaulių sritį, ir taip sužalojo T. M.. Aplinkybė, kad daugiau niekas nematė, kad N. S. sudavė smūgius T. M., nepaneigia T. M. parodymų teisingumo, todėl apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad N. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą T. M.. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog aplinkybę, kad jis nepadarė nusikalstamų veikų, patvirtina liudytojai A. K., T. L., D. G., tačiau, priešingai apelianto tvirtinimui, minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs bei tarpusavyje sutampa ir nepatvirtina N. S. nurodytų aplinkybių. Nors nė vienas iš nurodytų liudytojų nematė, kas sužalojo T. M., tačiau visi jie patvirtino, kad nukentėjęs T. M. atvykus policijos pareigūnams nurodė, kad jį sužalojo N. S. kartu su kitais asmenimis, visi šie liudytojai patvirtina, kad nukentėjęs T. M. iš karto atpažino N. S., visi jie patvirtina, kad nuteistasis tą vakarą elgėsi agresyviai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojų G. G. ir K. J. parodymus, tačiau tai yra subjektyvi ir nepagrįsta apelianto nuomonė. Teismas pagrįstai nesivadovavo šiais parodymais, nurodė motyvus, kodėl atmeta šių liudytojų parodymus, šių liudytojų parodymai nepaneigia nukentėjusiojo T. M. parodymų. Pritartina pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, kad kai G. G. ir K. J. buvo bare ir išėjo į lauką parūkyti, N. S. bare su jais nebuvo, N. S. jie sutiko tik prie baro įėjimo durų. Nukentėjusysis T. M. atpažino N. S. tik kaip vieną iš jo užpuolime dalyvavusių asmenų, todėl jis bet kuriuo metu galėjo iš įvykio vietos nepastebimas pasišalinti. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino šiuos liudytojų G. G. ir K. J. parodymus ir jais nesivadovavo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. S. kaltės nepripažinimas ir jo aiškinimas kitokių aplinkybių vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės. Taigi anksčiau aptartų duomenų visuma įrodo, jog N. S., suduodamas smūgius T. M., nesunkiai jį sužalojo. Sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kolegijos nuomone, tokiais savo veiksmais, t.y. be jokios priežasties išvedė T. M. iš klubo ir pradėjo jį mušti, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams bei pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, N. S. dėl chuliganiškų paskatų nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo T. M. sveikatą. Kolegija daro išvadą, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes N. S. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. S. nukentėjusiajam T. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė dėl chuliganiškų paskatų, yra teisinga ir tinkamai motyvuota.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra įrodyta N. S. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Šis apelianto argumentas nepagrįstas, kadangi susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino įrodymus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir pagrįstai N. S. pripažino kaltu.

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Byloje nustatyta, kad N. S. panaudojo fizinį smurtą prieš T. M.. Be to, iš liudytojų D. G., A. K., nukentėjusiųjų T. M., D. B. parodymų nustatyta, kad N. S. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam D. B. į veidą. Nukentėjusysis D. B. parodė, kad prie jų priėjęs N. S. buvo agresyviai nusiteikęs, vartojo necenzūrinius žodžius bei policininkų akivaizdoje be jokios priežasties jam sudavė į veidą (T II, b. l. 32-33), liudytojas A. K. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą, N. S., būdamas neblaivus, jo akivaizdoje be jokios priežasties priėjo ir sudavė nukentėjusiajam D. B. į veidą. (T I, b. l. 176). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokie N. S. veiksmai nukentėjusiojo D. B. atžvilgiu laikytini įžūliu elgesiu, vien šio smūgio sudavimas viešoje vietoje laikytinas įžūliu elgesiu, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, ir taip sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, nes vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Agresyvų kaltinamojo elgesį, išoriškai matomą jo nusiteikimą išprovokuoti konfliktą ir muštynes, patvirtino ir liudytojai D. G., A. K.. Teismas nuosprendyje konkrečiai aprašė N. S. veiksmus, nurodydamas, kokie jo veiksmai yra įžūlūs. Byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, kadangi į barą bet kada gali patekti pašaliniai žmonės, o gatve nuolat vyksta transporto eismas. Byloje nustatyta, jog smurtinius N. S. veiksmus matė nemažai asmenų (T. M., D. G., D. B., A. K.), todėl neabejotina, kad nuteistojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad šiame bare nuolat vyksta muštynės, nereiškia, kad 2011 m. spalio 9 d. N. S. įžūlus elgesys gali būti laikomas nenusikalstamu. Nustatytos aplinkybės nekelia abejonių, kad N. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Bausmė N. S. paskirta teisingai. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (BK 54 straipsnis). Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad N. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai. Teismas nurodė šios sunkinančios aplinkybės pripažinimo motyvus, apygardos teismas sutinka su šiais motyvais ir jų nekartoja. N. S. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų, o kitas apysunkių nusikaltimų kategorijai, kaltės formą ir rūšį - nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčiai, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę, kaltininko asmenybę – N. S. savo kaltės dėl įvykdytų nusikaltimų nepripažino, nukentėjusiojo neatsiprašė, civilinio ieškinio neatlygino, nors yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, anksčiau neteistas, nėra duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėta naujų baudžiamųjų bylų. Atsižvelgęs į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje N. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų ir bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą – kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, byloje pateiktą specialisto išvadą, padarė pagrįstą išvadą dėl N. S. kaltės ir pagrįstai jam paskyrė bausmę. Nuteistojo N. S. kaltė dėl T. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. S. apeliacinį skundą atmesti.