- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- 1S-37-307/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58155-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Laima Garnelienė, Elena Vainienė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Gintas Gustaitis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (pirmininkas ir pranešėjas), Elenos Vainienės ir Laimos Garnelienės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. K. gynėjo advokato Ginto Gustaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties, kuria palikta galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas, skaičiuojant jį nuo faktinio V. K. sulaikymo 2018 m. sausio 29 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2016 m. kovo 15 d., į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo neteisėtai atgabeno šaunamąjį ginklą - Italijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro, C kategorijos, pusiau automatinį dujinį – garsinį pistoletą „VALTRO 85 COMBAT“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, ir šaunamąjį ginklą neteisėtai laikė namuose iki 2016 m. kovo 15 d., kai kratos metu šaunamasis ginklas buvo surastas ir paimtas.
1.1. Taip pat V. K. kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2016 m. kovo 15 d. neteisėtai įgijo ir iki 2016 m. kovo 15 d. neteisėtai nešiojosi nešaunamąjį ginklą - kieto metalo teleskopinę lazdą, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2012 m. gegužės 30 d. posėdžio protokolo Nr. 14 išrašu priskirta prie D kategorijos šaltųjų nešaunamųjų ginklų, iki 2016 m. kovo 15 d., kai nešaunamasis ginklas buvo surastas ir paimtas.
1.2. Be to, V. K. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad būdamas susitaręs su N. M., dėl psichotropinių medžiagų įgijimo 2016 m. kovo 15 d. vakare, tiksliau nenustatytu laiku iš slėptuvės, įrengtos prie (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti už 200 Eur sumą iš N. M., neteisėtai įgijo baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra 11,405 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus šią psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė su savimi ir neteisėtai gabeno iki 2016 m. kovo 15 d. 20.20 val. kai (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o neteisėtai laikoma psichotropinė medžiaga buvo rasta ir išimta.
2. 2016 m. kovo 15 d. V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 48 valandoms. Jonavos r. apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi V. K. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas dviem mėnesiams. Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro 2016 m. birželio 30 d. nutarimu kardomoji priemonė – namų areštas buvo pakeista į įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje buvo pakeista kita kardomąja priemone – suėmimu ir paskelbta kaltinamojo paieška. Teismas nutartyje konstatavo, kad V. K. pažeidė nustatytos kardomosios priemonės sąlygas, du kartus neatvyko į teismo posėdžius be svarbių priežasčių, namuose nerandamas, atvesdinti ji į teismo posėdį nėra galimybės, todėl jam paskirta kardomoji priemonė pakeista griežtesne kardomąja priemone, paskelbta jo paieška. Vykdant paiešką minėtos Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties pagrindu kaltinamasis V. K. 2018 m. sausio 29 d. buvo sulaikytas ir 2018 m. sausio 31 d. pristatytas į Kauno apygardos teismą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi palikta galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas, skaičiuojant jį nuo faktinio V. K. sulaikymo 2018 m. sausio 29 d. Nutartyje nurodoma, kad griežčiausia kardomoji priemonė kaltinamajam V. K. taikytina remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y., esant pagrįstam manymui, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo V. K. gynėjas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį ir kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone – intensyvia priežiūra.
4.1. Skunde nurodoma, kad suėmimas kaltinamajam skirtas remiantis nepatvirtintomis prielaidomis, neatsižvelgiant į jo asmenybę, nesant pakankamam pagrindui, kad jis bėgs (slėpsis) ir visapusiškai neišnaudojus alternatyvių kardomųjų priemonių. Pasak gynėjo, skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakyta dėl teismo posėdžio metu gynėjo išdėstytų argumentų.
4.2. Gynėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad V. K. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, nelaikytina pagrindu skirti suėmimą. Nors kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau iki suėmimo intensyviai ieškojo darbo. Gynėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neturi net vidurinio išsilavinimo, akivaizdu, jog ši faktinė aplinkybė didele apimtimi apriboja jauno asmens galimybes greitai rasti tinkamą ir pakankamai apmokamą darbą, nepaisant maksimalių pastangų, dedamų tokio darbo paieškoms. Skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis nedirba, neatsižvelgiant į šalutinius veiksnius – kaltinamasis neturi vidurinio išsilavinimo, gyvena nedideliame Jonavos mieste su minimaliu darbo vietų skaičiumi, o darbo rinkoje šiuo metu padėtis yra sunki – laikytina nepakankama konstatuoti, jog kyla grėsmė netrukdomam bylos nagrinėjimui ir kaltinamąjį būtina izoliuoti.
4.3. Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamasis V. K. Jungtinėje Karalystėje lankėsi pas senyvo amžiaus tėvą, kurio sveikatos būklė yra sunki ir kuriam būtina slauga. Anot gynėjo, kadangi šeimoje nėra kitų asmenų, galinčių pasirūpinti sergančiu tėvu, kaltinamajam teko skubiai išvykti ir prižiūrėti tėvą. Gynėjas pažymi, kad kitų ryšių užsienio valstybėse kaltinamasis neturi, o esant tikslui pasislėpti nuo teismo šis galėjo negrįžti į Lietuvą, todėl akivaizdu, jog jis nesiekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.
4.4. Gynėjo vertinimu, BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima užtikrinti kaltinamajam paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Ši kardomoji priemonė užtikrintų visišką kaltinamojo kontrolę, užkardytų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrintų kaltinamojo dalyvavimą procese. Pasak gynėjo, skundžiamoje nutartyje teismas net nesvarstė alternatyvių kardomųjų priemonių taikymo galimybės.
4.5. Gynėjas teigia, kad skundžiamoje nutartyje suėmimo pagrindas grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, nutartyje nurodyti argumentai nėra individualizuoti. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika gynėjas pažymi, kad sprendimas dėl suėmimo skyrimo turi būti pakankamai argumentuotas ir jame negali būti stereotipiškų formuluočių. Argumentai už ir prieš suėmimo skyrimą negali būti bendri ir abstraktūs. Teismas privalo aptarti suėmimo skyrimo ar prašymo paleisti atmetimo priežastis.
5. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo V. K. gynėjo skundą atmesti, o gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
6. Kaltinamojo V. K. gynėjo skundas atmetamas.
6.1. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimą paskyręs ir jo taikymo terminą nustatęs teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. K. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokiais duomenimis laikytini paties kaltinamojo V. K. parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti kratos, apžiūros ir asmens kratos protokoluose, parodymų patikrinimo vietoje ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, telefoninių pokalbių suvestinėse, specialisto išvadoje bei kitoje bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos taikymą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.
6.2. Kauno apygardos teismas kaltinamajam V. K. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė jos terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis V. K. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
6.3. V. K. kaltinamas padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą, vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimus. Už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, galimą padarymą jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė tiesiogiai nėra nurodoma, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Kaltinimas sunkaus nusikaltimo padarymu bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis), pirmiausiai būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus visų šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės bylos aplinkybės pagrindžia būtinybę taikyti kaltinamajam V. K. griežčiausią kardomąją priemonę.
6.4. Kaltinamojo V. K. gynėjas skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas netinkamai vertino kaltinamojo asmens charakteristiką, taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog konkretūs bylos duomenys suteikia pagrindą manyti, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, nesvarstė alternatyvių kardomųjų priemonių taikymo galimybės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad Kauno apygardos teismas įvertino visus duomenis, turinčius reikšmės pratęsiant suėmimo terminą: V. K. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gresiančią bausmę, jo socialinius ryšius, asmenybę ir kitus duomenis. Teismas taip pat įvertino galimybę taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau pagrįstai sprendė, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai nebus pasiekti.
6.5. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis V. K. yra neteistas, nevedęs, iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo oficialaus bei legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl su Lietuvos Respublika jo nesieja pakankamai tvirti socialiniai ir ekonominiai ryšiai. Šios išvados nepaneigia gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo ir negali rasti darbo Jonavoje. Nagrinėjant bylą teisme buvo paskelbta V. K. paieška ir kaltinamasis pagal išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, kur gyvena jo tėvas. Taigi šioje valstybėje kaltinamasis turi reikšmingų ryšių. Kaltinamojo gynėjo skunde teigiama, kad išvykdamas į Jungtinę Karalystę kaltinamasis V. K. nebėgo (nesislėpė) nuo teismo, o ketino padėti sunkia liga sergančiam tėvui, tačiau byloje nėra duomenų, kad apie šį ketinimą jis būtų pranešęs bylą nagrinėjančiam teismui ir kreipęsis į jį dėl kardomųjų priemonių taikymo sąlygų pakeitimo ar leidimo tam tikram laikui išvykti į Jungtinę Karalystę. Pažeisdamas jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas kaltinamasis išvyko į Jungtinę Karalystę, kurioje slapstėsi tol, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir konvojuotas į Lietuvos Respubliką. Pažymėtina, kad apie išvykimą į užsienio valstybę V. K. neinformavo savo motinos, kuri visą laiką manė, kad jis gyvena Kaune pas draugus, o ši aplinkybė tik patvirtina, kad su Lietuvos Respublika jo nesieja tvirti socialiniai ryšiai. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis V. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
6.6. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir/ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tiesų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ar nesilaikant teismų formuojamos praktikos. Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir yra pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Įvertinus kaltinamojo V. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius užsienio valstybėje, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebūtų pasiekti pritaikius švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.
6.7. Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar pakeisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo V. K. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.