- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-13
- Bylos Nr.
- 1-46-673/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Kaltinamasis
- R. S., Ž. N.
- Advokatai
- Nina Frolovičeva
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus: 1) 2002-09-04 pagal BK 272 str. 1 d., 25 str. 1 d., 35 str. 6 d. – 1 m. 6 mėn. l. at., BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.; 2) 2004-11-12 pagal BK 178 str. 2 d., 64 str. – 1 m. 7 mėn. l. at.; 3) 2005-02-22 pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. – 1 m. 10 mėn. l. at.; 4) 2005-07-25 pagal BK 286 str., 290 str. – 1 m. 8 mėn. l. at.; 5) 2007-02-13 pagal BK 284 str. 1 d., 286 str., 138 str. 2 d. 10 p., 178 str. 4 d. – 2 m. 4 mėn. l. at.; 6) 2009-05-28 pagal BK 140 str. 1 d., 284 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 2 m. 4 mėn. 22 d. l. at.; 7) 2010-05-04 pagal BK 178 str. 1 d. - 2 m. 6 mėn. l. at., 2011-09-30 paleistas iš PN atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimu) padarymu,
Ž. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, Kėdainių PRC 2 kurso moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimu) padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011 m. spalio 6 d. apie 19 val., R. S. ir Ž. N., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, A. G. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudoję fizinį smurtą, tai yra R. S. vieną kartą spiriant A. G. į krūtinę, po ko, nukentėjęs nugriuvo ant lovos, reikalaujant pinigų, puodeliu trenkiant vieną kartą nukentėjusiajam per galvą, toliau reikalaujant pinigų bei brangenybių, R. S. ir Ž. N. bendrai rankomis ir kojomis suduodant ne mažiau 20 kartų A. G. į įvairiais kūno vietas, tuo padarant nukentėjusiajam veido sumušimą, nosies kaulų lūžimą, poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose ir kairios skruosto viršutinėje dalyje, poodines kraujosruvas kairio ausies kaušelio ir nugaros srityse - bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdant A. G. sveikatą, iš nukentėjusiojo pagrobė 400 litų vertės grandinėlę, 730 litų bendros vertės mobilaus ryšio telefoną „LG“ su pakrovėju, 320 litų bendros vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ su pakrovėju, ir 200 litų, viso pagrobė A. G. priklausančio turto, kurio bendra vertė 1650 Lt.
K. R. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad prisipažįsta, jog paprašytas T. išsiaiškinti dėl jo sumušimo, nukentėjusiojo bute jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, jį ranka pastūmė ir koja spyrė, sakė atsiprašyti T., po ko, ant lovos nukritusiam nukentėjusiajam sudavė apie 7-8 smūgius į veidą, krūtinę, Ž. N. taip pat sudavė nukentėjusiajam. Po smūgių sudavimo jis nukentėjusiojo paklausė kas jam apmokės jam už kurą, nors atvažiuodamas jokio kuro jis pirkęs nebuvo, pinigų nereikalavo, klausimo apie brangenybes negirdėjo. Nukentėjęs išėmė iš rankinės ir ant stalo padėjo piniginę, iš kurios jis pats išsiėmė apie 200 Lt, suprato, kad tai pinigai duodami už kurą, nuo stalo dar pasiėmė du telefonus su pakrovėjais, o N. jam dar padavė grandinėlę, nematė, iš kur jis ją gavo. Nepamena, ar ištraukęs piniginę nukentėjęs prašė jo nebemušti. Klausė nukentėjusiojo, ar dėl to, kad jis pasiima nukentėjusiojo turtą nebus pretenzijų, tai nukentėjęs pasakė, kad nebus, tai yra turto pats neėmė, jį atidavė pats nukentėjusysis. Nepamena dėl puodelio, juo nesudavė, gal ranka užkabino. Išeinant iš buto nukentėjęs kažkodėl tai pradėjo šaukti. Pinigus su N. išleido kavinėje. Kitus daiktus atidavė policijos pareigūnams. Prisipažįsta sumušęs nukentėjusįjį ir sutrikdęs jo sveikatą. Ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, nes buvo priverstas, kuo apkalbėjo – negali paaiškinti, tyrėja sakė prisipažinti, tai jis ir prisipažino, savo apklausų neskaitė, nes jam buvo neįdomu, suprato, kad byla fabrikuojama. Sutinka atlyginti gydymo išlaidas ligonių kasoms. Turto įvertinimo neginčija. Nukentėjusiojo atsiprašo. Mano, kad nusikaltimą padarė dėl girtumo, nes išgėręs tampa neprognozuojamu, tačiau pripažįsta, kad alkoholį vartojo savo valia.
Kaltinamasis Ž. N. kaltu iš esmės prisipažino visiškai, parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis su R. S. atėjo į nukentėjusiojo butą nukentėjusiojo pamokyti dėl T. sumušimo. Bute R. S. spyrė ir ranka pastūmė nukentėjusįjį, kuris nukrito ant lovos, o jis ranka sudavė nukentėjusiajam apie du kartus į veido sritį, R. S. paklausė ar nukentėjęs turi pinigų, po ko, tylinčiam nukentėjusiajam sudavė, spyrė apie 6-7 smūgius į veido sritį ir kitas kūno vietas, po ko, nukentėjusiajam ant stalo padėjus piniginę ir prašant nemušti, R. S. iš piniginės išsiėmė pinigus, matė, kad buvo ir 100, ir 50 Lt kopiūros. Išėmęs pinigus R. S. nukentėjusiojo klausė, ar jis dar turi pinigų. Taip pat R. S. trenkė nukentėjusiajam puodeliu per galvą ir pasiėmė du telefonus, galėjo būti ir pakrovėjai. Jis pats nukentėjusiojo klausė, ar nukentėjęs turi brangenybių, aukso, po ko, nukentėjęs parodė ant kaklo grandinėlę, kurią jis nusegė ir padavė R. S.. Nukentėjusiajam ėmus šauktis pagalbos jie su R. S. iš buto pabėgo. Galėjo bendrai suduoti apie 20 smūgių nukentėjusiajam. Ir jis, ir R. S. mušė nukentėjusįjį suduodami jam į veido sritį. Jis nukentėjusiojo nespardė. Pabėgus R. S. jam sakė, kad turi apie 200 Lt, tuos pinigus jie išleido kavinėje, telefonai ir grandinėlė liko pas R. S.. Iš anksto nukentėjusiojo apiplėšti nesitarė, bet ta mintis kilo nukentėjusiojo bute, kai pamatė nukentėjusiojo daiktus. Turto vertės neginčija. Nukentėjusysis buvo blaivus ir jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Gailisi padaręs nusikaltimą. Mano, kad taip nutiko dėl jo girtumo. Sutinka atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas liginių kasoms. Nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, žalą atlygino, pasižada nebenusikalsti, prašo bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų R. S. dalinio prisipažinimo ir Ž. N. visiško prisipažinimo, kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Iš byloje esančio A. G. pareiškimo (b.l.2), matyti, kad pareiškėjas pareigūnams pranešė apie tai, jog 2011-10-06 apie 19 val., po konflikto su kaimynu T., pastarasis atsivedė į jo butą du jam nepažįstamus vyrus, kurie suduodami smūgius rankomis ir kojomis jį sumušė, nuo kaklo nusegė sidabrinę grandinėlę, paėmė du mobilaus ryšio telefonus, jų pakrovėjus, bei iš piniginės paėmė 200 litų. Viso jam padaryta 1650 litų dydžio žala.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 4-9), matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), t.y. A. G. gyvenamasis butas. Kambaryje rasta į kraują panašios spalvos dėmių, ant stalo rasta piniginė.
Nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2011-10-06 jis turėjo konfliktą su kaimynystėje gyvenančiu T. V., kurio metu jie susimušė, tai buvo apie 16 val. Apie 18-19 val. atėjo T. V. su dar dviem vaikinais, kaip dabar jau žino po atpažinimo, kad tai buvo Ž. N. ir R. S.. T. V. jam pasakė, kad su juo tie vaikinai nori pakalbėti. Koridoriuje buvo tamsu, tai jis pakvietė tuos vaikinus užeiti. V. į butą neužėjo. Pradžioje kalbėjosi normaliai, aiškinosi apie konfliktą. Vienu metu R. S. stūmė jį ir spyrė, jis nukrito ant lovos, pasipylė smūgiai į įvairias kūno vietas, abu kaltinamieji jį mušė rankomis ir kojomis, sudavė ir į galvą. Smūgių galėjo būti apie 20. Mušdami jo klausė - kur pinigai, ar dar yra pinigų, ar jis turi aukso. Jis ant stalo padėjo piniginę, iš kurios R. S. pasiėmė 200 Lt, ant stalo buvo du telefonai su pakrovėjais, kuriuos R. S. taip pat pasiėmė. Jokio sutikimo paimti turtą jis nedavė, visą laiką tylėjo. Kas nusegė grandinėlę neprisimena, tačiau ją matė Ž. N. rankose, R. S. grandinėlę taip pat pasiėmė. Taip pat R. S. į jo galvą trenkė su puoduku. Jis pretenzijų niekam neturi. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai nebuvo melagingi. Grandinėlė buvo sidabrinė, jos vertė 400 Lt. Pinigais pagrobta 200 Lt. Pagrobti du telefonai su pakrovėjas. Telefonas LG kainavo 700 Lt, pakrovėjo vertė 30 Lt, buvo įdėta SIM kortelė Pildyk, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kitas telefonas buvo Nokia, modelio neatsimena, vertė 300 Lt, buvo su Omnitel SIM kortele, pakrovėjo vertė 20 Lt. jam buvo gražinta grandinėlė, telefonai ir vienas pakrovėjas. Dėl kito pakrovėjo niekam pretenzijų neturi. N. atlygino 200 Lt žalą. Civilinio ieškinio nereiškia. Po įvykio teko daryti nosies rekonstrukcijos operaciją. Kaltinamiesiems prašė atleisti abiejų kaltinamųjų tėvai. Tokio klausimo ar dėl paimamų daiktų nebus pretenzijų – neprisimena, jis tylėjo, kalbos apie atlyginimą už kurą – neprisimena. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pasakojo tyrėjai, o tyrėja rašė. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Iš asmens apžiūros protokolo (b.l. 18-20), matyti, kad 2011-10-07 buvo apžiūrėtas A. G. kūnas. Ant jo veido ir dešinės rankos fiksuoti vizualiai matomi sužalojimai.
Iš teismo medicinos specialisto išvados (b.l. 22-24), matyti, kad įvykio metu A. G. padaryti veido sumušimas, nosies kaulų lūžimas, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose ir kairios skruosto viršutinėje dalyje, poodinės kraujosruvos kairio ausies kaušelio ir nugaros srityse, sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, mušant kumščiais, spardant, A. G. dėl padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Iš asmens atpažinimo protokolo (b.l. 33-35) matyti, kad nukentėjusysis A. G. atpažino Ž. N., kaip asmenį, kuris byloje nurodytomis aplinkybėmis jo bute jį sumušė suduodamas smūgius rankomis ir kojomis bei nuo jo kaklo nusegė grandinėlę.
Iš asmens atpažinimo protokolo (b.l. 36-38) matyti, kad nukentėjusysis A. G. atpažino R. S., kaip asmenį, kuris byloje nurodytomis aplinkybėmis jo bute jį sumušė suduodamas smūgius rankomis ir kojomis, reikalavo pinigų, iš piniginės pagrobė 200 litų, nuo stalo pagrobė du telefonus su pakrovėjais.
Iš daiktų pateikimo protokolo (b.l. 58) matyti, kad R. S. pareigūnams pateikė mobilaus ryšio telefoną „LG“, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 7360“, pakrovėją, grandinėlę.
Iš daiktų apžiūros protokolo (b.l. 41-43), matyti, kad apžiūrėti du mobilaus ryšio telefonai, t.y. „LG GS 290“ bei „NOKIA 7360“, pakrovėjas, balto metalo grandinėlė, protokole fiksuoti jų požymiai.
Iš daiktų atpažinimo protokolo (b.l. 39-40) matyti, kad nukentėjusysis A. G. atpažino iš jo įvykio metu pagrobtą grandinėlę.
Liudytojas T. L. parodė, kad 2011-10-06 jam paskambino T. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir jo paprašė padėti išsiaiškinti dėl to, kad jį sumušė. V. taip pat jam žadėjo atiduoti skolą. Kartu važiuoti pasiūlė Ž. N. ir R. S., matėsi, kad jie buvo išgėrę alkoholio. Nuvažiavę susitiko su T., kuris buvo sumuštas, pasakojo apie įvykį, prašė jų pasikalbėti su jį sumušusiu asmeniu. Pasikalbėti ėjo kaltinamieji ir T., kuris netrukus grįžo į kiemą. Po 5-10 minučių į kiemą išbėgo ir N. su S., paskui juos rėkdamas kviesti policiją išbėgo nukentėjusysis. Vėliau N. su S. pasakojo, kad jie abu sumušė vyrą, iš jo paėmė telefoną, lyg ir pinigų, kiek pinigų – neminėjo. Sakė kaltinamiesiems, kad pinigų grobti nereikėjo.
Liudytojas T. V. parodė, kad 2011-10-06 dienos metu susipyko su kaimynu A. G., su kuriuo susimušė. Nukentėjęs buvo blaivus, o jis išgėręs. Jis įpykęs paskambino T. L., jo prašė atvažiuoti išsiaiškinti. T. L. atvyko pas jį su savo draugais Ž. ir R., kurie sutiko pasikalbėti su kaimynu. Jis jų neprašė, kad šie sumuštų jo kaimyną. Jis Ž. ir R. palydėjo iki nukentėjusiojo buto, po ko pats išėjo, į nukentėjusiojo butą nėjo. Matė, kaip R. su Ž. išėjo iš nukentėjusiojo buto, paskui juos šaukdamas, kad reikia kviesti policiją, išėjo nukentėjusysis. Nukentėjęs sakė, kad pavogė jo telefonus, pinigus, kad sumušė, buvo šiek tiek kruvinas.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir pačių kaltinamųjų R. S. ir Ž. N. parodymais, nukentėjusiojo A. G., liudytojų T. L. ir T. V. parodymais, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, R. S. ir Ž. N., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, panaudoję fizinį smurtą, tai yra R. S. vieną kartą spiriant A. G., reikalaujant pinigų, puodeliu trenkiant vieną kartą nukentėjusiajam per galvą, N. reikalaujant brangenybių, R. S. ir Ž. N. bendrai rankomis suduodant apie 20 kartų A. G. į veidą ir kitas kūno vietas, tuo padarant nukentėjusiajam veido sumušimą, nosies kaulų lūžimą, poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose ir kairios skruosto viršutinėje dalyje, poodines kraujosruvas kairio ausies kaušelio ir nugaros srityse - bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdant A. G. sveikatą, iš nukentėjusiojo pagrobė 400 litų vertės grandinėlę, 730 litų bendros vertės mobilaus ryšio telefoną „LG“ su pakrovėju, 320 litų bendros vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ su pakrovėju, ir 200 litų, viso pagrobė A. G. priklausančio turto, kurio bendra vertė 1650 Lt.
Bet kokios formos veiksmai su turtu, kuris nėra asmens teisėta nuosavybė ir asmuo tai suvokia, laikomi nusikalstamais. BK 180 str. - plėšimas yra svetimo turto užvaldymas panaudojant fizinį smurtą, ( ... ). Nukentėjęs teismui patvirtino, kad abu kaltinamieji jį mušė galimai suduodami kaltinime nurodytą kiekį smūgių, kad mušant jo buvo klausiama kur pinigai, auksas, ko pasėkoje jo turtas buvo pagrobtas, tai yra kaltinamasis R. S. iš jo ant stalo padėtos piniginės pagrobė 200 Lt, nuo stalo pasiėmė du mobiliojo ryšio telefonus su pakrovėjais, galimai N. nusegė nuo jo kaklo sidabrinę grandinėlę, kuri taip pat buvo pagrobta. Nukentėjusiojo parodymų esmę patvirtino ir kaltinamasis Ž. N., kuris nurodė, jog nukentėjusiojo atžvilgiu abu su R. S. vartojo fizinį smurtą, kad smurto vartojimo eigoje iš nukentėjusiojo buvo reikalaujama pinigų, kad nukentėjęs ant stalo padėjo piniginę, o R. S. pats išsiėmė iš piniginės pinigus, kurių galėjo būti apie 200 Lt, paėmė du mobiliojo ryšio telefonus, pripažino, kad jis pats klausė nukentėjusiojo, kur yra jo brangenybės ir nukentėjęs parodė ant kaklo kabančią grandinėlę, kurią jis nusegė ir padavė R. S., kad R. S. sudavė nukentėjusiajam per galvą puodeliu, kad abu su R. S. nukentėjusįjį mušė suduodami smūgius į veido sritį, kad galėjo bendrai suduoti apie 20 smūgių, kad užvaldytus pinigus išleido kavinėje, o kiti daiktai liko pas R. S.. Liudytojas T. L. patvirtino, kad paskui išbėgusius N. ir S. išbėgo vyras, kuris šaukė kviesti policiją, o vėliau N. su S. jam pasakojo, kad jie sumušė vyrą, iš jo paėmė telefoną, pinigų. Liudytojas T. V. matė, kaip R. su Ž. išėjo iš nukentėjusiojo buto, o paskui juos šaukdamas, kad reikia kviesti policiją, išėjo nukentėjusysis, kad nukentėjęs jam sakė, jog pavogė jo telefonus, pinigus, kad sumušė, buvo šiek tiek kruvinas. Apžiūrėjus įvykio vietą ant grindų buvo rastos dėmės, panašios į kraują. Asmens apžiūros protokole 2011-10-07 apžiūrėti ir fiksuoti ant nukentėjusiojo veido ir kūno vizualiai matomi sužalojimai. Teismo medicinos specialisto išvadoje patvirtinta, kad aplinkybėse nurodytu laiku galimai mušant kumščiais, spardant nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Asmenų atpažinimo procesinių veiksmų metu nukentėjusysis ne tik atpažino anksčiau nematytus ir nepažįstamus abu kaltinamuosius, bet ir nurodė kokius veiksmus jie jo atžvilgiu atliko. Kaltinamasis R. S. pateikė policijos pareigūnams du mobiliojo ryšio telefonus, pakrovėją ir grandinėlę, tai yra daiktus, kurie buvo pagrobti iš nukentėjusiojo. Atpažindamas savo grandinėlę nukentėjusysis nurodė, kad ją nusegė Ž. N.. Kaltinamasis R. S. nurodė, kad smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo ne tikslu užvaldyti turtą, o turtą po pavartoto smurto atidavė pats nukentėjęs. Teismas neturi jokio pagrindo tikėti, kad stipriai sumuštas nukentėjusysis, kuriam buvo net sulaužyta nosis, po jo sužalojimo, be jokios priežasties, gera valia atiduotų savo pakankamai brangų turtą (1650 Lt) nepažįstamam kaltinamajam. Tokia kaltinamojo R. S. versija rodo kaltinamojo ciniškumą nukentėjusiojo atžvilgiu ir visiškai nekritišką savo veiksmų vertinimą. Teismas tokią akivaizdžiai visiškai nelogišką ir prieštaraujančią kitiems įrodymams kaltinamojo R. S. versiją vertina kritiškai, kaip R. S. siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą apysunkę nusikalstamą veiką – plėšimą. Nukentėjęs kaltinamųjų anksčiau nepažinojo, todėl pagrindo juos apkalbėti neturėjo, rašydamas pareiškimą net nežinojo kas yra jo atžvilgiu nusikaltimą padarę asmenys. Esant tokiai situacijai teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos, kaip jau paminėta, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, tame tarpe ir bendrakaltinamojo Ž. N. parodymai, kuriais dėl tos pačios priežasties teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, nes nebuvo nustatyta jokia įtikinama priežastis, kuri leistų teigti, jog ir Ž. N. turi pagrindą apkalbėti kaltinamąjį R. S.. Nukentėjęs patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai atitiko įvykio aplinkybes, tyrėja jo apklausas rašė iš jo pasakojimų. Nors nukentėjęs, pripažinęs, kad su juo ikiteisminio tyrimo metu kalbėjosi abiejų kaltinamųjų artimieji, prašė atleisti, dėl ko jis buvo apsisprendęs pareiškimą atsiimti, teisiamajame posėdyje ir bandė švelninti poziciją dėl kaltinamųjų atliktų veiksmų, tačiau teismui iš esmės patvirtino, kad buvo aplinkybės, turinčios įtakos kaltinime nurodytai veikos kvalifikacijai, tai yra, kad jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, kad fizinio smurto naudojimo metu buvo pareikalautas turtas ir turtas užvaldytas. Kaltinamasis Ž. N. pripažino, jog iš anksto su R. S. savo veiksmų nebuvo aptarę, tačiau nurodė, jog sumanymas užvaldyti turtą kilo nukentėjusiojo bute, R. S. panaudojus pirmuosius smurto veiksmus, pradėjus reikalauti pinigų. Kaltinamųjų elgesys ir jų atliktų veiksmų turinys leidžia daryti išvadą, kad šioje situacijoje fizinis smurtas buvo panaudotas turint tikslą užvaldyti svetimą turtą, o ne dėl kokių nors kitokių motyvų. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad veikdami tiesiogine tyčia kaltinamieji įvykdė nusikalstamą veiką, atlikdami BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus, veiką kvalifikuojančius, veiksmus, tai yra: įvykio vietoje susiformavusiu tikslu užvaldyti nukentėjusiojo turtą, pastarojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir turtą pagrobė. Kadangi šiuos veiksmus kaltinamieji padarė bendrais veiksmais, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, įrodyta, kad jie veikė bendrininkų – bendravykdytojų grupėje. Nusikalstamą veiką kaltinamieji pabaigė plėšimo būdu iš nukentėjusiojo pagrobtą turtą realiai užvaldę, tai yra turėdami galimybę svetimą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti pagal savo valią, ką įrodo ir pagrobtų pinigų išleidimo kavinėje faktas. Plėšimo veikos kvalifikacijai šiuo atveju reikšmės turi tik nustatytas paties fizinio smurto panaudojimo turto užvaldymo tikslu faktas, bet ne smurto naudojimo mechanizmas (kojomis ar rankomis), smūgių skaičius ar kt., kaip neturi reikšmės ir pagrobto turto vertė, nors jos kaltinamieji ir neginčijo. Kaltinamieji patvirtino, jog abu nukentėjusiajam sudavė smūgius į veido sritį, todėl akivaizdu, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas bendrais abiejų kaltinamųjų smurtiniais veiksmais.
Kadangi nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma, teismas daro kategorišką išvadą, kad R. S. ir Ž. N. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimą).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas kaltinamojo Ž. N. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta jo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, bei tai, kad jis nukentėjusiajam atlygino padarytą žalą. kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų (bendravykdytojų) grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir patys kaltinamieji.
Proceso dalyvių pozicija. Nukentėjusysis ir kaltinamasis Ž. N. teismui pateikė susitaikymo protokolą, teismo posėdžio metu abu patvirtino, kad susitaikė, turtinių pretenzijų nėra, prašė bylą Ž. N. atžvilgiu nutraukti.
Teismo pozicija dėl kaltinamojo Ž. N.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri yra apysunkė, susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino jo prašomą žalą, nukentėjusysis kaltinamajam turtinių pretenzijų nebeturėjo, teismui pareiškė, kad atleidžia ir susitaiko su kaltinamuoju bei prašo bylą nutraukti, atsižvelgdamas į Ž. N. asmenybę – praeityje neteistas, nuoširdžiai gailisi, į jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad Ž. N. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ši jo veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti Ž. N. nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.
Atsižvelgdamas į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad darant nusikalstamą veiką žmogaus atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, teismas mano, jog jauno amžiaus, sveikam ir darbingam kaltinamajam yra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Respublikos BPK 67 str. 2 d. 4 p.).
Bausmės skyrimo nuostatos R. S.. R. S. padarė apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą dėl savanaudiškų paskatų, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kaltinamasis teistas 7 kartus, tame tarpe už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei - plėšimą, už veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu, dauguma veikų padaręs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teistumai neišnykę, iš pataisos namų paleistas 2011-09-30, iki sulaikymo nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje. Teismas, remdamasis išdėstytu, daro išvadą, kad bausmės tikslas aštuntą kartą teisiamam R. S. gali būti pasiektas tik skiriant jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50, 56 str.), į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus. Bausmės dydis, nepriklausomai nuo to, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nepriklausomai nuo to, kad kaltinamojo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo pagrindinis, tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiojo poziciją, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str.), nustatytinas ne didesnį nei sankcijoje numatytos galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 str.).
Kardomosios priemonės. Kaltinamasis Ž. N. buvo sulaikytas nuo 2011-10-10 iki 2011-10-12 (b.l.61,72). Paleidus jam paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas (dokumentas saugojamas prie bylos) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Kaltinamasis R. S. šioje byloje sulaikytas 2011-10-10 (b.l.88), teismo suimtas 2011-10-11 - 2 mėnesių laikui, skaičiuojant nuo 2011-10-10 (b.l.102-103), teismas suėmimą pratęsė 2011-12-05 - 1 mėnesio laikui, skaičiuojant nuo 2011-12-10 (b.l.107-108) ir 2012-01-10 – 2 mėnesių laikui, skaičiuojant nuo 2012-01-10 (b.l.164-165). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. S. šioje byloje apysunkį nusikaltimą padarė praėjus tik savaitei nuo jo paleidimo iš įkalinimo vietos, kur atliko bausmę už nusikaltimą nuosavybei, praeityje teistas 7 kartus, visi teistumai, tame tarpe ir už plėšimą, neišnykę, laisvėje nesaistomas jokiais svarbiais socialiniais ryšiais, neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, darytina išvada, kad jis, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p., 4 d.), o turėdamas tikslą išvengti nuosprendžio vykdymo, gali bėgti, slėptis (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), todėl jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys. Byloje yra pareikštas valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinis ieškinys 827,63 litų sumai (b.l.27), kurį rašytiniu prašymų civilinis ieškovas ir teisiamajame posėdyje prokuroras prašė tenkinti. Kaltinamieji su tokio dydžio civiliniu ieškiniu sutiko. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas (b.l.30), todėl tenkintinas. Ieškinio suma, tai yra 827,63 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti priteistina solidariai iš Ž. N. ir R. S. Valstybinei ligonių kasai (BPK 115 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307, 309 str., teismas
nusprendžia:
Ž. N., remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas) ir baudžiamąją bylą Ž. N. atžvilgiu nutraukti.
Paskirti Ž. N. baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį iki 2012 m. birželio 1 d. į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą įmokėti 7 (septynių) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra 910 Lt (devynių šimtų dešimties litų) dydžio įmoką.
Kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas) ir nuteisti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2012-02-13.
Į bausmės laiką įskaityti kardomojo sulaikymo ir kalinimo laiką nuo 2011-10-10 iki 2012-02-13.
Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš Ž. N. ir R. S. solidariai 827,63 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt septynis litus 63 ct) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.