Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo „(duomenys neskelbtini)“ prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje I. J., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gimęs „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pilietis, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ išsilavinimo, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimo ir 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui ir savo šeimos narei – „(duomenys neskelbtini)“.

1.1. Tai yra, kaltinamasis I. J., „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ val., namų, esančių „(duomenys neskelbtini)“, prieangyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu smurtavo prieš R. G., t. y. du kartus kumščiu trenkė jam į galvą ir vieną kartą į kairįjį skruostą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam R. G. sukeldamas fizinį skausmą.

1.2. Be to, kaltinamasis I. J., „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ val., namų, esančių „(duomenys neskelbtini)“, miegamojo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – „(duomenys neskelbtini)“ L. J., t. y. delnu du kartus sudavė jai į pakaušio sritį, namų prieangyje –delnu du kartus į kairę ausį ir koja du kartus spyrė jai į kairės kojos klubą, taip nukentėjusiajai L. J. sukeldamas fizinį skausmą.

2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

2.1. Kaltinamasis I. J. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ jis apie „(duomenys neskelbtini)“ val. parvažiavo dviračiu iš „(duomenys neskelbtini)“, buvo dar girtas, nes pas savo „(duomenys neskelbtini)“ gėrė „(duomenys neskelbtini)“ dieną vakare alaus ir degtinės. Jis norėjo pažiūrėti žemės dokumentus bei nuvežti pusbroliui, kad šis pažiūrėtų ar yra teisingai sumatuota, parodyti pusbroliui senelio ir prosenelio parašus. Jis paprašė mamos žemės dokumentų, kad ji duotų jam. Mama žemės dokumentų nerado, sakė kitą kartą paieškos. Jis supyko, pradėjo šaukti, mama taip pat pradėjo šaukti ant jo. Jis ant mamos labai supyko ir miegamojo kambaryje sudavė du kartus delnu jai į pakaušį. Mama pradėjo dar daugiau šaukti ant jo, ji išėjo į prieangį. Jis irgi atėjo į prieangį ir sudavė ranka jai du kartus į kairę ausį bei spyrė koja. Kur pataikė, tiksliai pasakyti negali, jei mama nurodo, kad du kartus į kairįjį klubą, taip ir yra. Po to į prieangį atėjo R. G., kuris ėmė bildėti, dėti malkas. Jis supyko, išėjo iš savo kambario ir pradėjo jį mušti. R. G. rankomis užsidengė galvą bei veidą. Jis R. G. mušė rankomis, kiek smūgių sudavė, pasakyti negali. Jis galėjo suduoti, kaip kad nurodo R. G., du kartus į galvos sritį, vieną kartą į kairįjį skruostą, ir taip jis sukėlė fizinį skausmą. Jis atsiprašė savo mamos ir jos sugyventinio, jie jam atleido, sakė, jokių pretenzijų neturi dėl to, kad jis sukėlė jiems fizinį skausmą. Supranta, kad viskas įvyko dėl to, kad jis buvo girtas. Kai jis yra girtas, yra piktas. Savo mamai pažadėjo daugiau alkoholio nebevartoti, nes per alkoholį kyla visos problemos. Nuoširdžiai gailisi (b. l. 91- 94).

2.2. Nukentėjusioji L. J. parodė, kad į namus, adresu „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ val. parėjo neblaivus jos sūnus I. J.. Apie „(duomenys neskelbtini)“ val. sūnus I. J. pradėjo reikalauti žemės dokumentų, kurių ji neturėjo, žemė bei dokumentai priklauso jai. I. susinervinęs miegamajame kambaryje žodinio konflikto metu trenkė rankos delnu jai į pakaušio sritį. Tada ji nubėgo į namo prieangį, kur į spintelę įdėjo žemės nuosavybės dokumentus ir tuo metu skambino savo sūnui P. J., kuris iškvietė policiją. I. J. bandė paimti dokumentus iš spintelės, o ji jį kelis kartus atitraukė nuo spintelės. Jai bandant jį atitraukti nuo spintelės, I. J. delnu jai sudavė dar du kartus į kairę ausį, jai skaudėjo. I. J. bandant paimti dokumentus, ji jį vėl bandė atitraukti nuo spintelės, tada jis jai du kartus spyrė į kairės kojos klubą. Ji išbėgo į lauką pas savo sugyventinį R. G. pagalbos. Jiedu grįžo su sugyventiniu R. G. į namą, o jos sūnus I. buvo savo kambaryje. R. G. iš prieangio į virtuvę sukrovė malkas. Ir tada iš savo kambario išėjo I. J.. R. G. pasakė, kad iškvies policiją ir tada I. susinervinęs virtuvėje pradėjo mušti jos sugyventinį. Jį mušė rankomis ir kojomis, kiek smūgių ir kur sudavė pasakyti negali, nes nežiūrėjo. Ji išsigando, ir tada jie abu su sugyventiniu R. G. pabėgo į lauką, kur pasislėpė už medžių. Netrukus atvažiavo policija. Jai jos sūnus I. sukėlė fizinį skausmą, tačiau ji į medikus nesikreipė ir nesikreips. Jos sūnus I. atsiprašė, ji jam atleido, todėl nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jiems susitaikius. Ji jokių pretenzijų savo sūnui neturi dėl to, kad jis jai sukėlė fizinį skausmą. Ji nenori, kad jos sūnui I. J. skirtų kardomąsias priemones gyventi skyrium ar nesiartinti. Sūnus I. pažadėjo jai, kad alkoholio daugiau nebevartos, nes nuo to kyla visos problemos (b. l. 34-39).

2.3. Nukentėjusysis R. G. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kieme pjovė žolę. Prie jo verkdama ir išsigandusi atėjo jo sugyventinė L. J., kuri ranka pamojo, parodė ateiti. L. J. jam pasakė, kad I. muša. Jis įėjo į namą, kur krovė iš prieangio į virtuvę malkas, ir pasakė, kad iškvies policiją. Tada jį išgirdęs, iš savo kambario išėjo I., kuris susinervino, sugniaužė kumščius ir pradėjo jį mušti. Jis rankomis užsidengė galvą, veidą, kad kuo mažiau smūgių kliūtų į veidą. I. J. sudavė jam į galvos sritį kumščiu du kartus ir vieną kartą kumščiu į kairįjį skruostą, jam skaudėjo. Jis, gindamasis, taip pat sudavė malkų nešykle I. J.. Po to pabėgo į lauką kartu su sugyventine ir abu pasislėpė už eglių. I. J., išėjęs į lauką, rėkavo: „aš jumis papjausiu, dink iš svetimų“. Jam I. sukėlė fizinį skausmą, truputį skauda kairysis skruostas, tačiau jis į medikus nesikreipė ir nesikreips. Jo I. J. atsiprašė, pripažino kaltę, todėl jis nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jiems susitaikius. Jie su L. J. gyvena virš 15 metų, I. J. kai yra blaivus, yra geras, nieko nesako, myli savo mamą (b. l. 49-56).

2.4. „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad L. J. pranešė apie tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ val. į namus, adresu „(duomenys neskelbtini)“, grįžo jos neblaivus sūnus I. J.. Apie „(duomenys neskelbtini)“ sūnus I. jos ėmė reikalauti žemės dokumentų, kurie priklauso jai ir tų žemės dokumentų, kurių ji neturėjo. Tada jis susinervinęs miegamajame kambaryje ranka jai du kartus trenkė į galvą. Ji nubėgo į namo prieangį, kur į spintelę įdėjo žemės nuosavybės dokumentus ir tuo metu skambino savo sūnui P. J., kuris iškvietė policiją. Sūnus I. bandė paimti dokumentus iš spintelės, ji jį kelis kartus atitraukė. Tada jis ranka sudavė jai dar du kartus į kairę ausį. Po to jis toliau bandė paimti dokumentus, o ji jį vėl bandė atitraukti nuo spintelės, tada jis du kartus spyrė jai į kairės kojos klubą. Ji išbėgo į lauką pas savo sugyventinį R. G., kurio šaukėsi pagalbos. Su juo kartu grįžo į namą, o jos sūnus I. buvo savo kambaryje. R. iš prieangio į virtuvę sukrovė malkas. Tuo metu iš savo kambario išėjo I.. R. pasakė, kad iškvies policiją, ir tada I. susinervinęs virtuvėje ėmė mušti jos sugyventinį R. G.. Jį mušė rankomis ir kojomis. R., gindamasis malkoms nešti skirta vieline nešykle, vieną kartą trenkė I. į galvą. Tada ji ištempė savo sugyventinį iš virtuvės ir su juo pabėgo į lauką, kur pasislėpė už medžių. Netrukus atvažiavo policija. Jos sūnus prieš ją ir jos sugyventinį R. G. smurtauja nuolat, ypač būdamas neblaivus, tačiau anksčiau policijos niekada nekviesdavo, nors kiti jos vaikai jau seniai jai liepė kviesti policiją ir pranešti apie smurtaujantį sūnų I.. Ji sūnaus I., kai jis yra neblaivus, bijo. Norėtų, kad sūnus čia negyventų, bet nuo jo yra priklausoma, nes pastarasis prižiūri namų ūkį (b. l. 7-15).

2.5. „(duomenys neskelbtini)“ įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas su priedu (fotolentele), kuriame užfiksuota įvykio vieta – „(duomenys neskelbtini)“, namas, pažymėtas „(duomenys neskelbtini)“ numeriu. Įvažiavus į kiemą, priekyje matomas vieno aukščio „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ spalvos gyvenamasis namas, į kurį įėjimas yra iš „(duomenys neskelbtini)“ pusės. Užėjus į namą, patenkama į koridorių, kur buvo smurtauta prieš L. J., koridorius tvarkingas, kraujo dėmių ar nusikaltimo įrankių nerasta. Koridoriuje dešinėje pusėje yra durys į virtuvę, įėjus į virtuvę, kairėje pusėje matyti virtuvės spintelės, o dešinėje yra stalas. Virtuvės priekyje yra krosnis, prie kurios buvo smurtauta prieš R. G.. Virtuvės aplinka tvarkinga, nusikaltimo įrankių nerasta, kiti namo kambariai tvarkingi. Apžiūrėjus įvykio vietą ir jos perimetrą, daugiau nusikaltimo pėdsakų ar nusikaltimo įrankių nerasta (b. l. 16-23).

2.6. „(duomenys neskelbtini)“ asmens apžiūros protokolas ir jo priedas (fotolentelė), iš kurių matyti, kad L. J. sutiko, kad būtų galima apžiūrėti tik jos veidą. Ant L. J. veido kairės pusės prie ausies yra nubrozdinimas, taip pat moteris skundėsi šlaunies skausmais, nes sūnus I. J. du kartus spyrė jai į kairę koją (b. l. 24-27).

2.7. „(duomenys neskelbtini)“ alkoholio kiekio matavimo prietaiso „(duomenys neskelbtini)“ panaudojimo registracijos žurnalo išrašo kopija, iš kurios matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ val. I. J. nustatytas „(duomenys neskelbtini)“ promilės neblaivumas, „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ val. L. J. nustatyta – „(duomenys neskelbtini)“ promilių, „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ val. R. G. nustatyta – „(duomenys neskelbtini)“ promilių (b. l. 68-70).

3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

3.1. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis I. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3.2. Kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narę – „(duomenys neskelbtini)“, sukėlė jai fizinį skausmą, todėl ši jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį

4. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

4.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) .

4.2. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

4.3. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir BK 55 straipsniuose.

4.4. Kaltinamasis teisiamas už dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymą, esant nustatytoms atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms, anksčiau „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, todėl, atsižvelgus į padarytų nusikaltimų pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, daroma išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas laisvės apribojimo bausmes, be intensyvios priežiūros, paskiriant BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą 6 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytas taisykles.

4.5. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės sumažinamos vienu trečdaliu.

4.6. BK 72² straipsnis imperatyviai nurodo, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, todėl I. J. skiriamas įpareigojimas dalyvauti tokiose programose, kurias privalo išklausyti per „(duomenys neskelbtini)“ mėnesius.

4.7. Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ val. iki „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ val., todėl jo laikinojo sulaikymo laikas įskaitomas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant 6 (šešis) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant 6 (šešis) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant 6 (šešis) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant 6 (šešis) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti „(duomenys neskelbtini)“ jo laikinojo sulaikymo dienas – nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“ vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti I. J. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias išklausyti turi per „(duomenys neskelbtini)“ mėnesius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinama I. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.