Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamiesiems B. (B.) A. ir R. R., jų gynėjams advokatams Mindaugui Vaivadai ir Liudmilai Karvelienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

B. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1994 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, 148 straipsnio 2 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant turtą; Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. spalio 6 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs dešimties mėnesių ir devyniolikos dienų laisvės atėmimo bausmės;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant turtą;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant 1/3 dalį turto; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. gegužės 10 d. nutartimi, vadovaujantis 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymu Nr. VIII-1439, Nr. VIII-1440, atleistas nuo neatliktos bausmės;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant 1/10 dalį turto;

6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant 1/2 dalį turto; vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant 1/2 dalį turto; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, vadovaujantis BK 54² straipsniu, paleistas lygtinai neatlikęs vienuolikos mėnesių dvidešimt devynių dienų laisvės atėmimo bausmės;

8) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – keturiasdešimt penkių parų areštu;

9) Širvintų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

10) Širvintų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

13) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

14) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

15) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – vienerių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme;

16) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmę atlikęs);

17) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 nuosprendžiu pagal BK178 straipsnio 2 dalį – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme,

R. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. A. 2018 m. birželio 10 d. 12.47 val. Vilniuje, Paribio g. 30B, UAB „Kilminė“ parduotuvės „Express Market“ prekybos salėje, atrakinęs raktu kasos stalčių, kuriame buvo pinigai, iš kasos pavogė 60 Eur. Šiais savo veiksmais B. A. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

B. A. ir R. R., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. liepos 11 d., apie 20.00 val., įsibrovė į (duomenys neskelbtini), namo kieme esantį kemperį (namą ant ratų), sudavė D. V. ne mažiau 9 smūgių veidą ir kitas kūno vietas, padarė kairės akies voko ir skruosto sričių, kairės ausies kaušelio užpakalinio paviršiaus, krūties priekinio paviršiaus, kairės krūties, juosmens kairės pusės poodinės kraujosruvas, kairės ausies kaušelio poodinę kraujosruvą su odos įtrūkimu, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, pasireiškusį kraujosruvą krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje, oro susikaupimu krūtinės ląstos minkštuose audiniuose, kairės pusės 6, 7, 8 šonkaulių lūžiais bei kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, sudavė L. R. ne mažiau septynių smūgių, padarydami kairės akies vokų vidinio kampo, dešinės akies apatinio voko ir skruosto sričių, pasmakrės, kaklo priekinio paviršiaus, krūtinės ląstos, dešinės krūties poodinės kraujosruvas, pagrobė 197 Eur, o R. R. nuo L. R. kaklo nuplėšė 700 Eur vertės auksinę grandinėlę, su pagrobtais pinigais ir grandinėle pasišalino iš namo, tokiu būdu pagrobė svetimą – D. V. ir L. R. priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais B. A. ir R. R. padarė BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl svetimo turto pagrobimo įsibrovus į saugyklą

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Taigi „įsibrovimo“ bei „patalpos“, „saugyklos“ ir „saugomos teritorijos“ sąvokų aiškinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią. Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų.

Teismo vertinimu, kaltinamojo B. A. kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nuėjo į parduotuvę „Express Market“ nusipirkti alaus, prie kasos aparato nebuvo darbuotojos, pastebėjo, kad į kasos aparato stalčių įkištas raktelis. Atidarė kasos aparato stalčių, paėmė 60 Eur, tada jį uždarė. Priėjo kasininkė, susimokėjo už alų ir išėjo. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. liudytojos M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, UAB „Kilminė“ pareiškimas, apžiūros protokolai, kitų objektų apžiūros protokolas, alkotesterio kvitas.

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog B. A. kaltiname nurodytu laiku UAB „Ritminė“ parduotuvėje „Express Market“ prekybos salėje, atrakinęs raktu kasos stalčių, iš kasos pavogė 60 Eur. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nusikalstamo tikslo įgyvendinimą, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl plėšimo įsibrovus į patalpą

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Teismo vertinimu, kaltinamųjų B. A. ir R. R. kaltė padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamieji teisme kaltę, t. y. kad įsibraudami į kempterį ir panaudodami fizinį smurtą apiplėšė nukentėjusiąsias, iš esmės pripažino, išskyrus tam tikras byloje kitomis įrodinėjimo priemonėmis nustatytas faktines aplinkybes. Iš kaltinamųjų pripažintų, nukentėjusiųjų ir liudytojų nurodytų aplinkybių matyti, kad kaltinamieji, būdami vienoje kompanijoje su kitais asmenimis, vartojo alkoholinius gėrimus. Nusprendus įsigyti dar alkoholinių gėrimų, bet trūkstant pinigų, B. A. (kuris iš matymo pažinojo nukentėjusiąsias ir kur jos laikinai gyvena) nuėjo į kemperį pas nukentėjusiąsias ir paprašė paskolinti jam pinigų. Nukentėjusiosios nesutiko paskolinti pinigų, tačiau B. A. pastebėjo, kad jos gali turėti pinigų piniginėje, kurią nukentėjusiosios jo akivaizdoje paslėpė po pagalve. Pinigų negavęs B. A. papasakojo apie tai kitam kaltinamajam (R. R.). Teismo įsitikinimu, būtent tuo momentu kaltinamiesiems kilo mintis apiplėšti nukentėjusiąsias, ką jie dviese nuėję į kemperį ir padarė. Patys kaltinamieji pripažino, kad smurtą naudojo tam, kad nukentėjusiosios nesipriešintų. Kaltinamajame akte pagrįstai neišskirti kaltinamųjų veiksmai, panaudojant fizinį smurtą, kiekvienos iš nukentėjusiųjų atžvilgiu, kadangi iš kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymų nėra objektyvios galimybės tiksliai nustatyti kiekvieno iš kaltinamojo atliktus veiksmus, panaudojant būtent fizinį smurtą. Kaltinamieji šių veiksmų negali nurodyti dėl neblaivumo būsenos (minėta, kad prieš tai kaltinamieji vartojo alkoholinius gėrimus), o nukentėjusiosios – dėl stresinės situacijos. Kita vertus, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamieji turėjo vieningą tyčią panaudojant smurtą ir taip palaužiant nukentėjusiųjų pasipriešinimą jas apiplėšti, todėl kaltinamųjų atliktų veiksmų neišskirimas neturi teisinės reikšmės jų veikos kvalifikavimui.

Kaltinamasis B. A. nepripažino kaltinamajame akte nurodytos pagrobtų pinigų sumos, teigdamas, kad piniginėje buvo tikrai mažesnė suma. Teismas kritiškai vertina šią kaltinamojo poziciją, kadangi ją paneigia nukentėjusiųjų nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys parodymai. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nukentėjusiųjų turtinė padėtis yra prasta. Jos gyvena kemperyje, pardavinėja uogas. Vienas iš jų pajamų šaltinių yra gaunamos pašalpos ir išmokos. Nukentėjusiųjų teigimu, būtent įvykio dieną jos buvo banke ir gavo atitinkamas pinigų sumas, kurias suskaičiavo iki cento. Visus turimus pinigus laikė vienoje piniginėje, tiksliai žinodamos savo dalis. Taigi teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis dėl įvykio dieną turimų pinigų sumos, todėl kaltinime nurodyta pagrobtų lėšų suma yra teisinga.

Kaltinamasis R. R. nepripažino, kad po to, kai jie su B. A. atėmė iš nukentėjusiųjų pinigus ir išeidinėjo, jis trumpam grįžo į kempterį ir nuplėšė nuo nukentėjusiosios L. R. kaklo auksinę grandinėlę. Teismas kritiškai vertina šią kaltinamojo poziciją, kadangi ją paneigia ne tik nukentėjusiųjų ir liudytojos V. N. parodymai, bet ir kito kaltinamojo B. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusiųjų parodymus, kad kaltinamasis R. R. nuplėšė auksinę grandinėlę, patvirtino liudytoja V. N., kuri pažinojo nukentėjusiąsias. Ji matė L. R. ausinę grandinėlę, žinojo, kad grandinėlė jai buvo padovanota. Liudytojos parodymai sutapo su nukentėjusios parodymais. Be to, kaltinamasis B. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išeinant iš kemperio R. R. sustojo, pasakė, kad matė pas L. R. auksinę grandinėlę, apsisuko ir grįžo į kempterį, kur nuplėšė nuo L. R. kaklo grandinėlę, kurią pasiliko sau. Nors kaltinamasis R. R. teisme nepatvirtino šių teismo posėdyje paskelbtų parodymų, teismas neturi pagrindo jais netikėti, kadangi jie atitinka pačių nukentėjusiųjų nurodytoms aplinkybėmis. B. A. pozicijos pakeitimą teismas vertina kaip bandymą savo parodymus priderinti prie kito kaltinamojo šioje byloje užimtos pozicijos. Kadangi nukentėjusioji L. R. auksinę grandinėlę buvo gavusi kaip dovaną, akivaizdu, kad ji neturi jo vertę patvirtinančių įrodymų. Tačiau nukentėjusioji pasiteiravo, kiek kainavo grandinėlė ir jai buvo nurodyta 700 Eur suma. Esant šioms aplinkybėms, t. y. nesant pačios grandinėlės ir jos įsigijimo dokumentams, teismas vadovaujasi pačios nukentėjusiosios nurodyta grandinėlės verte. Duomenų, kad nukentėjusioji būtų suinteresuota nepagrįstai padidinti grandinėlės vertę, nėra. Be to, aplinkybė dėl grandinės vertės nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu iškilo klausimas dėl įvykio tikslaus laiko. Tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiųjų teigimu, įvykis buvo pirmoje dienos pusėje. Teismo įsitikinimu, šie asmenys sąžiningai klysta. Kaltinamieji dėl savo neblaivumo būsenos ir nesiorientavimo laike, kai vasarą šviesus paros metas yra labai ilgas. Nukentėjusiosios gali klysti dėl stresinės būsenos. Liudytoja V. N. teisme parodė, kad apie įvykį iš karto po jo jai pranešė L. R. ir tai buvo apie 19.00 val. (ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kas jai paskambino apie 21.00 val., 1 t., b. l. 119). Šiuo atveju teismas vadovaujasi Bendrojo pagalbos centro pateikta informacija apie nukentėjusiosios pranešimo apie įvykį gavimo laiką. Nukentėjusioji L. R. apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui pranešė 20.18 val. (1 t., b. l. 53). Pačių nukentėjusiųjų teigimu, jos kreipėsi pagalbos iš karto po įvykio. Tai reiškia, kad pats įvykis buvo apie 20.00 val. Kaltinamajame akte nurodytas beveik teisingas laikas (20.30 val.), kurį teismas patikslina.

Kaltinamiesiems pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamųjų daliniai prisipažinimai ir duoti paaiškinimai, nukentėjusiųjų L. R. ir D. V. bei liudytojų V. N. ir A. Ž. duoti parodymai, tačiau ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai, t. y. L. R. ir D. V. pareiškimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, specialistų išvados ir alkotesterio kvitas.

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamieji B. A. ir R. R., turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami kartu, kaltiname nurodytu ir teismo patikslintu laiku bei vietoje įsibrovė į kempterį (namą ant ratų), sudavė D. V. ne mažiau 9 smūgių į veidą ir kitas kūno vietas, L. R. – ne mažiau 7 smūgių, padarydami specialistų išvadose nurodytus sužalojimus, pagrobė 197 Eur, o R. R. nuo L. R. kaklo dar nuplėšė auksinę 700 Eur vertės grandinėlę, su pagrobtais pinigais ir grandinėle pasišalino iš namo. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nusikalstamo tikslo įgyvendinimą, kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę B. A., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) apysunkis ir sunkus nusikaltimai, veikos baigtos), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p., 1 t, b. l. 39; 2 t., b. l. 8), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – iki suėmimo nedirbo (2 t., b. l. 101), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 100), teistas 17 kartų (iki šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo teistas 16 kartų) už analogiškas nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 88–94), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 95–99). Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja B. A. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Iš ankstesnių kaltinamojo teistumų matyti, kad jam buvo skirtos ir pakankamai švelnesnės (areštas), ir griežtesnės (laisvės atėmimas) bausmės. Akivaizdu, kad šios bausmės buvo neveiksmingos, nes nepadarė kaltinamajam teigiamo poveikio. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad B. A. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant tarp sankcijos minimumo ir vidurkio, o už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, skirtinas bausmes subendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d. ir 4 d.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Išvardytos aplinkybės dėl ankstesnių teistumų taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, t. y. atidedant bausmės vykdymą (BK 75 str.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Teismas, skirdamas bausmę R. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) sunkus nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nedirbantis (2 t., b. l. 114), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 112), neteistas (2 t., b. l. 106–107), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 108–111).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. R. už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant tarp sankcijos minimumo ir vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (nukentėjo du žmonės), legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, nesiregistravimas Užimtumo tarnyboje neduoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, t. y. atidedant bausmės vykdymą (BK 75 str.).

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė UAB „Kilminė“ pateikė civilinį ieškinį dėl 60 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 11). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veikos civilinė ieškovė neteko 60 Eur. Kaltinamasis B. A. pripažino ieškinį. Teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl civilinei ieškovei iš kaltinamojo B. A. priteistina 60 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 657,86 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 92–93). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji D. V. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 657,86 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiosios D. V. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusius žalą asmenis (B. A. ir R. R.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiosios gydymo išlaidos yra 657,86 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai solidariai priteistina iš kaltinamųjų B. A. ir R. R. (1 t., b. l. 94).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. R. pateikė civilinį ieškinį dėl 782,50 Eur vertės turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 104, 106). Ieškinys grindžiamas tuo, kad iš D. V. juodos spalvos piniginės buvo pavogti jos (L. R.) 82,50 Eur, nuo jos kaklo buvo nuplėšta auksinė grandinėlė, kurią vertina 700 Eur. Auksinė grandinėlė yra dovanota, todėl jos įsigijimo dokumentų neturi. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais dėl prarastos pinigų sumos bei nurodyto pagrobto daikto verte. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusioji siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Taigi teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl nukentėjusiajai solidariai iš kaltinamųjų B. A. ir R. R. priteistina 782,50 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 264,50 Eur vertės turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 112, 114). Ieškinys grindžiamas tuo, kad iš jos juodos spalvos piniginės buvo pavogti jos 114,50 Eur, po įvykio patirtų sužalojimų turėjo vartoti vaistus nuo skausmo, už kuriuos sumokėjo 150 Eur. Kvitų, patvirtinančių minėtą pinigų sumą neturi. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad iš piniginės buvo pavogti jos pinigai, o dėl patirtų sužalojimų buvo pirkti vaistai nuo skausmo. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusioji siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Be to, kaltinamieji B. A. ir R. R. pripažino ieškinį. Taigi teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl nukentėjusiajai solidariai iš kaltinamųjų B. A. ir R. R. priteistina 264,50 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Dėl kitų klausimų

Bylos duomenimis, B. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. birželio 10 d. 13.47 val. (1 t., b. l. 37) iki 2018 m. birželio 12 d. 10.35 val. (1 t., b. l. 41), taip pat 2018 m. liepos 12 d. 01.02 val. (2 t., b. l. 2). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartimi B. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 12 d. (2 t., b. l. 32–34). Vėlesnėmis to paties teismo nutartimis suėmimo terminas pratęstas iki 2018 m. sausio 12 d. (2 t., 43–45, 187–190). Neišnykus šios kardomosios priemonės taikymo pagrindams, kaltinamajam B. A. paskirtas suėmimas nekeistinas ir paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (nuo 2018 m. birželio 10 d. 13.47 val. (1 t., b. l. 37) iki 2018 m. birželio 12 d. 10.35 val. ir nuo 2018 m. liepos 12 d. 01.02 val.) įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam B. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 51) naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bylos duomenimis, R. R. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. liepos 29 d. 17.50 val. (2 t., b. l. 56). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi R. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 29 d. (2 t., b. l. 74–75, 77). Vėlesnėmis to paties teismo nutartimis suėmimo terminas pratęstas iki 2018 m. gruodžio 29 d. (2 t., 82–83, 185–186). Neišnykus šios kardomosios priemonės taikymo pagrindams, kaltinamajam R. R. paskirtas suėmimas nekeistinas ir paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (nuo 2018 m. liepos 29 d. 17.50 val.) įskaitytinas į bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD su vaizdo įrašu, esantis byloje (1 t., b. l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra vienas dvidešimties (20) Eur banknotas Nr. MC1988498403, 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu dėl pinigų perdavimo saugojimui (1 t., b. l. 26) ir 2018 m. rugsėjo 5 d. kvitu A serija AAC Nr. 004722 (1 t., b. l. 27); vokas, kuriame yra vienas penkiasdešimties (50) Eur banknotas Nr. PB3336445096, vienas dvidešimties (20) Eur banknotas Nr. BR2003414576, dvi monetos po dvidešimt (20) centų, dvi monetos po dešimt (10) centų, šešios monetos po vieną (1) centą, dvi monetos po du (2) centus, iš viso 70,70 Eur, 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu dėl pinigų perdavimo saugojimui (1 t., b. l. 70) ir 2018 m. rugsėjo 5 d. kvitu A serija AAC Nr. 004723 (1 t., b. l. 71), atiduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus kasą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreipiami civilinių ieškovių civiliniams ieškiniams padengti.

Vokas, kuriame yra B. A. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir gimimo liudijimas, esantis byloje (2 t., b. l. 129), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijai į asmens bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

B. (B.) A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

B. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir B. A. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir B. A. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti B. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 10 d. 13.47 val. iki 2018 m. birželio 12 d. 10.35 val. ir nuo 2018 m. liepos 12 d. 01.02 val., vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendyje nurodytus įskaitytus laikino sulaikymo laikotarpius (nuo 2017 m. lapkričio 17 d. 21.02 val. iki 2017 m. lapkričio 19 d. 14.45 val.).

Kaltinamajam B. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamajam B. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. R. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 29 d. 17.50 val., vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai

Kaltinamajam R. R. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinės ieškovės UAB „Kilminė“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš B. A. 60 (šešiasdešimties) Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai solidariai iš B. A. ir R. R. 657,86 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 86 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai solidariai iš B. A. ir R. R. 782,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 50 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai solidariai iš B. A. ir R. R. 264,50 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 50 ct) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra vienas dvidešimties (20) Eur banknotas Nr. MC1988498403; voką, kuriame yra vienas penkiasdešimties (50) Eur banknotas Nr. PB3336445096, vienas dvidešimties (20) Eur banknotas Nr. BR2003414576, dvi monetos po dvidešimt (20) centų, dvi monetos po dešimt (10) centų, šešios monetos po vieną (1) centą, dvi monetos po du (2) centus, iš viso 70,70 Eur, atiduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus kasą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreipti civiliniams ieškiniams padengti.

B. A. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir gimimo liudijimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijai į asmens bylą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.