- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-26
- Bylos Nr.
- 1A-142-491/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38383-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- L. J., E. P.
- Nukentėjusysis
- G. K.
- Advokatai
- Nijolė Gaižutienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. J. ir E. P. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo:
L. J. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ją atliekant pataisos namuose;
E. P. buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nuosprendžiu solidariai iš L. J. ir E. P. priteista nukentėjusiajam G. K. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
L. J. ir E. P. buvo nuteisti už tai, kad 2017 m. liepos 29 d. apie 14.40 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) esančiame paplūdimyje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, tyčia koja spyrė ne mažiau kaip po du kartus nukentėjusiajam G. K. į blauzdas, po ko tęsiant nusikalstamą veiką, atvykus policijos pareigūnams, L. J. tyčia vieną kartą spyrė G. K. į sėdmenis, taip dėl abiejų blauzdų kraujosruvų nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo jam paskirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 15 parų areštą ir jo vykdymą atidėti 6 mėnesiams; solidariai iš jo ir nuteistojo L. J. priteistą nukentėjusiajam G. K. neturtinę žalą sumažinti iki 500 Eur ir jos sumokėjimo terminą išdėstyti 2 metams. Nuteistojo teigimu, nors jis anksčiau nebuvo teistas, dėl savo nusikalstamo elgesio nusipelnė griežtesnės, bet trumpesnės bausmės. Mano, kad jam skirtina arešto bausmė, tačiau jos vykdymą atidedant. Tokia bausmė būtų teisingesnė ir skatintų jį visuomenėje elgtis tinkamai, alkoholį vartoti saikingai. Teigia, kad laisvės apribojimo bausmė apsunkins jo darbinę veiklą, kadangi nuo 2018 m. balandžio 12 d. pagal neterminuotą darbo sutartį pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) įrangos operatoriumi. Darbe 3 mėnesiams bus taikoma suminė darbo laiko apskaita, dirbs vidutiniškai 40 valandų per savaitę, po 12 ar 14 valandų per pamainą atsižvelgus nuo apdoroti gautos žaliavos kiekio. Pažymi, kad šis darbas yra vienintelis jo pajamų šaltinis. Dėl šių aplinkybių nuteistasis skunde tvirtina, kad jis neturės galimybės pasirinkti trumpesnio darbo laiko, todėl tikėtina, jog nespės grįžti į namus iki 23 val., be to, neturi automobilio, o naktį viešasis transportas kursuoja retai. Dėl darbo grafiko jam bus sunku vykdyti ir kitą jam paskirtą įpareigojimą – neatlygintinai išdirbti 40 val. visuomenės naudai. Siekdamas tinkamai vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, jis gali būti atleistas iš darbo ir jo materialinė padėtis pasunkės. Akcentuoja, kad teismui pateikė duomenis, patvirtinančius jo sunkią materialinę padėtį. Dėl nedarbo ir kreditorinių įsipareigojimų neturėjo jokių galimybių iki teismo nuosprendžio priėmimo bent iš dalies atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Jis nurodo, kad teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam buvo priteista ir pernelyg didelė neturtinė žala, kadangi teismas neatsižvelgė į jo sunkią materialinę padėtį bei jo prašymu neišdėstė šios žalos sumokėjimo 2 metams. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos analogiškose bylose. Turi būti įvertinama ir tai, kad jo nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusįjį (tyčia koja spyrė du kartus į blauzdas) nesukėlė jam ilgalaikių pasekmių – nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, tačiau po įvykio tą patį vakarą dirbo, jam nereikėjo pirkti ir vartoti medikamentų, gydytis. Pažymi, kad jis prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, savo veiksmus įvertino neigiamai. Mano, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas nukentėjusiajam solidariai iš nuteistųjų.Apeliaciniu skundu nuteistasis L. J. prašo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams; solidariai iš jo ir nuteistojo E. P. priteistą nukentėjusiajam G. K. neturtinę žalą sumažinti iki 500 Eur ir jos sumokėjimo terminą išdėstyti 2 metams.Nuteistasis skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Jo nuomone, teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Skunde jis kelia klausimą dėl BK 62 straipsnio jam taikymo. Nurodo, kad jam galėjo būti paskirta švelnesnė, nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, tačiau teismas netinkamai įvertino jo asmenybę, darbinę veiklą, turtinę padėtį bei šeimines aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Jis skunde dėsto, kad nuo 14 metų amžiaus jis liko be tėvų globos, jį užaugino močiutė, kuri yra senyvo amžiaus ir ligota. Jis pradėjo dirbti nuo 18 metų amžiaus, dirbo ir užsienyje. Pažymi, kad pragyvenimui nuolat trūksta lėšų, močiutės pensija nėra didelė. Nurodo, kad gyvena kartu su močiute, ji turi daug sveikatos problemų, dėl silpno regėjimo ji neįstengia tvarkytis buityje, todėl jis turi pareigą ja rūpintis, nupirkti maisto, vaistų, kitų įvairių prekių, nuvežti pas gydytojus. Kadangi jis yra vienintelis močiutės giminaitis, atliekant laisvės atėmimo bausmę realiai, nebus kam jo močiutės prižiūrėti. Akcentuoja, kad nusikalstamą veiką padarė spontaniškai, atsitiktinai, savo veiksmais nesukėlė sunkių padarinių, prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atlygino Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį, neigiamai įvertino savo poelgį, o teismo procesas padėjo suvokti savo klaidas, pakeitė požiūrį į alkoholio vartojimą. Nuo 2018 m. balandžio 12 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) Kadangi jo materialinė padėtis sunki, jam yra svarbus pastovių pajamų gavimas, o taip jis galėtų ir greičiau atlyginti nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą, jeigu jos sumokėjimo terminas būtų išdėstytas 2 metams. Dėl realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo jis gali netekti darbo. Todėl prašo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 75 straipsnį ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis skunde nesutinka ir su teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu ir dėl to pateikia argumentus, analogiškus nuteistojo E. P.. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinius skundus padavė abu nuteistieji. Jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam G. K. priteistu neturtinės žalos dydžiu, taip pat savo skunduose kelia ir jiems paskirtų bausmių individualizavimo klausimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, išdėsto motyvuotas išvadas dėl šių apeliacinių skundų esmės.
Dėl nuteistajam L. J. paskirtos bausmės
Apeliaciniame skunde nuteistasis L. J. nurodo, kad jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir prieštarauja teisingumo principui, prašo ją sušvelninti arba taikyti jam BK 75 straipsnį. Skunde nuteistasis taip pat teigia, kad jam nepagrįstai buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Su šiais jo argumentais kolegija nesutinka. Iš bylos matyti, kad E. P. anksčiau buvo teistas vieną kartą – Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Šia bausmę jis atliko 2015 m. balandžio 14 d. (1 t., 105 – 106 b. l.). Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „b“ papunkčiu, jis laikomas teistu 5 metus po šios bausmės atlikimo. Kadangi jis šiuos nusikaltimus padarė būdamas jau pilnametis, naujos nusikalstamos veikos padarymo metu – 2017 m. liepos 29 d., jo teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme jis yra recidyvistas. Pirmos instancijos teismas čia visiškai teisus nustatęs jam BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad veiką jis padarė būdamas recidyvistas. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu ir dėl to, kad teismas jam skyrė aiškiai per griežtą bausmę. Už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Nuteistajam L. J. pagal BK 284 straipsnį buvo paskirta šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam skirdamas šią bausmę ir nustatydamas jos dydį – 6 mėnesius, bei pagal BK 64¹ straipsnį sumažinęs ją vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54, 61 straipsniuose, nepažeidė, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamos veikos laipsnį, kaltės formą – kad jis padarė nesunkų nusikaltimą. Teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, ir į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas, taip pat į nuteistąjį kaip asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis : nuteistasis priklausomybių ir psichiatrinėse įskaitose neįrašytas, jis dirba, darbovietėje charakterizuojamas gerai. Tai jį apibūdina teigiamai. Tačiau byloje yra ir kiti, neigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys – jis ne kartą baustas administracine tvarka, teistas, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Esant tokiems duomenims kolegija pripažįsta, kad L. J. paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju yra visiškai teisinga, paskirta motyvuotai, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl ją dar labiau švelninti kolegija neturi pagrindo. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek paties nuteistojo L. J. asmenybę, tiek jo nusikalstamą veiką, visiškai pagrįstai ir teisingai pripažino, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik L. J. paskyrus laisvės atėmimo bausmę bei šią bausmę jam atliekant realiai. Manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam dar gali būti pasiekti be realaus atlikimo ir dėl to jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai pripažino, kad L. J. savo nusikalstamu elgesiu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra teistas, daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius chuliganiško turinio teisės pažeidimus. Jis padarė veiką, kurios metu buvo nežymiai sutrikdyta žmogaus sveikata, elgėsi itin įžūliai ir nepagarbiai, nustatytos net trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Todėl, kolegijos nuomone, nuteistasis turi atlikti jam paskirtą bausmę realiai, taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą šiuo atveju pagrindo nėra.
Dėl nuteistajam E. P. paskirtos bausmės
Apeliaciniame skunde nuteistasis E. P. teigia, kad nors jis nėra teistas, tačiau dėl savo nusikalstamo elgesio nusipelnė griežtesnės, bet trumpesnės bausmės – 15 parų arešto, jo vykdymą atidedant 6 mėnesiams. Jis skunde dėsto, kad dėl darbo pobūdžio negalės tinkamai vykdyti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų. Tam pagrindo nėra. Čia, visų pirma, kolegija pažymi, jog įstatymas iš viso nenumato galimybės atidėti arešto bausmės vykdymą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. P. pagal BK 284 straipsnį paskyrė galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad tokia bausmė jam tinkama ir teisinga. Iš nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistajam bausmę teismas atsižvelgė į jo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę apibūdinančius bylos duomenis. Jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo, savo kaltę pripažino ir gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis priklausomybių ir psichiatrinėse įskaitose neįrašytas, gyvenamojoje vietoje dėl jo nusiskundimų nebuvo gauta, anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis nurodė, kad šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, dėl darbo važinėja į Vilnių. Kaip galima suprasti iš nuteistojo skundo, savo nesutikimą su jam paskirta laisvės apribojimo bausme iš esmės grindžia vien tuo, kad teismo jam paskirti įpareigojimai nesuderinami su jo darbu, todėl siekdamas jį išlaikyti, jis bus priverstas juos pažeisti, priešingu atveju – jam teks iš darbo išeiti. Šie nuteistojo skundo argumentai niekuo nepagrįsti. Nuteistasis E. P. laisvės apribojimo laikotarpiu buvo įpareigotas: 1) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose; 2) neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kolegija sprendžia, kad tokie nuteistajam laisvės apribojimo laikotarpiu nustatyti įpareigojimai ne tik koreguos jo elgesį teigiama linkme, tačiau yra ir visiškai įgyvendinami bei suderinami tiek tarpusavyje, tiek su šiuo metu nuteistojo vykdoma individualia veikla. Visų pirma, kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, jog savaime suprantama, kad bet kurios baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės vykdymas sukelia vienokius ar kitokius nepatogumus nuteistojo asmeniniame gyvenime, tai yra natūrali bausmės vykdymo pasekmė. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnybos (BPK 342 straipsnio 4 dalies 3 punktas), kurios Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka atlieka probuojamojo elgesio kontrolę ir jo priežiūrą probacijos metu pagal sudarytą individualų probuojamojo priežiūros planą (Įstatymo 17 straipsnis). Vadinasi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžioje nuteistasis su probacijos tarnybos specialistu suderins individualų jo priežiūros planą, t. y. specialistas patikrins nuteistojo darbinę veiklą bei, esant reikalui, patikslins ir jam paskirto įpareigojimo sąlygas, pvz., nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Šiuo atveju, nuteistojo E. P. parodymais, jis iš ankstesnės savo darbovietės išėjo ir dirba pagal individualią veiklą, tačiau tokių duomenų byloje nėra, jų nepateikė ir pats nuteistasis, todėl šios aplinkybės nėra objektyviai nustatytos. Dėl kito nuteistajam E. P. paskirto įpareigojimo – neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra jokių priežasčių teigti, kad nuteistajam bus objektyviai neįmanoma įvykdyti šio įpareigojimo. Pažymėtina, kad nuteistasis 40 valandų minėtose įstaigose turės išdirbti per 6 mėnesių laisvės apribojimo laikotarpį, kas yra visiškai realu ir įgyvendinama suderinus tokio darbo atlikimo tvarką ir sąlygas. Be to, pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė probacijos tarnyboms kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Tai tik patvirtina probuojamojo ir probacijos tarnybų bendradarbiavimo svarbą dėl sėkmingo nuteistojo priežiūros vykdymo.Todėl, nuteistojo apeliacinio skundo argumentais keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra jokio pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio
Iš nuteistųjų L. J. ir E. P. apeliacinių skundų turinio matyti, kad jie iš esmės analogiškais motyvais ginčija pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam G. K. solidariai iš jų abiejų priteistą neturtinės žalos dydį. Nuteistieji nurodo, kad nukentėjusiajam G. K. priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos analogiškose bylose, realiai nukentėjusiajam kilusių pasekmių bei buvo nustatytas neįvertinus kitų reikšmingų bylos duomenų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis G. K. smurtą patyrė viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, dėl patirtų sužalojimų kentė fizinį skausmą, kurį laiką negalėjo sportuoti, ir nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, iš nuteistųjų L. J. ir E. P. solidariai priteisdamas 1000 Eur. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal įstatymą tik teismas, vertindamas bylos aplinkybes, žalos dydžio nustatymo kriterijus pagal CK 6.250 straipsnį, nustato žalos dydį ir jos kompensavimą pinigine išraiška, dar kartą įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl nukentėjusiajam priteistino neturtinės žalos dydžio, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino žalos dydžio nustatymo kriterijus, kaip to reikalauja įstatymas, ir nustatė neadekvatų neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Byloje nustatyta, kad dėl tyčinių neteisėtų L. J. ir E. P. veiksmų nukentėjusiajam G. K. buvo padarytos kraujosruvos ant abiejų blauzdų, kas buvo įvertinta kaip nežymus jo sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų kūno sužalojimų G. K. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo sumuštas viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje. Šios paminėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. Tačiau, kolegijos nuomone, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, greta minėtų, turinčių lemiamą reikšmę pinigais įvertinant neturtinės žalos dydį kriterijų, būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Nukentėjusiajam G. K. gydymo paslaugos ligoninėje nebuvo teikiamos, jis gydėsi savarankiškai, duomenų, kad jam yra kokių nors liekamųjų reiškinių, byloje nėra. Tą pačią dieną jis galėjo dirbti, jam nebuvo padaryta žymesnė turtinė žala (sužalojimus gydėsi savo turimais vaistais). Byloje nėra jokių domenų, kad jis dėl įvykio būtų patyręs kažkokį didesnį stresą, išgąstį, įvykis jam būtų sukėlęs kažkokius didesnius išgyvenimus. Galima sutikti, kad dėl skausmo jis kažkiek laiko galėjo jaustis nepatogiai sportuodamas, tačiau toks skausmas negalėjo būti ilgalaikis. Todėl kolegija sprendžia, kad siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo pažeistos teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir nuteistųjų teisinės padėties bei atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nukentėjusiajam G. K. skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis yra kiek per didelis, todėl jis mažinamas iki realios ir protingos 500 Eur sumos. Kolegijos nuomone, solidariai iš nuteistųjų toks priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumažinimas neprieštarauja neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirčiai bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, žymiai neviršija teismų praktikoje priteistinų neturtinės žalos atlyginimo ribų. Nuteistųjų reikalavimas išdėstyti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimą 2 metų laikotarpiui negali būti tenkinamas, kadangi tokia galimybė įstatyme nėra numatyta. Atsižvelgiant į išdėstytą, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama dėl byloje neteisingai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendį pakeisti :
Nukentėjusiajam G. K. solidariai iš nuteistųjų L. J. ir E. P. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 500 Eur (penkių šimtų eurų).
Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.