- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- II-356-927/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Advokatai
- Justinas Borevičius
- Kategorijos
- 15.7Savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimas (ANK 368 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.13.3Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas (ANK 666 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. (toliau – ir Pareiškėja), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Justino Borevičiaus skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. SAVAD-41-ANR_N-34-2025 (ROIK 25274384848).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
A. M. atžvilgiu 2025 m. gegužės 30 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-41-ANR_P-100-2025 (ROIK: 25274384848) (toliau – ir Protokolas), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) dėl to, kad 2025 m. gegužės 28 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad A. M. priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su kaimyno žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), palei tvorą auga medžiai (gluosnis, klevai) (apie 15 m aukščio). Augančių medžių šakos yra išsikerojusios (palinkusios ant tvoros) į kaimyno žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šakos siekia kaimyninio namo stogą, tokiu būdu augantys želdiniai kelią pavojų žmonių saugumui bei kaimyno turtui ir taip pažeidė Vilniaus rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. T3-57 (toliau – ir Taisyklės), 68.1 punktą. Protokolu A. M. buvo siūloma sumokėti 7 Eur baudą.
A. M. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisijos 2025 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. SAVAD-41-ANR_N-34-2025 ROIK: 25274384848 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 368 straipsnio 1 dalyje, padarymą, dėl to, kad 2025 m. gegužės 28 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad A. M. priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su kaimyno žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), palei tvorą auga medžiai (gluosnis, klevai) (apie 15 m aukščio). Augančių medžių šakos yra išsikerojusios (palinkusios ant tvoros) į kaimyno žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šakos siekia kaimyninio namo stogą, tokiu būdu augantys želdiniai kelią pavojų žmonių saugumui bei kaimyno turtui. Nurodoma, kad apklausta kaip liudytoja pareiškėja I. K., kuri paaiškino, kad jos kaimynas A. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), nenugenėjo į jos sklypą išsikerojusių medžių šakų, todėl lapai bei pušies sakai nuolat patenka ant jos šeimai priklausančio ir stovinčio nuosavoje teritorijoje automobilio. Taip pat patenka ant namo stogo ir užkemša namo vandens nuvedimo sistemą (latakus). Dėl to vanduo tinkamai nenuvedamas nuo stogo ir gadinama namo konstrukcija. Jos šeimai priklausantis kiemas užteršiamas nukritusiomis medžių šakomis. Yra pavojus, kad medžiai užkris ant jos teritorijos, nes yra nestabilūs, „traška“. Tai tęsiasi kelis metus, tačiau kaimynas tinkamai nereaguoja, nepašalina šakų, nenupjauna pavojingai pasvirusio klevo. Nurodoma, kad A. M. nepateikė duomenų, kad 2025-02-14 pateikė prašymą dėl leidimo nupjauti dekoratyvinį gluosnį ir pasvirusį klevą, jo prašymas užregistruotas tik 2026-06-03 po Protokolo surašymo. Tokiais veiksmais A. M. pažeidė Vilniaus rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. T3-57, 68.1 punktą. Skundžiamu nutarimu Pareiškėjui paskirta 14 Eur bauda.
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. rugpjūčio 18 d. gautas Pareiškėjo atstovo advokato Justino Borevičiaus skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti.
Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
Skundu Pareiškėjo atstovas advokatas prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, bei priteisti iš Institucijos Pareiškėjo naudai jo patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Pareiškėjo vertinimu, Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pirmiausia Pareiškėjas nurodo, kad Skundžiamame nutarime nurodoma, jog Pareiškėjas Institucijai nepateikė įrodymų, kad jis 2025-02-14 pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai prašymą dėl leidimo nupjauti dekoratyvinį gluosnį ir pasvirusį klevą. Atkreipia dėmesį, kad dar iki Protokolo surašymo, t. y. 2025 m. vasario 6 d., Pareiškėjas elektroniniu paštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti patvirtintą prašymo formą, reikalingą leidimui kirsti medžius gauti, po ko 2025 m. vasario 7 d. savivaldybės administracijos teritorinio padalinio darbuotoja elektroniniu paštu Pareiškėjui atsiuntė nustatytos formos prašymo dokumentą ir Pareiškėjas vadovaudamasis gauta forma, pateikė Savivaldybei prašymą išduoti leidimą nupjauti dekoratyvinį gluosnį ir pasvirusį klevą, nurodydamas, jog minėti medžiai kelia pavojų tiek žmonių saugumui, tiek gretimame sklype esančiam turtui, kurį 2025 m. vasario 14 d. išsiuntė elektroniniu paštu regina.tauginiene@vrsa.lt. Šias aplinkybes pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti Institucijai 2025 m. birželio 11 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais kaip priedai, dėl to nėra pagrindo teigti, jog Pareiškėjo prašymas nebuvo pateiktas ar nebuvo perduotas atsakingiems Institucijos darbuotojams. Pareiškėjo nuomone, jis ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas gauti leidimą medžių kirtimui dar iki galimo pažeidimo konstatavimo ir Protokolo surašymo.
Taip pat Pareiškėjas akcentuoja, kad Skundžiamame nutarime nurodyta, kad Pareiškėjo prašymas nei 2025-02-14, nei vėliau, iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, nebuvo gautas ir užregistruotas, ir nors sutinka, kad prašymas nebuvo užregistruotas iki Protokolo surašymo, nors nuo jo išsiuntimo buvo praėję beveik trys mėnesiai, bet atkreipia dėmesį į tai, kad tai yra ne Pareiškėjo, o Institucijos problema, kadangi Pareiškėjas niekaip negali įtakoti Institucijoje gautų prašymų registravimo termino. Vis dėlto jo vertinimu, Skundžiamame nutarime nepagrįstai teigiama, jog prašymas apskritai nebuvo gautas, kadangi šias aplinkybes paneigia ir Pareiškėjo pateikti įrodymai, įskaitant elektroninio susirašinėjimo su Institucijos darbuotoja duomenys bei prašymo registracijos patvirtinimas. Pareiškėjo nuomone, šie duomenys patvirtina, kad prašymas buvo gautas, tačiau dėl Institucijos neveikimo ar aplaidumo nebuvo laiku užregistruotas. Priešingu atveju registracijos faktas būtų nepaaiškinamas, nes turėjo būti užregistruotas konkretus, faktiškai gautas dokumentas. 2025 m. vasario 14 d. Pareiškėjo siųstas prašymas buvo rastas ir užregistruotas tik 2025 m. birželio 3 d., jau po Protokolo surašymo, t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo jo pateikimo, nes jokio kito analogiško prašymo Pareiškėjas Institucijai nebuvo teikęs. Tokia situacija leidžia teigti, jog Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ne dėl Pareiškėjo veiksmų ar neveikimo, o dėl pačios Institucijos neveikimo. Todėl, protokolas surašytas remiantis ANK 368 straipsnio 1 dalimi, laikytinas nepagrįstu, o administracinė teisena turėjo būti nutraukta.
Be to pažymima, kad dėl neteisėto patraukimo administracinėn atsakomybėn Pareiškėjas buvo priverstas kreiptis teisinės pagalbos, patyrė išlaidas teisinės pagalbos paslaugoms apmokėti, kurios turėtų būti atlygintos Institucijos.
Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 punktas įtvirtina viešo administravimo vieno langelio principą, kurio paskirtis yra palengvinti žmonių rūpesčių naštą tvarkant reikalus institucijose, sumažinti vaikščiojimų skaičių renkant sprendimui priimti ir (ar) paslaugai suteikti reikalingą informaciją ir dokumentus, suteikti asmeniui galimybę pačiam prižiūrėti prašymo ar skundo nagrinėjimą. Pareiškėjo nuomone, šiuo konkrečiu atveju vieno langelio principas buvo pažeistas ne tik dėl to, kad Pareiškėjo prašymas nebuvo laiku užregistruotas, bet ir dėl to, kad tuo laikotarpiu Pareiškėjas buvo nubaustas. Institucija vadovaudamasi šiuo principu ir gavusi Pareiškėjo pateiktą prašymą turėjo jį perduoti atsakingiems asmenims. Nors Skundžiamame nutarime nurodytas argumentas, kad „Regina Tauginienė bendravo dėl prašymo formos ir turinio (nukirsti, apgenėti medžius), informavo minėtą asmenį, kad jis užpildytą prašymą turi teikti Savivaldybės ei. paštu vrsa@vrsa.lt“, tik patvirtina, jog Savivaldybė (konkreti jos darbuotoja), faktiškai gavusi Pareiškėjo prašymą, jo nepersiuntė atsakingiems padaliniams iki Protokolo surašymo. Pabrėžia, kad po Protokolo surašymo, Institucija visgi pateiktą prašymą užregistravo, kas jo vertinimu parodo, kad Pareiškėjas prašymą pateikė ir Institucija jį gavo. Jeigu Institucijos darbuotoja nebuvo kompetentinga nagrinėti Pareiškėjo prašymo, ji vis tiek privalėjo jį perduoti atsakingam asmeniui bei informuoti Pareiškėją apie jo prašymo nagrinėjimo eigą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytą galutinai prašė teismo panaikinti Skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, bei priteisti iš Institucijos Pareiškėjo naudai jo patirtas teisinės pagalbos išlaidas (1 t., b. l. 3-8).
Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
Institucija atsiliepimo į Pareiškėjo skundą nepateikė.
Teismo argumentai ir išaiškinimai
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
A. M. 2025 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. SAVAD-41-ANR_N-34-2025 ROIK: 25274384848 nubaustas pagal ANK 368 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 14 eurų bauda. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėjas nubaustas už tai, kad 2025 m. gegužės 28 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad A. M. priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su kaimyno žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), palei tvorą auga medžiai (gluosnis, klevai) (apie 15 m aukščio). Augančių medžių šakos yra išsikerojusios (palinkusios ant tvoros) į kaimyno žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šakos siekia kaimyninio namo stogą, tokiu būdu augantys želdiniai kelią pavojų žmonių saugumui bei kaimyno turtui ir tokiais veiksmais A. M. pažeidė Vilniaus rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. T3-57, 68.1 punktą. Pareiškėjas su nusižengimu nesutinka, kadangi jo vertinimu, nėra jo kaltės, nes jis dar iki Protokolo ir Skundžiamo nutarimo surašymo kreipėsi su prašymu į Instituciją dėl leidimo medžius, augančius jo sklype ir šakomis įsiterpiančius į kaiminį sklypą, nukirsti, tačiau jo prašymas nebuvo laiku užregistruotas ir atsakymo negauta.
ANK 368 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimą, išskyrus šio kodekso 281 straipsnyje numatytus pažeidimus.
Vilniaus rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. T3-57, X skyrius numato želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų pareigas ir teises. 68.1 punkte numatyta, kad želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai privalo saugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos prižiūrėti ir tvarkyti, užtikrinti želdinių gerovę.
Pažymėtina, kad tiek iš A. M. skundo, tiek iš administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad Pareiškėjas iš esmės pripažįsta, kad jo sklype augantys medžiai šakomis įsiterpia į kaimyninį sklypą ir kelia pavojų žmonių saugumui ir svetimam turtui. Pagrindinis Pareiškėjo skundo argumentas yra tas, jog jam buvo surašytas Protokolas ir priimtas Skundžiamas nutarimas nepaisant to, jog jis kreipėsi į Instituciją su prašymu leisti nukirsti medžius, tačiau jo prašymas užregistruotas praėjus beveik keturiems mėnesiams, t. y. jau po Protokolo surašymo.
Teismas, įvertinęs Pareiškėjo skundo argumentus, Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo tyrimą pažymi, kad Skundžiamu nutarimu Pareiškėjas nubaustas už tai, kad nevykdė savo pareigos kaip želdinių savininkas ir laiku jų neprižiūrėjo, dėl ko pastarieji ėmė kelti pavojų žmonių saugumui ir turtui. Teismas atkreipia dėmesį, kad vien pats administracinio nusižengimo pobūdis leidžia teigti, kad situacija dėl želdinių nepriežiūros susiklostė per ilgą laiką. Kaip nurodoma Skundžiamame nutarime, liudytoja apklausta I. K. paaiškino, kad situacija dėl medžių tęsiasi kelis metus, tačiau kaimynas A. M. tinkamai nereaguoja, nepašalina šakų, nenupjauna pavojingai pasvirusio klevo.
Teismas mano, kad Pareiškėjas šiuo atveju kaltindamas Instituciją dėl jo pateikto prašymo savalaikio neregistravimo ir neišnagrinėjimo bando išvengti atsakomybės už savo paties, kaip želdinių savininko, pareigų nevykdymą. Vien jau ta aplinkybė, kad kaip teigė liudytoja apklausta Pareiškėjo kaimynė, A. M. net keletą metų nesiėmė jokių veiksmų, rodo jo netinkamą požiūrį į nusižengimą. Svarbu ir tai, kad šiuo atveju net ir po atlikto patikrinimo 2025 m. gegužės 28 d. nebuvo nustatyta, kad jis aptariamų medžių nenukirto, tačiau nustatyta, kad Pareiškėjas nevykdė savo kaip želdinių savininko pareigos juos prižiūrėti, o būtent genėti, kad pastarieji nebūtų išsikeroję į kaimyninį sklypą ir nekeltų pavojaus bei negadintų svetimo turto. Todėl aplinkybė, kad dar iki Protokolo surašymo Pareiškėjas kreipėsi su prašymu į Instituciją nukirsti medžius, niekaip nešalina jo atsakomybės, nes tai leidimo kirsti medžių neturėjimas niekaip netrukdė jam šiuo medžius prižiūrėti, o būtent nugenėti šakas, kurios įsiterpusios į kaiminį sklypą, tačiau jis tokių veiksmų neatliko.
Be kita ko, teismas pastebi, kad kaip teisingai teigia pats pareiškėjas, jo prašymą dėl medžių nupjovimo pateikė el. paštu Institucijos specialistei Reginai Tauginienei 2025 m. vasario 14 d., po ko 2025 m. vasario 17 d. jam buvo išsiųstas atsakymas pasirašyti dokumentą su fotofiksacija ir siųsti el. paštu vrsa@vrsa.lt nurodant, kad tuomet dokumentas bus užregistruotas ir jam bus praneštas registracijos numeris. Tačiau po šio specialistės el. laiško pats Pareiškėjas jokių veiksmų nesiėmė, neišsiuntė savo prašymo nurodytu el. pašo adresu ir net pakartotinai nepasiteiravo dėl savo teikto prašymo nagrinėjimo, nors jam buvo išaiškinta dokumento teikimo ir registravimo tvarka.
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisijos 2025 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. SAVAD-41-ANR_N-34-2025 ROIK: 25274384848, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Pareiškėjo atstovas advokatas savo skunde prašė teismo priteisti iš Institucijos A. M. naudai jo patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Teismas pastebi, kad nei kartu su skundu, nei papildomai nebuvo pateikti duomenys dėl A. M. patirtų teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog Pareiškėjo atstovo advokato skundas netenkintinas ir Skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, todėl Pareiškėjo atstovo advokato prašymas iš Institucijos priteisti Pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo A. M. atstovo advokato Justino Borevičiaus skundo netenkinti.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisijos 2025 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. SAVAD-41-ANR_N-34-2025 ROIK: 25274384848, palikti nepakeistą.
A. M. atstovo advokato Justino Borevičiaus prašymą iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos A. M. naudai priteisti jo patirtas teisinės pagalbos išlaidų, atmesti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.