Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorui Anatolijui Ivanovui, Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus atstovui Rolandui Jaudženiui, nuteistajam T. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo nuteistajam T. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu probacijos skyriaus atstovas Rolandas Jaudženis teikimą palaikė ir siūlė jį tenkinti teikime nurodytais motyvais.

Prokuroras Anatolijus Ivanovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nustatyti pažeidimai neleidžia tokios padėties ignoruoti, tačiau atsižvelgdamas į jauną amžių, turimą darbą ir probacijos terminą mano, kad reikėtų suteikti galimybę reabilituotis ir gydytis priklausomybės ligas. Mano, kad teikimą tenkinti šiuo metu būtų netikslinga.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

2018 m. balandžio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu T. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant T. K. tęsti darbą ar mokslą arba registruotis darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; nebendrauti su narkotines ar psichotropines medžiagas vartojančiais asmenimis ar asmenų grupėmis; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrintos ir T. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. T. K. paskirtosios terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant T. K.:

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje;

- neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neturėti, nenaudoti, neįsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei nebendrauti su narkotines ar psichotropines medžiagas vartojančiais asmenimis ar asmenų grupėmis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistasis T. K. su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis už vengimą atlikti bausmę išsamiai supažindintas 2018 m. gegužės 11 d. (asmens bylos Nr. 1157/18 (toliau – a. b.) b. l. 33-54). Jo probacija vykdoma nuo 2018 m. gegužės 24 d. Nuteistasis sutiko dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos tyrime naudojant OASys metodiką (a. b. l. 32), adaptuotose elgesio pataisos programoje (a. b. l. 31). Nuteistasis nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. dirbo (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (a. b. l. 91). Nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuteistasis dirba nuo (duomenys neskelbtini) (a. b. l. 110). Nuteistasis nuo probacijos pradžios padarė penkis administracinius nusižengimus (a. b. l. 123-127), vieną kartą pažeidė pareigą vienerius metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, du kartus pažeidė Probacijos įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodytą pareigą pranešti apie išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, taip pat vieną kartą pažeidė Probacijos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones ir nepateikė pažymos dėl psichiką veikiančių medžiagų nevartojimo. Prižiūrimo asmens neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo akte nurodyta, kad 2020 m. sausio 20 d. 16 val. 19 min. T. K. nustatytas 1,68 promilių neblaivumas (a. b. l. 121). Prižiūrimo asmens neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo akte nurodyta, kad 2020 m. sausio 21 d. 10 val. 30 min. T. K. nustatytas 0,84 promilių neblaivumas (a. b. l. 132). 2020 m. sausio 20 d. atlikto narkotikų testo rezultatas – neigiamas (a. b. l. 120).

BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas). Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, jei probuojamasis be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. 2 dalyje įtvirtinti probacijos vykdymo principai: 1) probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros; tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių; 2) probacijos priemonių individualizavimo; tai yra probuojamajam taikant priemones turi būti atsižvelgiama į probuojamojo asmenybę, elgesį probacijos vykdymo metu, rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes; 3) pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo; tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti; 4) bendradarbiavimo, subsidiarumo ir savanorystės skatinimo; tai yra į probacijos veiklą aktyviau įtraukiamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, organizacijos, patikimi savanoriai ir kuriami bendradarbiavimo ryšiai; 5) atkuriamojo teisingumo įgyvendinimo; tai yra probacijos vykdymo metu taikomos atkuriamojo pobūdžio priemonės, kuriomis užtikrinamas nukentėjusio asmens ir probuojamojo sutaikinimas ir tarpininkavimas siekiant atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtino, jog bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikinamas tik tuomet, kai nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), suteikti asmeniui galimybę įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį. Probacijos procese, atsižvelgiant į Probacijos įstatyme numatytus probacijos principus, turi būti įgyvendinta reali probuojamojo kontrolė, turi būti veikiama atsižvelgiant į tikslus ir probuojamojo gyvenimo situaciją, jam turi būti teikiama pagalba, o ne ieškoma priežasčių jį pasiųsti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teismo vertinimu, nuteistasis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, probacijos laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nuteistasis priklausomybę alkoholiui pripažino ir siekia gydytis, todėl Probacijos skyriaus nurodyti pažeidimai nevertinti kaip itin įžūlūs ir leidžia manyti, kad probacijos tikslai dar gali būti pasiekti nepanaikinus bausmės vykdymo atidėjimo. Teismo vertinimu, bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju bus įgyvendinti neizoliavus T. K. ir nepasiuntus jį į įkalinimo įstaigą atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

Teismas pažymi, kad nuteistasis T. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad probacijos laikotarpiu yra vartojęs tiek narkotinių medžiagų, tiek alkoholio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis pripažino, kad turi priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagos, ir sutiko gydytis, mano, kad tikslinga nuteistajam skirti papildomą pareigą – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, t. y. priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms.

Teismo vertinimu, nuteistojo išsiuntimas realiai atlikti bausmę, užkirs kelią ne tik asmens ugdymui, bet ir tolesnei resocializacijai ir integracijai į visuomenę. Tokios priemonės taikymas būtų pernelyg griežtas, todėl Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimas netenkintinas (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir nuteistajam skirtina papildoma pareiga – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, t. y. priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms (BK 75 straipsnio 2 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 35 ir 362 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo nuteistajam T. K.

Paskirti nuteistajam T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą papildomą pareigą – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas - priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms.

Teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusius Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.