- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- e2YT-9267-863/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje - Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės įmonės Turto banko bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka, prašydama atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po motinos V. Z. mirties.
Pareiškėja pareiškime nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 8 d. mirė jos motina V. Z.. Paaiškino, jog nors motina mirė tuo metu, kai buvo atvykusį pas ją į svečius į (duomenys neskelbtini), tačiau palikėjos nuolatinė gyvenamoji vieta (deklaruota ir faktinė) buvo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nors iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad V. Z. vardu yra įregistruotas 39,40 kv. m butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tačiau minėtas butas pagal 1994 m. kovo 31 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 37, buvo parduotas L. J.. Paaiškino, jog manydama, kad V. Z. mirties momentu neturėjo savo vardu jokio nekilnojamojo turto, kilnojamojo registruotino turto, piniginių lėšų banke ar kito vertingo turto, nematė poreikio kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Nurodė, kad nežinojo, kad jos motina V. Z. paliko turtines teises į 0,0630 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir kad yra įrašyta į piliečių, pageidaujančių naujo žemės sklypo individualiai statybai Vilniuje, eilę, bei jai bus siūloma pasirinkti iki 0,0630 ha žemės sklypą individualiai statybai. Paaiškino, kad apie tai jai tapo žinoma iš kito pretendento į žemės atkūrimą, V. Z. brolio G. Č., kuris ją informavo, kad 2022 m. sausio 20 d. V. Z. (jos paveldėtoja) yra kviečiama į pretendentų susirinkimą, kuriame gali pasirinkti vieną iš žemės sklypų. Nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos specialistai paaiškino, kad norėdama pasirinkti naują žemės sklypą individualiai statybai ji turi pateikti notaro liudijimą, patvirtinantį, kad yra V. Z. turto įpėdinė. Paaiškino, jog siekdama realizuoti savo įpėdinės teises bei atsižvelgiant į tai, kad ji praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, kreipėsi į teismą dėl minėto termino atnaujinimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė. Papildomai paaiškino, jog dar viena priežastis dėl ko buvo praleistas terminas palikimui priimti yra tai, jog pareiškėja yra sudariusi santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), o atsižvelgiant į tai, kad dėl Covid-19 grėsmės plitimo buvo taikomi judėjimo apribojimai, ji neturėjo galimybės atvykti į Lietuvą. Be to, nurodė, jog nors pareiškėja šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau ji yra Lietuvos pilietė.
Atsiliepimas
Suinteresuotą asmenį Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos – VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos - atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjos prašymo tenkinimui, jei bus nustatyta, jog įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių; bylą prašė nagrinėti atstovams nedalyvaujant. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą be kito ko paaiškino, jog pareiškėjos motina, V. Z., yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A. P. turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime, Vilniaus mieste. Nurodė, kad V. Z. vardu yra parengta Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. rugsėjo 16 d. pažyma Nr. 49PAŽ-38 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, kad pilietė V. Z. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0630 ha buvusios savininkės A. P. valdytos žemės dalį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos V. A. motina V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2020 m. rugsėjo 8 d. Iš Testamentų registro pateiktų duomenų nustatyta, kad po V. Z. mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta. Iš teismui pateiktos Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad V. Z. mirė būdama ištuokoje, turėjo du vaikus – dukrą V. A. (pareiškėja) ir sūnų K. Z. (suinteresuotas asmuo), kurie yra mirusiosios pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Iš prie bylos pateiktų duomenų nustatyta, kad K. Z., gimęs (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini). Nei pareiškėja, nei jos brolis, į notarą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties nesikreipė, nes nežinojo apie kokį nors esamą paveldimą turtą. Pareiškėja apie jos motinos V. Z. paliktas turtines teises į 0,0630 ha ploto žemės sklypą Vilniuje, tapo žinoma iš jos giminaičio G. Č., kuris ją informavo apie 2022 m. sausio 20 d. organizuojamą pretendentų atkurti nuosavybę susirinkimą. Dėl minto pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą palikimui po motinos mirties priimti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime išdėstytų faktinių aplinkybių nustatyta, jog Vilniaus miesto skyriuje 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo parengta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, kad pilietė V. Z. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0630 ha buvusios savininkės A. P. valdytos žemės dalį, tačiau piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patvirtino tik 2021 metais, kai tuo tarpu palikėja V. Z. mirė 2020 m. rugsėjo 8 d., iki to laiko nei įstatyminiai palikėjos V. Z. įpėdiniai, nei valstybės atstovai, kurie paveldi valstybės vardu, jei to nepadaro įstatyminiai įpėdiniai, apie paveldimą turtą jokių žinių neturėjo.
Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas ir teismo nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog pareiškėja neturėjo jokio pagrindo kreiptis į notarą dėl palikimo po motinos mirties priėmimo, todėl jos elgesys, kuomet dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ji kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei metams po motinos mirties, vertintinas kaip sąlygotas objektyviai susiklosčiusių ir nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių, nes apie tai, kad jos motina, V. Z., yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A. P. turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime, Vilniaus mieste jai nebuvo žinoma. Byloje nenustatyta, kad praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui po V. Z. priimti atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teisėtus interesus ar viešąjį interesą, todėl įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą laikytina, jog įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėjos nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas, nustatant pareiškėjai naują trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po motinos V. Z. mirties priimti, kurio eiga prasideda nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.57 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578, 290-292 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos prašymą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po (duomenys neskelbtini). motinos V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priimti, nustatant naują trijų mėnesių terminą veiksmams, numatytiems CK 5.50 straipsnyje atlikti.
Naujo termino eigos pradžia laikyti šios nutarties įsiteisėjimo dieną.
Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.