- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-24
- Bylos Nr.
- I-3957-561/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04195-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- T. C.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, dalyvaujant pareiškėjui T. C., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Nemeikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo T. C. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. C. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-23 įsakymu Nr. 41-440 „Dėl tarnybinės nuobaudos T. C.“ paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą; 2) priteisti iš atsakovės su byla susijusias išlaidas.
Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus 2015-07-23 įsakyme Nr. 41-440 „Dėl tarnybinės nuobaudos T. C.“ (toliau – Įsakymas), kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, buvo nurodyta, kad nuobauda skiriama už atsakymų Lietuvos Respublikos vaiko teisių kontrolieriaus įstaigai (toliau – Kontrolieriaus įstaiga) neparengimą laiku, tačiau nebuvo konstatuotas konkretus tarnybinis nusižengimas. Taip pat nebuvo nurodytas administracinio akto teisinis bei faktinis pagrindas – nenurodytos konkrečios aplinkybės, kuriomis vadovaujantis konstatuotas nusižengimas. Toks Įsakymo formulavimas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, atsakomybės teisingumo principo, trukdė pareiškėjui suprasti tarnybinio nusižengimo esmę, ribas bei apimtį ir tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą.
Pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, vadovaujantis Vaikų teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vedėjos tarnybiniu pranešimu, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas laiku neparuošė atsakymų Kontrolieriaus įstaigai. Tarnybinį pranešimą surašiusi tarnautoja iš anksto buvo informuota, kad pareiškėjui nepavyksta susisiekti su interesantais ir dėl to nepavyks laiku įvykdyti užduoties. Nuobauda buvo paskirta taip pat ir dėl to, kad pareiškėjas ne laiku parengė atsakymą dėl interesanto skundo. Atsakymas nebuvo parengtas, nes buvo paprašyta informacijos, kuria Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) nedisponavo. Atliekant tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų, ši aplinkybė nebuvo įvertinta.
Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad 2015-07-13 tyrimo dėl T. C. tarnybinio nusižengimo išvadoje Nr. A164-59/15(3.4.53-PD3) (toliau – Tyrimo išvada) nebuvo nurodytos pažeidimo kvalifikavimui svarbios aplinkybės, tarp jų ir kaltė bei priežastinis ryšys. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, motyvuotoje išvadoje dėl tarnybinio nusižengimo turi būti nurodytos visos nusižengimo kvalifikavimui svarbios aplinkybės, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurių tarnautojas gali gintis ribos. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuotas pareiškėjo aplaidumas, tačiau nebuvo atskleistas šios sąvokos turinys ir tai patvirtinantys konkretūs tarnautojo veiksmai. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad patikrinimas buvo atliktas tendencingai, siekiant konstatuoti jo kaltę.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti.
Paaiškino, kad Įsakyme nurodytas tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrindas – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 2 str. 12 dalis, 29 str. 3 d. 1 punktas ir 2015-07-13 Tyrimo išvada. Taip pat Įsakyme bei Tyrimo išvadoje yra nurodyti pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, pareigas apibrėžiantys teisės aktai, nustatantys valstybės tarnautojo pareigas laiku ir profesionaliai atlikti pavestas užduotis, nepažeisti teisės aktų bei etikos principų reikalavimų. Taip pat Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 14 straipsnyje nustatyta pareiga per nurodytą terminą, arba jeigu jis nenurodytas per 10 dienų, pateikti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sudarytoms darbo grupėms, komisijoms prašomą informaciją. Įsakyme yra nurodytos aiškios faktinės aplinkybės, lėmusios nuobaudos pareiškėjui paskyrimą. Nuobauda buvo paskirta, nes pareiškėjas laiku nepateikė atsakymų į du Kontrolieriaus įstaigos raštus dėl skundų. Vadovaujantis LVAT praktika, Tyrimo išvada laikytina Įsakymo sudedamąja (motyvuojamąja) dalimi. Minėtoje Tyrimo išvadoje aiškiai aprašytos pažeidimų padarymo aplinkybės.
Taip pat Tyrimo išvadoje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama, atsižvelgus į valstybės tarnautojo veiklą iki nusižengimo padarymo, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas anksčiau neturėjo tarnybinių nuobaudų, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, kad netinkamas pareigų vykdymas daro neigiamą poveikį Savivaldybės autoritetui. Valstybės tarnautojų nusižengimai daro neigiamą įtaką valstybės bei savivaldybės institucijų funkcionavimui, todėl būtina imtis visų teisėtų veiksmų, siekiant užkirsti kelią valstybės tarnautojų daromiems pažeidimams. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad padarę pažeidimus asmenys būtų realiai traukiami atsakomybėn. Atsakymų pateikimas per nustatytus terminus yra vienas iš institucijos tinkamo funkcionavimo kriterijų ir todėl laikytinas viešuoju interesu, už kurio pažeidimą tarnautojas turi būti traukiamas atsakomybėn. Pareiškėjui paskirta švelniausia VTĮ numatyta nuobauda laikytina proporcinga, tikslinga ir teisinga.
Motyvuojamoji dalis
Tyrimo išvadoje nustatyta pareiškėjo kaltės forma – aplaidumas. Pareiškėjo kaltė ir priežastinis ryšys matomi iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjas laiku neįvykdė jam suformuluotų užduočių, nors buvo už tai atsakingas. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl nedisponavimo reikalinga informacija, kadangi kreipimesi dėl informacijos pateikimo, pareiškėjas prašė ją pateikti tik 2015-06-01, t. y. praėjus terminui pateikti atsakymą. Pareiškėjas savo darbą turėjo organizuoti taip, kad nebūtų pažeidžiami nustatyti terminai atsakymams pateikti. Todėl darytina išvada, kad būtent pareiškėjo veiksmai lėmė minėtų terminų praleidimą ir jo pareigų pažeidimą.
Atsakovė laikėsi pozicijos, kad, nagrinėjamu atveju, nėra nė vieno Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnyje numatyto pagrindo naikinti Įsakymą.
Teismo posėdžio metu atsakovės Administracijos atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Byloje ginčas kilęs dėl Administracijos direktoriaus 2015-07-23 įsakymo Nr. 41-440, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad Kontrolieriaus įstaiga 2015-04-29 pateikė Skyriui raštą Nr. (6.1.-2015-111)2-572 „Dėl J. L. Š. skundo“ (toliau – 2015-04-29 raštas) (b. l. 20), kuriuo buvo prašoma imtis Skyriaus kompetencijai priklausančių priemonių ir iki 2015-05-20 informuoti Kontrolieriaus įstaigą apie priimtus sprendimus. Vilniaus miesto savivaldybės informacinėje sistemoje „@vilys“ (toliau – Sistema) 2015-05-05 pareiškėjui buvo suformuota užduotis Nr. 40350059 iki 2015-05-22 (pratęsus užduoties atlikimo terminą) išsiaiškinti situaciją ir pateikti 2015-04-29 rašte nurodytą informaciją Kontrolieriaus įstaigai (b. l. 31). 2015-05-28 užregistruotas užduoties baigimas (b. l. 32).
Taip pat Skyriui buvo pateiktas Kontrolieriaus įstaigos 2015-05-19 raštas Nr. (6.1-2015-102)2-653 „Dėl G. S. skundo“ (toliau – 2015-05-19 raštas) (b. l. 34), kuriuo buvo prašoma iki 2015-06-01 pateikti atsakymus į Kontrolieriaus įstaigos 2015-04-21 rašte Nr. (6.1-2015-102)2-535 suformuluotus klausimus – pateikti informaciją apie Skyriaus bendravimą su skunde nurodytais asmenimis bei mokyklos personalu. Atitinkamai, 2015-05-21 pareiškėjui Sistemoje buvo suformuluota užduotis Nr. 40484900 pateikti prašomą informaciją 2015-05-29 (b. l. 38). Užduoties atlikimas buvo registruotas 2015-06-04 (b. l. 39).
2015-06-11 Skyrius pateikė Administracijos Personalo departamentui (toliau – Personalo departamentas) elektroninį pranešimą Nr. A121-12835/15(2.1.19-AD15) dėl galimo pareiškėjo darbo drausmės pažeidimo (b. l. 50). Minėtame pranešime buvo prašoma atlikti pareiškėjo tarnybinės darbo drausmės patikrinimą. Nurodyta, kad pareiškėjas pavėluotai vykdė Sistemoje suformuluotas užduotis, t. y. atsakymus į 2015-04-29 raštą pareiškėjas turėjo parengti iki 2015-05-20, tačiau parengė tik 2015-05-28, o atsakymus į 2015-05-19 raštą pareiškėjas turėjo parengti iki 2015-06-01, tačiau informacija buvo pateikta tik 2015-06-04.
Pareiškėjui buvo pateiktas 2015-06-16 Personalo departamento pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. A164-36/15(3.4.53-PD3) (b. l. 51–52), kuriuo jis buvo informuotas apie tai, kad pareiškėjas, pavėluodamas atsakyti į Kontrolieriaus įstaigos užduotis, galimai pažeidė teisės aktų normas. Pareiškėjas 2015-06-29 pateikė Personalo departamentui raštą Nr. A121-14122/15(3.4.68E-PD) (b. l. 53), kuriuo paaiškino, kad atsakyti į Kontrolieriaus įstaigos 2015- 05-19 raštą dėl G. S. pareiškėjas negalėjo, nes buvo prašoma pateikti informaciją, kuria jis tuo metu nedisponavo ir kuri buvo gauta tik 2015-06-02. Taip pat minėtame pareiškėjo rašte buvo paaiškinta, kad anksčiau pateikti informacijos, prašytos 2015-04-29 raštu, nepavyko, kadangi tik 2015-05-22 pavyko susisiekti su paskutine suinteresuota šalimi.
Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai buvo pateikti 2015-07-13 Tyrimo išvadoje (b. l. 55–57). Minėtoje išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėjas, veikdamas neaplaidžiai, praleido terminus minėtiems atsakymams pateikti ir taip pažeidė Administracijos direktoriaus 2013-02-28 įsakymu Nr. 40-75 patvirtinto Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.5 ir 7.6 punktų, Administracijos direktoriaus 2011-08-17 įsakymu Nr. 40-611 patvirtintų Administracijos darbo tvarkos taisyklių (toliau – Darbo tvarkos taisyklės) 53.1 ir 53.3 punktų, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-07-20 sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių (toliau – Elgesio taisyklės) 7.1 ir 7.2 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – Etikos taisyklės) 2.3, 4 ir 9.3 punktų, VTĮ 15 str. 1 dalies bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 14 str. 1 ir 2 dalių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturėjo galiojančių tarnybinių nuobaudų, į tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, buvo pasiūlyta pareiškėjui skirti VTĮ 29 str. 3 d. 1 punkte numatytą tarnybinę nuobaudą – pastabą. Vadovaujantis Tyrimo išvadoje nustatytoms aplinkybėmis, Administracijos direktoriaus 2015-07-23 įsakymu Nr. 41-440 pareiškėjui buvo paskirta Tyrimo išvadoje siūlyta tarnybinė nuobauda – pastaba (b. l. 4).
Tyrimo išvadoje bei Įsakyme nurodytuose Pareigybės aprašymo (b. l. 15–17) 7.5. ir 7.6. papunkčiuose nustatytos pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, funkcijos – teikti informaciją Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio veiklos klausimais ir teikti suinteresuotoms valstybės ir savivaldybių institucijoms informaciją apie vaiko teisių atstovavimą teismuose. Darbo tvarkos taisyklių 53.1. ir 53.3. papunkčiuose įtvirtintos savivaldybės administracijos personalo pareigos vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, ministrų įsakymus ir kitus teisės aktus, Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimus ir įsakymus, mero potvarkius, Administracijos direktoriaus įsakymus, tiesioginio vadovo ar jo pavaduotojo pavedimus, užduotis bei įpareigojimus, jei jie neprieštarauja įstatymams, ir nepriekaištingai atlikti savo tiesiogines pareigas. Elgesio taisyklių 7.1. papunktyje nustatyta, kad asmuo, dirbantis savivaldybėje, privalo sąžiningai, dorai, nepriekaištingai ir atsakingai atlikti valstybės tarnautojo ar darbuotojo pareigas, nustatytas VTĮ, Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Darbo tvarkos taisyklėse, pareigybės aprašyme bei kituose teisės aktuose. 7.2. papunktyje įtvirtinta pareiga atliekant savo tarnybines pareigas vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimais, mero potvarkiais, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, tiesioginio vadovo pavedimais, užduotimis bei įpareigojimais, jei jie neprieštarauja įstatymams. Etikos taisyklių 2.3. papunktyje įtvirtinta valstybės tarnautojo pareiga tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų, o 9.3. papunktyje įtvirtintas reikalavimas savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai. VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 punktuose nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 14 str. 1 dalyje nustatyta, kad asmenys privalo vaiko teisių apsaugos kontrolieriui per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą pateikti įstatymų nustatyta tvarka prašomą informaciją, dokumentus ir kitą medžiagą, būtiną jo funkcijoms atlikti, leisti susipažinti su reikalaujamais dokumentais ir kita medžiaga, taip pat užtikrinti galimybę nekliudomai bendrauti su vaikais bei įgyvendinti kitus teisės aktų suteiktus įgaliojimus. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus prašoma informacija, jeigu nenurodytas konkretus terminas, turi būti pateikta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikti informaciją gavimo dienos. Iš Tyrimo išvadoje bei Įsakyme nurodytų teisės normų (kurių dalis yra blanketinės) matyti, kad pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda už teisės aktų, įtvirtinančių pareigą laiku, nepažeidžiant nustatytų terminų, atlikti jam pavestas užduotis – šiuo atveju laiku suteikti informaciją vaiko teisių apsaugos kontrolieriui.
Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. VAĮ 8 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. LVAT laikosi nuoseklios praktikos, kad pastarosios VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, LVAT 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010).
Pažymėtina, kad LVAT laikosi pozicijos, kad, jei atitinkamas administracinis aktas yra priimamas ankstesnio procedūrinio dokumento pagrindu, tokiu atveju administraciniame akte nėra būtina pakartoti tame dokumente nustatytas aplinkybes. Tokiais atvejais administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tą procedūrinį dokumentą, kurio pagrindu priimtas administracinis aktas, ir jį pridėti prie priimto administracinio akto. Administracinio akto įžanginėje dalyje nurodytas procedūrinis dokumentas, kurio pagrindu priimtas atitinkamas administracinis aktas, administracinių teismų praktikoje traktuojamas kaip to akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (LVAT 2015-02-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A327-146/2015, LVAT 2014-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014). Nagrinėjamu atveju, Įsakymas buvo parengtas vadovaujantis Tyrimo išvadoje pateiktais tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatais, todėl Tyrimo išvada laikytina Įsakymo sudėtine dalimi.
Pareiškėjas skunde teismui konkrečiai nurodė, kad Tyrimo išvadoje, kuria vadovaujantis buvo priimtas Įsakymas, nebuvo konstatuotas konkretus pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas. Anot pareiškėjo, toks ginčijamų sprendimų formulavimas apribojo jo teisę į gynybą. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977, 13 punkte nustatyta, kad jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Nagrinėjamu atveju, Tyrimo išvadoje buvo nurodyta, kad pareiškėjas „laiku neparengė atsakymų į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2015-05-04 raštą Nr. A732-3289/15 „Dėl J. L. Š. skundo“ (nurodytas 2015-04-29 rašto gavimo Administracijoje laikas ir numeris) (techninė klaida, vietoj Nr. A732-3289/15, turi būti Nr. A731-3289/15) ir 2015-05-21 raštą Nr. A731-3803/15 „Dėl G. S.“ (nurodytas 2015-05-19 rašto gavimo Administracijoje laikas ir numeris), todėl pažeidė teisės aktų reikalavimus“. Tyrimo išvadoje taip pat konkrečiai įvardinta, kad „Vaiko teisių apsaugos Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausiojo specialisto T. C. veiksmai vertintini kaip aplaidus tarnybinis nusižengimas – neparengimas laiku atsakymų į Kontrolieriaus 2015-05-04 raštą Nr. A732-3289/15 „Dėl J. L. Š. skundo“ (nurodytas 2015-04-29 rašto gavimo Administracijoje laikas ir numeris) (techninė klaida, vietoj Nr. A732-3289/15, turi būti Nr. A731-3289/15) ir 2015-05-21 raštą Nr. A731-3803/15 „Dėl G. S.“ (nurodytas 2015-05-19 rašto gavimo Administracijoje laikas ir numeris). Analogiška išvada pateikta ir Įsakyme. Pažymėtina, kad Tyrimo išvadoje buvo nurodytos konkrečios datos, apibrėžiančios užduočių įvykdymo terminus, bei nurodančios, kada užduotys buvo faktiškai įvykdytos. Taip pat tiek Įsakyme, tiek Tyrimo išvadoje buvo nurodytos anksčiau minėtos teisės aktų normos, kurių nuostatas pareiškėjas pažeidė, buvo konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo galiojančių tarnybinių nuobaudų, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo įvardintas, kaip padarytas dėl aplaidumo. Taigi, negalima sutikti, kad Tyrimo išvadoje bei Įsakyme nebuvo įvardintas konkretus pažeidimas, už kurį pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, ir tai galėjo apriboti pareiškėjo teisę į gynybą.
Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad tyrimas dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo buvo atliktas, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Konkrečiai pareiškėjas nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į jo paaiškinimus, kuriuose jis nurodė, kad informacijos suteikimas Kontrolieriaus įstaigai užtruko, nes Skyrius nedisponavimo reikiama informacija ir pareiškėjas negalėjo susisiekti su vienu iš suinteresuotų asmenų. Minėti paaiškinimai buvo pateikti pareiškėjo 2015-06-29 rašte Administracijos personalo departamento direktoriui Nr. A121-14122/15(3.4.68E-PD). Tyrimo išvadoje šie paaiškinimai buvo įvertinti, konstatuojant, kad pareiškėjas nurodė klaidingas užduoties įvykdymo datas, tačiau nebuvo pateiktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių, sutrukdžiusių anksčiau įvykdyti užduotį, vertinimas.
Pažymėtina, kad ABTĮ 89 str. 1 d. 3 punkte įtvirtintas vienas iš skundžiamo administracinio akto panaikinimo pagrindų – kuomet priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog ABTĮ 89 str. 1 d. 3 punkto nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT 2005-04-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416-2005). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas paaiškinimuose Personalo departamento direktoriui nurodė, kad informaciją, prašomą 2015-04-29 rašte, pateikė 2015-05-25, nes su paskutiniu interesantu susisiekė 2015-05-22. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad užduotis buvo atlikta 2015-05-28. Pareiškėjo paaiškinimai nepaneigia aplinkybės, kad jis laiku nepateikė nurodytos informacijos, kadangi pareiškėjo prašymu pratęsus užduoties įvykdymo terminą iki 2015-05-22, pareiškėjui surinkus reikiamą informaciją 2015-05-22, atsakymas Kontrolieriaus įstaigai nebuvo parengtas nedelsiant (Sistemoje užduotis pažymėta įvykdyta 2015-05-25, o baigta – 2015-05-28 (b. l. 32)).
Taip pat pareiškėjas 2015-06-29 rašte Personalo departamento direktoriui nurodė, kad atsakymas į 2015-05-19 raštą buvo parengtas 2015-06-02, kadangi reikalinga informacija buvo gauta tik 2015-06-02. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjui nustatytas užduoties atlikimo terminas buvo 2015-05-29, pareiškėjo prašymas atidėti užduoties vykdymo terminą pateiktas 2015-06-01 (t. y. sekančią darbo dieną) (b. l. 38). Taigi, prašymas atidėti užduoties įvykdymo terminą buvo pateiktas šiam terminui pasibaigus. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad užduoties atlikimo terminas atidėtas nebuvo (b. l. 38). Pažymėtina, kad raštai, kuriais prašyta pateikti informaciją, VšĮ Centro poliklinikos senamiesčio filialui bei A. V. pagrindinės mokyklos direktoriui buvo parengti 2015-05-27 (likus dviem dienom iki užduoties įvykdymo termino pabaigos), o informaciją pateikti paprašyta iki 2015-06-01, t. y. pasibaigus užduoties atlikimo terminui (b. l. 41, 42). Todėl negalima sutikti, kad pareiškėjas, vykdydamas šią užduotį, veikė operatyviai. Pareiškėjas 2015-06-29 rašte Personalo departamento direktoriui nepateikė jokių kitų aplinkybių, sutrukdžiusių jam anksčiau atlikti nurodytas užduotis.
Apibendrindamas aukščiau išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytų aplinkybių, sutrukdžiusių jam nurodytu terminu atlikti pavestas užduotis, vertinimo nepateikimas Tyrimo išvadoje negali būti laikomas objektyviu svarbių aplinkybių neįvertinimu, galinčiu būti pagrindu panaikinti skundžiamą administracinį aktą ABTĮ 89 str. 1 d. 3 punkto pagrindu, t. y. galėjusiu nulemti neteisėto sprendimo priėmimą.
Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad Įsakyme bei Tyrimo išvadoje nebuvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis – kaltė bei priežastinis ryšys tarp veiksmų ir pasekmių, kitos aplinkybės. Nagrinėdamas bylas dėl tarnybinės atsakomybės, LVAT laikosi nuoseklios praktikos, kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (LVAT 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (LVAT 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT 2004-07-30 sprendimas administracinėje byloje A4-678/2004). Taip pat konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės (LVAT 2012-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2362-12).
Nagrinėjamu atveju, Tyrimo išvadoje nurodyta pareiškėjo kaltės forma – aplaidumas, pasireiškusi tuo, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą nustatytu terminu atlikti jam pavestas užduotis, šios pareigos neįvykdė – atliko užduotis, praleidęs minėtus terminus. Kaltės forma buvo konstatuota, įvertinus Tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, dėl pareiškėjui pavestų užduočių neatlikimo nustatytu terminu. Teismo vertinimu, nors Tyrimo išvadoje ir Įsakyme nėra konkrečiai įvardinta, kad šie veiksmai įrodo pareiškėjo kaltę, tačiau detalus šių aplinkybių perteikimas ir analizė laikytini pakankamu paaiškinimu, leidžiančiu suprasti, kuo būtent pasireiškė pareiškėjo kaltė.
Tačiau Tyrimo išvadoje nėra konkrečiai įvardintas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių padarinių – prašomos informacijos nepateikimo laiku. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo 2015-06-29 rašte Personalo departamento direktoriui nurodytos aplinkybės nepaneigia išvados, kad užduočių atlikimo terminai buvo praleisti dėl pareiškėjo neveikimo operatyviai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šiuos padarinius galėjo nulemti kiti, nuo pareiškėjo nepriklausantys, veiksniai. Todėl negalima sutikti, kad šiuo atveju vien konkretaus priežastinio ryšio neįvardijimas, gali lemti Tyrimo išvados nepagrįstumą ir būti pagrindu naikinti Įsakymą ABTĮ 89 str. 1 d. 3 punkto pagrindu.
Pareiškėjas skunde teismui prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 44 str. 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju, teismui konstatavus, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 44–45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo T. C. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.