- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-01
- Bylos Nr.
- Iv-1625-171/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02733-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- I. A. B.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Virginija Pargaliauskienė
- Kategorijos
- 9.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, atsakovės atstovei Raimondai Juodkaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. A. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7) ir prašo:
1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 68-110, kuriuo patvirtintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) 2011-05-25 sprendimas Nr. (6.5)-42;
2) panaikinti 2011 m. lapkričio 11 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) sprendimą Nr. S-249(7-208/2011);
3) įpareigoti atsakovę VMI prie LR FM atlikti pakartotinį patikrinimą dėl pridėtinės vertės mokesčio prievolės I. A. B. ir A. A. E. bendros ūkinės veiklos – jungtinės veiklos (partnerystės) – pagrindu gautų pajamų.
Nurodo, kad 2010-12-06 gavo iš Klaipėdos AVMI pranešimą Nr. AB 13-47 apie atliktą mokestinį tyrimą, per kurį nustatyta, kad jos 2006 metų spalio mėnesio pajamos (103 378 Lt) viršijo 100 000 Lt ribą ir ji, vadovaudamasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 71 str. nuostatomis, nuo 2006 metų spalio mėnesio privalėjo įsiregistruoti PVM mokėtojų registre, deklaruoti pajamas ir sumokėti pardavimo PVM nuo sumos, viršijančios 100 000 Lt. Iš viso tiriamuoju laikotarpiu neapskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta į biudžetą 80 112 Lt pardavimo PVM. Nesutikdama su 2010-12-06 pranešimu Nr. AB 13-47, 2011-01-11 su skundu kreipėsi į Klaipėdos AVMI, nurodė nesutikimo priežastis bei pateikė dokumentus, tačiau 2011-03-21 jai buvo įteiktas 2011-03-09 patikrinimo aktas Nr. AB 16-5, kuriame nurodyta sumokėti 75 718 Lt PVM. Nesutikdama su patikrinimo aktu, 2011-04-20 Klaipėdos AVMI pareiškė pastabas ir prašė atlikti pakartotinį patikrinimą, tačiau Klaipėdos AVMI 2011-05-25 sprendimu Nr. (6.5)-42 patvirtino 2011-03-09 patikrinimo aktą Nr. AB 16-5 ir nurodė sumokėti 75 718 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 32 006 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 7 572 Lt pridėtinės vertės mokesčio baudą. Dėl Klaipėdos AVMI 2011-05-25 sprendimo pateikė skundą VMI prie LR FM, kuri sprendimu Nr. 68-110 patvirtino Klaipėdos AVMI 2011-05-25 sprendimą Nr. (6.5)-42 ir atleido ją nuo 32 006 Lt PVM delspinigių. Nesutikdama su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu, kuriuo patvirtintas Klaipėdos AVMI 2011-05-25 sprendimas Nr. (6.5)-42, apskundė jį Komisijai. 2011-11-11 Komisija sprendimu Nr. S-249(7-208/2011) patvirtino VMI prie LR FM 2011-08-03 sprendimą Nr. 68-110.
Nurodo, kad VMI prie LR FM ir Komisijos sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.
2005-06-14 ji įregistravo ūkininko ūkį (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), registruota veikla – pieninių galvijų auginimas. Registruodama ūkininko ūkį, partnerių neturėjo, ūkininkės veiklą vykdė viena. 2006-08-29 su Antanu A. E. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, nes viena su turima žeme, bet be gamybinių pastatų, veiklos vykdyti neturėjo galimybės. Antanas A. E. ūkininko ūkį buvo įregistravęs 1995-11-30 (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Paaiškino, kad sudarydama jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ji nuosavybės teise turėjo du žemės sklypus: 0,2800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kito nekilnojamojo turto neturi. A. A. E. nuosavybės teise iš viso valdė 84,25 ha žemės.
Ginčijamame sprendime nurodyta, kad sudarydamas sutartį A. A. E., kad galėtų vykdyti bendrą veiklą, negalėjo įnešti dviejų žemės sklypų, nes jų nevaldė nuosavybės teise, o mokestinio ginčo byloje nėra jokių duomenų, kad būtų gauti sklypų savininkų sutikimai naudoti minėtus sklypus. Pareiškėja paaiškino, kad 5,3 ha žemės sklype yra A. A. E. priklausantys gamybiniai pastatai, kuriuos jis įgijo privatizavęs žemės ūkio įmonės turtą. Prie gamybinių pastatų buvo suformuotas ir paženklintas 5,3 ha žemės sklypas. Klaipėdos apskrities viršininko 2003-04-29 įsakymu Nr. 13.6-1299 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje patvirtinimo“ 5,3 ha žemės sklypas šiame projekte suformuotas A. A. E. vardu ir pagal Žemės reformos įstatymo nuostatas numatytas jam parduoti, taigi, sudarant 2006-08-29 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, A. A. E. šiuo sklypu disponavo, jį valdė. Taip pat A. A. E. valdė ir 9,5 ha žemės ūkio paskirties ir 2 ha miško paskirties sklypus. Jo mama S. B. mirė (duomenys neskelbtini) ir A. A. E. buvo vienintelis įpėdinis pagal įstatymą. Mirus mamai, jis užvedė paveldėjimo bylą Kauno 8-ajame notarų biure ir tęsė nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Nuosavybės teisės S. B. atkurtos 2005-03-02 sprendimu. Sudarant jungtinės veiklos sutartį, A. A. E. įnešė bendrai veiklai ir paveldimą žemę, kurią jis valdė dar iki sutarties sudarymo, todėl centrinio mokesčių administratoriaus teiginiai, kad A. A. E., norėdamas vykdyti bendrą veiklą, turėjo įnešti šiuos žemės sklypus, yra teisiškai nepagrįsti.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad centrinis mokesčių administratorius nevertino, kad, norėdamas vykdyti bendrą veiklą, pagal 2006-08-29 sutartį A. A. E. įnešė jo vardu registruotus gamybinius pastatus: fermas, žemės ūkio techniką (traktorių DT-75, T-40AM, šienapjovę, smulkintuvą kultivatorių, šieno grėblį). Neturint pastatų gyvuliams laikyti, technikos žemei apdirbti, pašarams paruošti, tokios apimties žemės ūkio veiklos, nesant partnerystės sutarties, nebuvo įmanoma vykdyti. Tiek ji, tiek A. A. E. turėjo gyvulių, kurie buvo registruoti abiejų vardu ir įnešti bendrai veiklai.
Nesutinka su VMI prie LR FM sprendime nurodyta išvada, kad jungtinės veiklos sutartyje nurodyti gyvuliai objektyviai negalėjo būti įnešti bendrai veiklai vykdyti. A. A. E. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu vieniems metams ir šešiems mėnesiams ir atlikti bausmę jis buvo pasiųstas 2004-07-21. Bausmės atlikimo laikotarpiu buvo sutarta, kad jis perduoda jai patikėjimo teise gyvulius prižiūrėti. Iš pateikto pranešimo apie gyvulių judėjimą ir prieauglio atsivedimą (forma GŽ-2a) matyti, kad pasikeitė gyvulių laikytojas, t. y. gyvuliai perėjo jai patikėjimo teise, be to, išliko tas pats gyvulių bandos numeris – (duomenys neskelbtini). Ūkinių gyvulių banda – vienoje laikymo vietoje laikoma vienos rūšies ūkinių gyvūnų grupė, kuriai suteikiamas atpažinties numeris. A. A. E. patikėjimo teise perduotų gyvulių bandos numeris išliko tas pats, o jos laikomų gyvulių bandos numeris buvo (duomenys neskelbtini) Po gyvulių perdavimo ji savo gyvulius pervedė į A. A. E. ūkinių gyvūnų bandą Nr. (duomenys neskelbtini). Centrinis mokesčių administratorius neįvertino pateiktų Skuodo rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vietoje tikrintų gyvulių registravimo ir ženklinimo patikrinimų aktų, kuriuose nurodyta, jog gyvulių laikytojo A. A. E. 2009-08-26 Nr. VET11-178 galvijų skaičius buvo 14 vnt., 2010-05-02 Nr. VET11-89 galvijų skaičius buvo 13 vnt.; gyvulių laikytojos ūkininkės 2009-08-26 Nr. VET11-179 galvijų skaičius buvo 87 vnt. GAŽ-1 „Gyvulių apskaitos žurnalas“ ūkininkės vardu registruotų galvijų ir A. A. E. vardu registruotų galvijų laikymo vietos Nr. (duomenys neskelbtini) ir bandos Nr. (duomenys neskelbtini) sutampa. Taigi, pagal 2006 m. rugpjūčio 29 d. sutartį bendrai žemės ūkio veiklai įnešė šį turtą: žemę, techniką, gyvulius, pastatus, ir sutarė žemės ūkio veiklai naudoti abiejų vardu įregistruotas žemės ūkio valdas.
Paaiškino, kad registruojant ūkininko ūkį pateikiami žemės ūkio valdos duomenys, o bendrai veiklai buvo naudojami abiejų vardu registruotos žemės ūkio valdos, įregistruoti savo ūkininko ūkyje partnerį A. A. E. nebuvo teisinio pagrindo. Be to, esant registruotoms dviem žemės ūkio valdoms, buvo galimybė dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros programose. Taip 2006-08-29 sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kuria bendrai žemės ūkio veiklai įnešė turtą: žemę, techniką pastatus, gyvulius, ir susitarė, kad iš bendros veiklos gautos pajamos, turėtos išlaidos, pelnas paskirstomas po lygiai. 2010-12-29 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje su A. A. E. susitarė žemės ūkio veiklai naudoti A. A. E. vardu Lietuvos Respublikos kaimo verslo ir žemės ūkio informacijos centre įregistruotą žemės ūkio valdą (duomenys neskelbtini) ir joje registruojamą žemę, techniką, gyvulius, pastatus.
Teigia, kad mokesčių administratoriui buvo pateiktos 2006-08-29 ir 2010-12-29 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys, kurios yra galiojančios ir nenuginčytos. Mokesčių teisėje sandorių sudarymo ir galiojimo taisyklės negali būti vertinamos kitaip, nei tai nustato civilinė teisė. Mokesčių administratorius neturi teisės pripažinti sandorį negaliojančiu, tai gali padaryti tik teismas. 2006-08-29 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje nustatyta, kad iš bendros veiklos gautos pajamos, turėtos išlaidos, pelnas paskirstomas po lygiai, o prievolė registruotis PVM mokėtojais asmenims atsiranda tada, kai atlygio suma, tenkanti konkrečiam asmeniui pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, yra didesnė negu 100 000 litų.
Motyvuojamoji dalis
Nurodo, kad tai, jog 2006-08-29 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis buvo vykdoma, patvirtina šie duomenys: 1) gyvuliai laikomi ir registruoti vienoje bandoje: patikrinimo akte nurodyta, kad jos ūkyje, kurios bandos Nr. (duomenys neskelbtini), yra 105 galvijai, iš jų 34 vienetai registruoti A. A. E. vardu, o pateiktose formose GAŽ-1 „Gyvūnų apskaitos žurnalas“ pareiškėjos vardu registruotų galvijų ir A. A. E. galvijų laikymo vietos Nr. (duomenys neskelbtini) ir bandos Nr. (duomenys neskelbtini) sutampa; 2) bendrai naudojama žemė, t. y. pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 2,78 ha žemės, o pagal paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir kitą paramą ji deklaravo savo ir A. A. E. žemes, naudojamas pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį; 3) turima pieno pardavimo perdirbti kvota buvo registruota jos ir A. A. E. vardu, pienas buvo pilamas į vieną šaldytuvą; 4) turimi gyvuliai buvo ganomi ir pašarai gyvuliams ruošiami iš A. A. E. priklausančių žemės sklypų, kurie buvo įnešti pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį; 5) iš jos pateiktų išrašų iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Swedbank“, matyti, kad iš gaunamų pajamų už kartu su A. A. E. parduotą žemės ūkio produkciją iš sąskaitos buvo apmokami A. A. E. vardu vykdomi prievoliniai įsipareigojimai, susiję su jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi.
Pareiškėja teigia, kad 2006-08-29 ir 2010-12-29 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyse su A. A. E. sutarė, kad išlaidas ir galimus nuostolius gaminant žemės ūkio produkciją dengs lygiomis dalimis, taip pat lygiomis dalimis dalysis gautas išmokas ir pelną. Minėta sutartis nėra apsimestinė, o, atliekant mokestinį patikrinimą, turėjo būti įvertinamos ne tik jos pajamos, bet ir A. A. E., ir tik įvertinus abiejų kartu gautas pajamas, spręstina, ar jai atsirado prievolė registruotis PVM mokėtoja.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti (b. l. 98–104).
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime (b. l. 83–85) paaiškino, kad iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro mokesčių administratoriui pateiktos informacijos matyti, jog bandoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys gyvuliai 2006-01-01 buvo registruoti pareiškėjos Irenos A. B., kaip laikytojos, vardu, pateiktuose duomenyse nurodoma papildoma informacija, kad minėtieji gyvuliai atvyko 2004-07-05 iš A. A. E.. Pagal minėtos institucijos 2011-07-29 centriniam mokesčių administratoriui pateiktą informaciją (2011-07-27 raštas Nr. 1S-18517) nustatyta, kad 2006-08-29 ūkiniai gyvūnai buvo registruoti tik pareiškėjos vardu, t. y. pagal pateiktą gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašą 2006-08-29 pareiškėjos vardu bandoje Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso buvo 92 galvijai. Minėti duomenys rodo, kad, sudarant 2006-08-29 sutartį, A. A. E. vardu tiek bandoje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek kitose bandose laikomų gyvulių, kuriuos minėtasis asmuo galėtų įnešti jungtinei veiklai vykdyti, nebuvo, todėl sutartyse nurodyti gyvuliai objektyviai negalėjo būti įnešti bendrai veiklai vykdyti.
Atsakovė, įvertinusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-06-16 įsakymu Nr. 3D-234 „Dėl ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Ūkinių gyvūnų registravimo ženklinimo taisyklių nuostatas, daro išvadą, kad tiek pareiškėja, tiek jos nurodomas partneris atskirais laikotarpiais turėjo savo, kaip atskirų laikytojų, vardu registruotus gyvulius, tačiau laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-06-10 A. A. E. vardu registruotų gyvulių nebuvo. Aplinkybės, kad abiejų laikytojų vardu registruoti gyvuliai buvo registruoti vienu bandos numeriu rodo tai, kad minėtieji gyvuliai yra laikomi vienoje teritorijoje, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina pareiškėjos pateikta sutartimi įrodinėjamos vykdytos žemės ūkio veiklos jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, t. y. gyvulių tikrinimo aktai, pagal kuriuos matyti, kad nuo 2009 m. birželio mėnesio dalis (nedidelė) bandoje buvusių gyvulių ir 2010 metais yra registruota A. A. E. vardu, neįrodo, kad tikrinamuoju laikotarpiu veikla buvo vykdoma pagal jungtinės veiklos sutartį, kaip ir tai, kad ES išmokoms gauti pareiškėja nurodo deklaravusi A. A. E. priklausančią žemę, nes tokio pobūdžio išmokos yra skiriamos faktiniam žemės naudotojui, kuris turi galimybę deklaruoti ne tik nuosavybės teise, bet ir kitais pagrindais naudojamas žemės naudmenas.
Teigia, kad nors pateiktoje sutartyje žemės valdų valdytoju įvardijamas A. A. E., t. y. jis pripažįstamas asmeniu, kuris atstovaus jungtinės veiklos dalyvių interesams, tačiau pagal inspekcijos surinktus duomenis nustatyta, kad žemės ūkio produkciją (tiek pieną, tiek gyvulius) savo vardu realizuodavo būtent pareiškėja. Pagal inspekcijos duomenų bazę „Trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažyma“ nustatyta, kad A. A. E. aktualiuoju laikotarpiu žemės ūkio pajamų nėra gavęs, išskyrus 2009 metais gautas 7 096,38 Lt pajamas iš žemės ūkio veiklos. Iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktos informacijos nustatyta, kad A. A. E. vardu bandoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009-06-10 registruota 17 gyvulių (galvijų) (kaip atvykę iš pareiškėjos), 7 iš šių gyvulių laikotarpiu iki 2009-12-31 buvo paskersti (dėl to minėtas asmuo ir gavo žemės ūkio pajamų), taip pat minėto asmens vardu nuo 2009-07-13 registruoti 3 gyvuliai, gimę šioje bandoje. Įvertinus pareiškėjos pateiktus duomenis apie A. A. E. įneštus žemės sklypus, matyti, kad dalis pareiškėjos nurodytų sklypų jungtinės veiklos sutarties sudarymo dieną A. A. E. nepriklausė nuosavybės teise, t. y. 5,3 ha žemės ūkio paskirties sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal VĮ Registrų centro užfiksuotus duomenis buvo įsigytas pagal 2008-10-15 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-5122 bei 2008-10-15 priėmimo–perdavimo aktą Nr. 237-55, o 9,5 ha žemės ūkio paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip ir 2 ha miško paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), A. A. E. paveldėjo pagal 2008-01-10 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą.
Teigia, kad Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymas nustato atitinkamus reikalavimus ūkininkams, veiklą vykdantiems kartu su kitais asmenimis (partneriais), t. y. tai turi būti tinkamai įregistruota Ūkininkų ūkių registre, tačiau iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo vystymo centro pateiktos informacijos nustatyta, kad pareiškėjos ūkis registruotas 2005-06-14 (veikla – pieninių galvijų auginimas), ūkyje registruotų partnerių nėra ir nebuvo. Pagal minėtos institucijos pateiktą informaciją nustatyta, kad pareiškėja buvo registruota ūkininko A. A. E. partnere Ūkininkų ūkių registre nuo 2002 m. gruodžio 17 d. iki 2003 m. lapkričio 5 d. (ūkio kodas (duomenys neskelbtini)). Minėtos aplinkybės rodo, kad pareiškėjai ir jos nurodomam partneriui buvo žinomi norminių aktų reikalavimai, t. y. esant partnerystės santykiams, reikalavimas juos teisės aktų nustatyta tvarka registruoti.
Pažymi, kad iš patikrinimo akte pateiktos informacijos nustatyta, kad pareiškėja yra pateikusi 2007 ir 2008 metų metines pajamų mokesčio deklaracijas, kuriose atitinkamai deklaravo 172 801,95 Lt ir 241 656,88 Lt pajamų, gautų iš žemės ūkio veiklos, 2006 ir 2009 metų metinės pajamų mokesčio deklaracijos nepateiktos, pareiškėjos nurodomas partneris nėra deklaravęs pajamų iš žemės ūkio veiklos. Nors pareiškėja nurodo, kad pieno kvota buvo registruota abiejų vardu, tačiau pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2011-07-27 rašte Nr. 1S-18517 pateiktą informaciją, Kvotos administravimo informacinės sistemos duomenimis, A. A. E. nuo 2006-01-01 iki 2009-12-31 pieno gamybos kvotos neturėjo.
Atsakovė daro išvadą, kad tiek Komisija, tiek inspekcija per mokestinį patikrinimą bei priimdamos sprendimą pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos pateikta 2006-08-29 jungtinės veiklos sutartis nebuvo vykdoma, o buvo pateikta tik siekiant sudaryti formalaus pobūdžio pagrindą jos gautas pajamas iš ekonominės veiklos padalyti su nurodomu veiklos partneriu, siekiant išvengti pajamų ribos, nuo kurios jai atsiranda pareiga registruotis PVM mokėtoja. Tai, kad tokio pobūdžio sutartis nebuvo sudaryta ir vykdoma, iš dalies patvirtina ne tik tai, kad pareiškėjos jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai nebuvo įregistruoti, kaip to reikalauja norminiai aktai, bet ir tai, kad mokestinio tyrimo metu inspekcijai pateiktame paaiškinime pareiškėja nurodė, kad ji yra pateikusi visus dokumentus, kitų dokumentų neturi, nors tik po mokestinio tyrimo ji pateikė 2006-08-29 sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Atsižvelgiant į tai bei remiantis informacija, gauta iš ūkio subjektų, kuriems pareiškėja realizuodavo žemės ūkio produkciją, patikrinimo metu pagrįstai jos iš žemės ūkio veiklos 2006-01-01–2009-12-31 gautos 615 835,84 Lt pajamos priskirtos ekonominės žemės ūkio veiklos pajamoms.
2006 metų spalio mėnesį pareiškėjos bendra atlygio suma už vykdant ekonominę veiklą pateiktas prekes per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) viršijo 100 000 Lt, todėl, pagal PVM įstatymo 92 straipsnio nuostatas, ji turėjo skaičiuoti ir mokėti PVM nuo 2006 metų spalio mėnesio. Pareiškėja nepateikė prašymo registruoti ją PVM mokėtoja, todėl Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi PVM įstatymo 71, 92 straipsniais, 123 straipsnio 1, 3 dalimis bei MAĮ 96 straipsnio dalies 2 punktu, pagrįstai papildomai apskaičiavo 75 718 Lt PVM ir 32 006 Lt PVM delspinigių. Priimant sprendimą pareiškėjai pagrįstai paskirta 10 procentų PVM bauda.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti (b. l. 98–104).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVMI atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 92).
Skundas atmestinas.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pagal 2010-10-13 Klaipėdos AVMI mokestinio tyrimo užduotį Nr. SK13-9 buvo atliktas pareiškėjos mokestinis tyrimas ir 2010-12-06 surašyta mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. AB13-48 (Komisijos byla, t. I, b. l. 74–83), kurioje nurodyta,kad pareiškėjos pajamos 100 000 Lt ribą viršijo 2006 m. spalio mėn., taigi ji nuo šios datos, vadovaudamasi PVM įstatymo 71 str. nuostatomis, privalėjo registruotis PVM mokėtojų registre, deklaruoti ir sumokėti PVM nuo sumos, viršijančios 100 000 Lt.
Klaipėdos AVMI 2011-02-02 pavedimu tikrinti Nr. AB1-5 inicijavo laikotarpio nuo 2006-01-01 iki 2009-12-31 pareiškėjos MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą (Komisijos byla, t. I, b. l. 68–71) ir 2011-03-09 patikrinimo akte Nr. AB16-5 (Komisijos byla, t. I, b. l. 49–52) apskaičiavo jai į biudžetą sumokėti 75 718 Lt PVM bei 32 006 Lt PVM delspinigių.
Pareiškėja, nesutikdama su per patikrinimą apskaičiuotais mokesčiais, 2011-04-27 pateikė pastabas dėl patikrinimo akto (Komisijos byla, t. I, b. l. 28–31). Klaipėdos AVMI 2011-05-25 sprendimu Nr. (6.5)-87 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (Komisijos byla, t. I, b. l. 21–26) patvirtino patikrinimo aktą Nr. AB16-5 ir skyrė pareiškėjai 7 572 PVM baudą. Nesutikdama su Klaipėdos AVMI sprendimu, pareiškėja 2011-06-22 pateikė skundą VMI prie LR FM (Komisijos byla, t. I, b. l. 15–20).
Atsakovė, išnagrinėjusi skundą, 2011-08-03 sprendimu Nr. 68-110 (Komisijos byla, t. I, b. l. 9–12) patvirtino Klaipėdos AVMI 2011-05-25 sprendimą Nr. (6.5)-42 ir atleido pareiškėją nuo 32 006 Lt baudos.
Pareiškėja dėl atsakovės 2011-08-03 sprendimo 2011-09-07 pateikė skundą Komisijai (Komisijos byla, t. I, b. l. 1–6), ši, išnagrinėjusi skundą, 2011-11-11 sprendimu Nr. S-249(7-208/2011) (Komisijos byla, t. II, b. l. 114–125) patvirtino VMI prie LR FM sprendimą Nr. 68-110.
Ginčo dalykas – Komisijos 2011-11-11 sprendimo Nr. S-249(7-208/2011) ir VMI prie LR FM 2011-08-03 sprendimo Nr. 68-110, kuriuo patvirtintas Klaipėdos AVMI 2011-05-25 sprendimas Nr. (6.5)-87, teisėtumas ir pagrįstumas.
Nustatyta, kad ginčas tarp šalių vyksta dėl to, ar pareiškėjos pajamos tikrinamuoju laikotarpiu (2006-01-01–2009-12-31) pasiekė 100 000 Lt ribą ir dėl to jai atsirado pareiga registruotis PVM mokėtoja ir mokėti PVM. Ginčo dėl 2006–2009 m. laikotarpiu gautų pajamų dydžio (615 835,84 Lt) byloje nėra.
Nagrinėjamu atveju taikytinos ginčo teisinius santykius reglamentuojančio PVM įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatos, galiojusios tikrinamuoju laikotarpiu (2006-01-01–2009-12-31).
PVM įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla, nelaikoma, kad fizinis asmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo.
Pagal PVM įstatymo 2 str. 6 d., ekonominė veikla – tai veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno), o šio straipsnio 15 dalyje Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo apibrėžiamas kaip Lietuvos Respublikos juridinis arba fizinis asmuo, vykdantis bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą.
PVM įstatymo 71 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2004-05-01 iki 2010-01-01) 1 dalyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio įstatymo 95 straipsnį tenka šalies teritorijoje įsikūrusiam pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju.
Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 Lt. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 Lt sumą, PVM neskaičiuojamas.
To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymo įregistruoti PVM mokėtoju nepateikimas neatleidžia apmokestinamojo asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas bei įsigyjamas iš kitos valstybės narės prekes ir mokėti jį į biudžetą, jeigu tai privaloma daryti pagal šio straipsnio 1–3 dalis ir 71¹ straipsnio nuostatą.
Pagal PVM įstatymo 92 str. 1 d. apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71¹ straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju.
Teismas, įvertinęs nurodytas teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad jeigu bendra atlygio už patiektas prekes arba suteiktas paslaugas suma per metus, t. y. per paskutinius 12 mėnesių, viršijo 100 000 Lt ribą, tokiu atveju apmokestinamasis asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju ir nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta, skaičiuoti PVM už jo tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas bei mokėti šį mokestį į biudžetą.
Mokesčių administratorius nustatė, kad 2006–2009 metais visos pajamos buvo gautos ir deklaruotos pareiškėjos vardu, todėl, pajamoms 2006 m. spalio mėnesį pasiekus 100 000 Lt ribą, atsirado pareiga registruotis PVM mokėtoja ir skaičiuoti bei mokėti į biudžetą PVM nuo sumos, viršijančios 100 000 Lt. Kaip jau minėta, byloje ginčo dėl gautos pajamų sumos (615 835,84 Lt) nėra, tačiau pareiškėja mano, kad visos 2006–2009 metais gautos pajamos turi būti dalijamos pusiau su A. A. E., kadangi su juo nuo 2006-08-29 vykdė žemės ūkio veiklą jungtinės veiklos pagrindais pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja 2005-06-14 įregistravo ūkininko ūkį, kurio veikla – pieninių galvijų auginimas, nurodoma, kad ūkyje registruotų partnerių nėra ir nebuvo (Komisijos byla, t. I, b. l. 61).
Iš patikrinimo metu gautos informacijos iš pareiškėjos pagamintos produkcijos pirkėjų (Komisijos byla, t. I, b. l. 88, 90–105, 107–109, 111–117, 119–120, 122–126, 128, 130, 132–133, 135, 137–140, 154–164) nustatyta, kad pareiškėja, 2006–2009 m. realizavusi ūkyje pagamintą žemės ūkio produkciją, gavo 615 835,84 Lt (Komisijos byla, t. I, b. l. 53). Atliekant mokestinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad pareiškėja mokesčių administratoriui pateikė 2007 m. metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje deklaravo 172 801,95 Lt pajamų, 2008 m. deklaravo 241 656,88 Lt pajamų (Komisijos byla, t. I, b. l. 49–52).
Nustatyta, kad pareiškėjos 2006-01-01–2009-12-31 laikotarpiu gautos 615 835,84 Lt pajamų PVM įstatymo nurodytą 100 000 Lt ribą viršijo 2006 m. spalio mėnesį (Komisijos byla, t. I, b. l. 53), taigi nuo šios datos, vadovaudamasi PVM įstatymo nuostatomis, pareiškėja privalėjo registruotis PVM mokėtoja ir skaičiuoti bei mokėti į biudžetą PVM nuo sumos, viršijančios 100 000 Lt.
Pareiškėja tiek skunde Komisijai, tiek teismui akcentuoja A. A. E. bendrai žemės ūkio veiklai įneštus žemės sklypus, gamyklinius pastatus (fermas), žemės ūkio techniką (traktorių, šienapjovę, kultivatorių ir pan.), gyvulius. Dėl šių argumentų teismas sutinka su Komisijos išvada, kad nagrinėjamai ginčo situacijai, t. y. prievolei mokėti PVM, svarbu yra ne tai, kaip pajamos iš vykdomos ekonominės veiklos yra uždirbamos (kokias priemones naudojant ir pan.), o kada jos per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršija 100 000 Lt ribą.
Kaip jau minėta, iš objektyvių byloje surinktų įrodymų, gautų iš pareiškėjos pagamintos produkcijos pirkėjų, nustatyta, kad būtent pareiškėja 2006-01-01–2009-12-31 laikotarpiu gavo 615 835,84 Lt pajamų, kurios 2006 m. spalio mėnesį viršijo 100 000 Lt ribą, o pareiškėjos ir A. A. E. 2006-08-29 sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, pagal kurią pajamas iš bendros žemės ūkio veiklos gauna pareiškėja ir A. A. E. lygiomis dalimis, nepatvirtina fakto, kad pajamas jie tikrai lygiomis dalimis ir dalijosi. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl pareiškėja pusės gautų pinigų nepervedė A. A. E. (b. l. 100). Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. A. E. parodė, kad pareiškėja pasirašydavo, kad atiduoda pieną, todėl pinigus už pieną pervesdavo jai į sąskaitą. Sutartį su AB „Žemaitijos pienas“ buvo pasirašiusi pareiškėja savo vardu. Liudytojas į klausimą, kodėl jis pats savo vardu nesudarė sutarties su AB „Žemaitijos pienas“, negalėjo atsakyti (b. l. 100–101).
Pažymėtina, kad Ūkininko ūkio įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2005-12-20 iki 2008-03-01) 2 str. 1 dalis nustatė, kad ūkininkas – tai fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkininko partneriai – fiziniai asmenys (ūkininko sutuoktinis, pilnamečiai šeimos nariai ar kiti fiziniai asmenys), kurie kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ūkininkas žemės ūkio veiklai naudoja nuosavybės teise turimą ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomą žemės ūkio paskirties ir (arba) miško žemę bei (arba) vandens telkinius. Pagal minėto straipsnio 4 dalį žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės, ūkininkas gali verstis vienas arba kartu su fiziniais asmenimis (partneriais), sudaręs jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, o 5 dalyje nustatyta, kad ūkininko partneriai turi būti nurodyti Ūkininkų ūkių registre. Įstatymo 6 str. 1 dalyje nurodyta, kad ūkis turi būti įregistruotas Ūkininkų ūkių registre ūkininko vardu. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu yra registruojamas ūkis, kurio ūkininkas žemės ūkio veikla verčiasi kartu su kitais asmenimis (partneriais), turi būti papildomai nurodyta: 1) jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo data; 2) partnerių vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamoji vieta; 3) partnerių bendrai veiklai skirtos žemės naudojimo teisinis pagrindas ir žemės kadastriniai duomenys, jei partneriai bendrai veiklai skiria žemę; 4) asmuo arba asmenys, turintys teisę veikti visų partnerių vardu.
Iš nurodytų teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad ūkininko veiklą reglamentuojantys norminiai aktai nustatė reikalavimą ūkininkams, veiklą vykdantiems kartu su kitais asmenimis (partneriais), apie tai įregistruoti Ūkininkų ūkių registre.
Kaip jau minėta, pagal VĮ Žemės ūkio informacijos kaimo vystymo centro pateiktą informaciją (Komisijos byla, t. I, b. l. 61), pareiškėjos ūkis registruotas 2005-06-14 ir jame registruotų partnerių nėra ir nebuvo. Nustatyta, kad pareiškėja buvo registruota ūkininko A. A. E. partnere Ūkininkų ūkių registre nuo 2002 m. gruodžio 17 d. iki 2003 m. lapkričio 5 d. (Komisijos byla, t. II, b. l. 39). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos nurodoma 2006-08-29 sutartis minėtame registre nebuvo registruota.
Nustatyta, kad pareiškėja mokestinio tyrimo metu, kuris buvo pradėtas 2010-10-14 ir baigtas 2010-12-06, 2006-08-29 jungtinės veikos (partnerystės) sutarties mokestinį patikrinimą atliekančiai Klaipėdos AVMI nepateikė, o ją pateikė tik su 2011-01-11 skundu dėl Klaipėdos AVMI 2010-12-16 pranešimo Nr. AB13-47 apie atliktą mokestinį tyrimą (Komisijos byla, t. I, b. l. 57–60).
Iš 2010-10-25 pareiškėjos paaiškinimo vietos mokesčių administratoriui matyti, kad ji su A. A. E. dirba kartu G. fermoje, jų gyvuliai registruoti tuo pačiu bandos numeriu, pienas laikomas viename šaldytuve, todėl gautas pajamas pasidalija. Be to, pažymėjo, kad visus dokumentus mokesčių administratoriui pristatė ir daugiau jų neturi (Komisijos byla, t. I, b. l. 63). Apie 2006-08-29 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį pareiškėja paaiškinime nieko nenurodė, net neužsiminė, kad tokia sutartis yra sudaryta, tuo labiau ji nebuvo pateikta.
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad atsižvelgus į tai, jog 2006-08-29 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis nebuvo įregistruota Ūkininkų ūkių registre, kaip tai imperatyviai nustato teisės aktai, pajamos už parduotą produkciją mokėtos tiesiogiai pareiškėjai, teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. A. E. taip pat patvirtino, kad pinigai buvo pervedami į pareiškėjos sąskaitą (b. l. 100–101), darytina išvada, kad tiek mokesčių administratorių, tiek Komisijos išvada, jog 2006-08-29 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis neįrodo, kad A. A. E. 2006–2009 m. buvo pareiškėjos veiklos partneris ir kad minėta sutartis 2006–2009 m. realiai buvo vykdoma. O pateikti į bylą pareiškėjos 2006-08-10–2011-10-21 laikotarpio banko sąskaitų išrašai nepaneigia išvados, kad būtent pareiškėjos pajamos iš žemės ūkio veiklos 2006 m. spalio mėnesį viršijo 100 000 Lt ir dėl to jai atsirado prievolė registruotis PVM mokėtoja, skaičiuoti ir mokėti PVM ir neįrodo partnerystės sutarties pagrindu patirtų išlaidų, susijusių su gamyba, dengimo. Be to, šios sąskaitos buvo pateiktos ir mokesčių administratoriui ir jo įvertintos.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors tiek atsakovė, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo aiškinosi ir išsamiai sprendimuose išanalizavo, kam nuosavybės teise priklausė žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tai nėra esminė aplinkybė, nustatant, ar pajamos iš vykdytos ekonominės žemės ūkio veiklos buvo gautos ne vien pareiškėjos. Kaip jau konstatuota, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad pajamas, viršijančias 100 000 Lt, gavo būtent pareiškėja.
Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Klaipėdos AVMI 2011-05-25 sprendimas Nr. (6.5)-42, VMI prie LR FM 2011-08-03 sprendimas Nr. 68-110 bei 2011-11-11 Komisijos sprendimas Nr. S-249(7-208/2011) yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti ir įpareigoti atsakovę atlikti pakartotinį patikrinimą dėl PVM prievolės I.A. B. ir A. A. E. bendros ūkinės veiklos – jungtinės veiklos (partnerystės) – pagrindu gautų pajamų pagrindo nėra, taigi pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. A. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.