Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Kalnius

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinei įmonei Turto bankas, A. V. ir D. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. V., D. G., Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2.1 Pareiškėjos motina D. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas ir mirusiosios sutuoktinis S. V. mirė (duomenys neskelbtini). Jie turėjo tris vaikus: V. R., A. V. ir D. G.. Mirus motinai D. V., tėvas S. V. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Vaikai į notarą dėl palikimo priėmimo po mamos mirties taip pat nesikreipė. Į mamos palikimo dalį paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas.

2.2 Panevėžio m. 2-ojo notarų biuro atsakyme yra nurodyta, jog į Panevėžio m. 2-ąjį notarų biurą po D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo byla užvesta nebuvo.

2.3 Iki pat D. V. mirties, tėvas S. V. gyveno kartu su sutuoktine, vedė bendrą ūkį adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties, tėvas toliau gyveno nurodytame name, tvarkė visą namų ūkį savo nuožiūra, mokėjo mokesčius. T. y. S. V., po savo žmonos mirties, priėmė anksčiau išvardintą turtą, toliau jį valdė ir naudojo kaip savo. Jokių ginčų dėl paveldimo turto nekilo. 2022-08-23 S. V. buvo išduotas Nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį bendro turto, įsigyto santuokoje su D. V..

2.4 Po S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiojo sūnus A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiojo dukterys V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. G., a. k. (duomenys neskelbtini). Kad paveldėti mamos ir tėvo kartu įgytą turtą, būtina nustatyti juridinį faktą, kad S. V. paveldėjo D. V. palikimą.

2.5 Teismo posėdžio metu savo pareiškimo reikalavimus palaikė, iš esmės naujų aplinkybių nenurodė.

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas byloje atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja V. R. turi seserį D. G. ir brolį A. V.. Po jų tėvo S. V. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą pagal įstatymą vaikai priėmė, tačiau po jų motinos D. V. mirties (duomenys neskelbtini), V. R., A. V. ir D. G. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir per 3 mėnesius palikimo pagal įstatymą nepriėmė. Pareiškėja teismo prašo nustatyti juridinį faktą, kad mirus D. V., jos sutuoktinis S. V. žmonos palikimo neatsisakė, paveldėtą turtą priėmė visą ir pradėjo jį faktiškai valdyti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Dėl juridinė reikšmė turinčio fakto nustatymo

8. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

9. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėja negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

10. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsniu palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

11. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).

12. Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams.

13. Bylos duomenimis po D. V. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). Pareiškėja per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau D. V. sutuoktinis S. V. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, t. y. po palikėjos mirties likusį, jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir asmeninius daiktus. Tai patvirtina pareiškėjos pateikti nuoseklūs paaiškinimai teismo posėdžio metu, (pareiškėja nurodė, kad jos tėvas S. V. gyveno šiame turte, tvarkė jo aplinką, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius) rašytiniai įrodymai (komunalinių mokesčių apmokėjimo dokumentai) (CPK 177, 185 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad prieštaraujančių šio fakto nustatymui byloje nebuvo. Pareiškėja kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

15. Įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, pareiškėjos paaiškinimus, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos tėvas S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po pareiškėjos motinos D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas – 448 straipsnis).

16. Civilinio proceso kodekso 445 str aipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimą ir palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

17. Byloje susidarė 13,28 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra priteistinos valstybei iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 443 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė įmonė Turto bankas, A. V. ir D. G., tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po jo sutuoktinės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti šį paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Priteisti iš pareiškėjos V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.