Alytaus apylinkės teismo nutartis

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovei Raimondai Vizgirdienei,

teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo A. B. skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 0239-ANRˍN-12078-2024 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 19 d. nutarimu A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 130 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas keturiems mėnesiams. A. B. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 5 d. 10.56 val. Šalčininkų rajone, Krašto kelio Šalčininkai–Butrimonys–Eišiškės 25,032 kilometre, vairuodamas automobilį „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavo 81 km/h (įvertinus paklaidą) greičiu, kai leistinas maksimalus važiavimo greitis 50 km/h, t. y. važiavimo greitį viršijo 31 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. B. ir jo atstovas skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad pažeidimą padarė ne iš piktybinių paskatų. Pareiškėjas nepastebėjo greitį ribojančio kelio ženklo, kuris buvo apsnigtas. Taigi, tokį pareiškėjo nepastabumą lėmė ne greičio viršijimas, o meteorologinės eismo sąlygos. Be to, ta kelio atkarpa jis važiavo pirmą kartą, nepažinojo apylinkių. Jis turi 11 metų vairavimo stažą, sunkvežimį vairuoja 9 metus. Per paskutinius 5 metus jis baustas du kartus už greičio viršijimą, tačiau pažeidimai padaryti su lengvuoju automobiliu. Už krovininio automobilio vairavimą anksčiau nei karto nebaustas. Jis vienas išlaiko savo šeimą, turi finansinių įsipareigojimų, įmonėje dirba vienas, yra ir savininkas, ir darbuotojas.

Teismo posėdyje dalyvavusi Institucijos atstovė nurodė, kad nėra pagrindo pakeisti Institucijos 2024 m. vasario 19 d. nutarimą. Pareiškėjui administraciniu nurodymu buvo paskirta minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams. Jis ta galimybe nepasinaudojo, teikė skundą. Institucija, nubausdama pareiškėją, įvertino aplinkybę, kad asmuo jau baustas už greičio viršijimą, t. y. nusižengė pakartotinai. Prieš tai nuobauda buvo paskirta už pažeidimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, tai parodo, kad asmuo nedaro išvadų. Nemano, kad nuobauda turėtų būti švelninama. Krovininis automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis kelyje ir pareiškėjas, vairuodamas tokią transporto priemonę, turi į tai atsižvelgti ir pasirinkti saugų, nebūtinai leistiną, greitį, kad sugebėtų laiku pastebėti kelio ženklus. Padidintas greitis ir lėmė jo nepastabumą, jei būtų važiavęs leistinu ir saugiu greičiu, kelio ženklą būtų pastebėjęs.

Pakeistinas Institucijos 2024 m. vasario 19 d. nutarimas ir juo paskirta administracinio poveikio priemonė.

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal KET 127 punktą vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą numatyta ANK 416 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų, be to, pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį už šį nusižengimą transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B. padarė ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. vairavo krovininį automobilį „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 81 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus važiavimo greitis 50 km/h, taigi, važiavimo greitį viršijo 31 km/h, tuo pažeidė KET 127 punkto reikalavimą. Už šį nusižengimą jam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta bauda – 130 Eur ir taikyta įstatymo imperatyviai nustatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas keturių mėnesių terminui. Byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. pripažino savo kaltę. Pareiškėjas sutiko su jam paskirta administracine nuobauda – 130 Eur bauda, tačiau prašė teismą pakeisti Institucijos 2024 m. vasario 19 d. nutarimą ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba skirti ją trumpesniam terminui – vienam mėnesiui, t. y. taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Būtent šiuo klausimu (dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo) teismas toliau ir pasisako.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymima, kad teismas ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Pareiškėjas A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairuodamas krovininį automobilį viršijo leistiną greitį 31 km/h (įvertinus paklaidą). Neginčijama, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Institucija, priimdama ginčijamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino tai, kad byloje buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pažeidėjas nuoširdžiai gailėjosi), viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pakartotinai padarytas nusižengimas). Visgi teismas atsižvelgia ir į tai, jog ankstesnis pažeidimas – leistino greičio viršijimas padarytas ne su nagrinėjamo atvejo transporto priemone (ne su krovininiu automobiliu). Teismo posėdžio metu A. B. nurodė, jog jo vairavimo stažas yra 11 metų, o šią krovininę transporto priemonę jis vairuoja jau 9 metus. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas per paskutinius penkerius metus nubaustas 5 kartus už nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, tačiau pažeidimai nebuvo labai šiurkštūs ir teisė vairuoti transporto priemones jam nebuvo atimta (b. l. 52–56). Įvertinus pareiškėjo ankstesnį baustumą už KET reikalavimų pažeidimus, jo paaiškinimą dėl šiuo atveju leistino greičio viršijimo (tuo keliu važiavo pirmą kartą, nepastebėjo greitį ribojančio ženklo, kadangi jis buvo apsnigtas), į tai, kad vykdydamas savo bendrijos veiklą jis nuolatos vairuoja krovininę transporto priemonę, sprendžiama, jog A. B. nėra piktybiškas KET pažeidėjas, kuris itin aplaidžiai ir nerūpestingai įgyta teise vairuoti transporto priemones naudojasi sistemingai. Teismo vertinimu, šiuo atveju ankstesnis pareiškėjo baustumas neturi būti kliūtimi skirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Taigi, pareiškėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, kas leidžia vertinti, jog jo padarytas nusižengimas yra veikiau atsitiktinio pobūdžio, nei sąmoningo teisei priešingo elgesio pasekmė, juolab kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas linkęs daryti teisės pažeidimus. Jau minėta, kad A. B. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Ir nors skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją bei sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tai nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę. Nagrinėjamu atveju įvertinama ir tai, kad nusižengimu nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai ir dėl A. B. kaltės nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai. A. B. nuoširdžiai apgailestauja dėl savo neatsakingo poelgio ir kritiškai jį įvertino, teigia, kad tai jam didelė pamoka ateičiai, sumokėjo jam paskirtą baudą. Teismas pažymi, kad visos pirmiau aptartos aplinkybės nepaneigia pareiškėjo kaltės ir nepateisina jo poelgio, tačiau leidžia spręsti, kad jo elgesys nebuvo įžūlus ar piktybiškas. Be kita ko, A. B. vairuojama transporto priemone viršytas leistinas greitis 31 km/h yra artimas greičiui, kuomet atsakomybė kyla pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą), o tokiu atveju įstatymas nenumato specialiosios teisės atėmimo. A. B. yra vienintelis MB (duomenys neskelbtini) narys ir savininkas, turi gan didelius kreditorinius įsipareigojimus ir ilgesnis teisės vairuoti transporto priemones netekimas turės akivaizdų neigiamą poveikį jo bendrijos vykdomai ūkinei veiklai. Šiame kontekste teismas pažymi ir tai, kad pagal teismų praktiką aplinkybės, susijusios su asmens darbine veikla, jo šeimine padėtimi, pačios savaime nėra išskirtinės, leidžiančios asmens atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, visgi sprendžiant, ar administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, turi būti nustatyta visuma konkrečių bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, todėl minėtos aplinkybės turi būti vertinamos kartu su kitomis pažeidėją charakterizuojančiomis ir ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui reikšmingomis aplinkybėmis. Šiuo atveju administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, pareiškėjo asmenybė, kuri iš esmės yra teigiama, jo elgesys po padaryto pažeidimo, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad A. B. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir padarė reikiamas išvadas, jis yra tvirtai pasiryžęs elgtis atidžiai bei rūpestingai ir ateityje nedarys analogiškų administracinių nusižengimų, aiškiai suvokdamas galinčias kilti dėl tokių neteisėtų veiksmų neigiamas pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir jo šeimai.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Teismo vertinimu, atsižvelgus į administracinių nuobaudų paskirtį, į A. B. asmenybę, nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir proporcingumo bei teisingumo principai nebus pažeisti, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes teisės vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui negu ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus, be abejonės neigiamai atsilieps pareiškėjo bendrijos ūkinei veiklai, kuri yra vienintelis jo šeimos pragyvenimo šaltinis, taigi, jis realiai patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai turės jam akivaizdų prevencinį poveikį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju byloje nustatytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo sąlygos, kurios sudaro pagrindą pakeisti Institucijos 2024 m. vasario 19 d. nutarimą ir A. B. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki dviejų mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Pakeisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. vasario 19 d. nutarimą A. B. administracinio nusižengimo byloje ir A. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki dviejų mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.