Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2015-03-06 · Byla Nr. A2.6.-1-783/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-03-06
Bylos Nr.
A2.6.-1-783/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Kaltinamasis
A. B.
NUTARIMASAdm. t. paž. byla Nr. A2.6.-1-783/2015
Teisminio proceso Nr.: 4-26-3-00440-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.2; 45.4.3.; 45.4.7.; 52.3.
2015 m. kovo 6 d.Kupiškis
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant:administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui K. Paspirgėliui,

išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, ūkininkas, vidurinio profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas administraciniais teisės pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., 123 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2014 m. gruodžio 7 d. 17.45 val. Kupiškio r. sav., Naivių k. automobilį MITSUBISHI L200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės jį vairuoti, kai prieš tai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, be to, vairavo automobilį, kuriame neatlikta privalomoji techninė apžiūra, tuo pažeidė KET 14, 226 punktuose nurodytus reikalavimus.

A. B. kaltę dėl inkriminuojamo pažeidimo nepripažino, paaiškino, jog tą dieną pjovė kiaulę, vartojo alkoholį, o vakare važiavo į fermas dirbti. Automobilį vairavo jo žmona D. B., automobilyje važiavo ir fermos darbininkas D. V.. Bevažiuodami matė kitame kelyje stovintį policijos automobilį, kuris, jiems pravažiavus sankryžą, pasivijo juos ir sustabdė. Neneigia, jog priėjus policijos pareigūnams segėsi saugos diržus, tačiau tai darė, nes jų prieš sustabdant policijos pareigūnams nebuvo prisisegę. Nepripažįsta, jog automobilį vairavo jis, taip pat nepripažįsta, jog prieš prieinant policijos pareigūnams jis apsikeitė vietomis su šalia sėdėjusia žmona.

Motyvuojamoji dalis

Nors A. B. kaltės nepripažįsta, jo kaltė įrodyta šiais bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Liudytojas policijos pareigūnas R. K. parodė, jog kartu su V. B. dirbo Skapiškio seniūnijos teritorijoje ir buvo susistabdę M. G. vairuojamą automobilį patikrinimui. Šį paleidę apsisuko ir ketino važiuoti link Čivonių, kai pamatė atvažiuojantį automobilį. Automobilis pro juos pravažiavo 3-4 m. atstumu, matė, kad vairuoja vyras, A. B., kas daugiau sėdėjo automobilyje, nematė. Šį automobilį pasivijo ir švyturėlių pagalba sustabdė. Sustojęs priešais važiavęs automobilis keistai sulingavo, prie sustojusio automobilio vairuotojo pusės nuėjo V. B.. Grįžęs V. B. pasakė, kad už vairo sėdi moteris. Aiškinantis aplinkybes nustatė, jog A. B. yra neblaivus, jis sakė, kad automobilio nevairavo, D. B. teigė, kad ji vairavo automobilį, automobilyje važiavęs D. V. taip pat sakė, kad automobilį vairavo D. B..

Liudytojas policijos pareigūnas V. B. parodė, jog dirbdami kartu su R. K. matė atvažiuojantį automobilį. Savo tarnybinį automobilį pastatė taip, kad apšviestų pravažiuojantį automobilį, ir šiam pravažiavus matė, kad automobilį vairuoja vyras, dėvintis juodą kepurę. R. K. pasakius, kad automobilį vairuoja A. B., neturintis teisių, šį automobilį pasivijo bei sustabdė. Prie sustabdyto automobilio vairuotojo pusės priėjęs pamatė, jog už vairo sėdi moteris, kaip paaiškėjo, D. B.. Keleivio sėdynėje sėdėjęs A. B. neigė vairavęs automobilį. Automobilyje taip pat dar buvo D. V., iš kurio paaiškinimą paėmė kitą dieną, atvykęs su kitu policijos pareigūnu. D. V. po jo paaiškinimų padavė surašytą paaiškinimą, ar šis perskaitė, nematė.

Liudytoja D. B. parodė, jog su vyru bei D. V. važiavo į fermas, automobilį vairavo ji, D. B.. Vairuodama automobilį matė du automobilius, iš kurių vienas, kaip paaiškėjo, policijos pareigūnų automobilis, jiems pravažiuojant apsisukinėjo ir juos pasivijęs sustabdė. Neigia prieš prieinant policijos pareigūnui su vyru apsikeitusi vietomis, nurodo, jog objektyviai to dėl savo aprangos, vyro kūno sudėjimo, automobilio specifikos padaryti negalėjo. Neneigia, jog buvo susinervinusi, buvo užstrigęs saugos diržas, kai priėjo policijos pareigūnas, tačiau ne dėl to, kad būtų persėdusi, bet dėl to, jog automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra.

Liudytojas D. V. teismo posėdyje parodė, jog važiuojant į fermas automobilį vairavo D. B., A. B. sėdėjo priekinėje keleivio pusėje. Sustabdžius policijos pareigūnams sakė, kad automobilį vairavo D. B.. Kitą dieną policijos pareigūnams papildomai aiškino apie įvykio aplinkybes, sakė, kad automobilį vairavo D. B., tačiau kodėl paaiškinime parašyta, kad jis nurodė, jog automobilį vairavo A. B., paaiškinti negali. Teigia, jog surašyto paaiškinimo neskaitė, jį tik pasirašė.

Liudytojas E. K. parodė, jog tą dieną pas B. pjovė kiaulę, po to matė, jog išvažiuojant į fermą už automobilio vairo sėdo D. B., į keleivio sėdynę atsisėdo A. B.. Kas dar sėdo dar į automobilį, nebepamena.

Liudytojas M. G. parodė, jog po to, kai jį sustabdę patikrino policijos pareigūnai, jis automobiliu nuvažiavo į fermas. Jį patikrinę policijos pareigūnai pasiliko tarnybiniame automobilyje, jų automobilis, kai keliu pravažinėjo kitas automobilis, buvo atsuktas į kelio pusę, buvo įjungtos artimosios šviesos.

Liudytojas policijos pareigūnas J. V. parodė, jog kartu su V. B. buvo nuvykę į kaimą apklausti žmogų (D. V.), kurio, pasak V. B., dėl girtumo apklausti įvykio dieną nepavyko. Apklausinėjant žmogų šis iš pradžių sakė, kad automobilį vairavo A. B., vėliau pradėjo sakyti, kad D. B.. Matė, kaip V. B. padavė surašytą paaiškinimą D. V., pasakė perskaityti bei pasirašyti, kad paaiškinimas surašytas teisingai. Ar D. V. perskaitė, negali pasakyti, bet pasirašė ne iš karto.

Iš blaivumo testo šaknelės (b.l. 9) matyti, jog A. B. 2014-12-07 18.13 val. nustatytas lengvas girtumas (1,10 promilės etilo alkoholio koncentracija). Iš pažymos (b.l. 13-15) matyti, jog A. B. 2014-06-10 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimu pagal ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. taikytos administracinės nuobaudos – 2200 Lt bauda su teisės atėmimu 24 mėn. vairuoti transporto priemones. Iš blaivumo testo šaknelės (b.l. 20) matyti, jog D. B. 2014-12-07 17.52 val. neblaivumas nenustatytas (0,00 etilo alkoholio koncentracija). Iš paaiškinimo (b.l. 20) matyti, jog D. V. 2014-12-08 policijos pareigūnui V. B. paaiškino, jog 2014-12-07 automobilį prieš sustabdant policijos pareigūnams vairavo A. B., D. B. sėdėjo priekinėje keleivio pusėje, tačiau sustabdžius policijos pareigūnams, D. B. su A. B. apsikeitė vietomis. Iš tarnybinio pranešimo (b.l. 22) matyti, jog policijos pareigūnas V. B. nurodė, jog matė, kad pravažiuojantį automobilį vairuoja vyras, dėvintis tamsią kepurę, šalia sėdėjęs R. K. sakė, kad automobilį vairuojantis vyras yra A. B., kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones; sustabdžius važiuojantį automobilį eidamas matė, jog automobilio vairuotojas perlipa į keleivio pusę, o pradaręs vairuotojo dureles pamatė, jog už vairo sėdi moteris, o priekinėje keleivio sėdynėje sėdintis vyras muistosi ir užsisega saugos diržą; automobilio gale sėdėjo vyras, kuris buvo prisisegęs diržą ir sėdėjo ramiai. Iš tarnybinio pranešimo (b.l. 23) matyti, jog policijos pareigūnas R. K. nurodė, jog pravažiuojant automobiliui matė, kad jį vairuoja A. B., žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti; sustabdžius priekyje važiuojantį automobilį prie jo nuėjo V. B., o jis liko automobilyje ir matė, kad priešais stovinčiame automobilyje vyksta kažkoks judėjimas, šis svyravo; grįžęs V. B. pasakė, kad už vairo sėdi moteris, kaip paaiškėjo, D. B.. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo, schemos, fotonuotraukų (b.l. 64-68) matyti, jog parodymų patikrinimo vietoje metu R. K. parodė jų tarnybinio automobilio ir pravažiuojančio automobilio stovėjimo padėtis, pagal jo parodymus nustatytas 4,20 m atstumas tarp pareigūnų ir pravažiuojančio automobilio. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo, schemos, fotonuotraukų (b.l. 69-71) matyti, jog parodymų patikrinimo vietoje metu V. B. parodė jų tarnybinio automobilio ir pravažiuojančio automobilio stovėjimo padėtis, pagal jo parodymus nustatytas 6,40 m atstumas tarp pareigūnų ir pravažiuojančio automobilio. Iš eksperimento protokolo (b.l. 72-73) matyti, jog eksperimento, per kurį policijos pareigūnų automobilis buvo pastatytas pagal V. B. parodymų patikrinimo vietoje užfiksuotus duomenis, metu buvo atlikti trys bandymai su trimis skirtingais asmenimis siekiant nustatyti, ar galima identifikuoti pro šalį važiuojančio automobilio vairuotoją, šių bandymų metu du iš eksperimente dalyvavusių asmenų, L. S. ir J. I., nurodė, jog pravažiuojantį automobilį vairavo vyras, nurodyti, ar dėvi kepurę, negalėjo, o trečiasis eksperimente dalyvavęs asmuo, R. Ž., nurodyti nei vairavusio asmens lyties, nei tai, ar jis dėvi kepurę, negalėjo. Iš teismo posėdyje administracinėn atsakomybės traukiamo asmens atstovo advokato K. Paspirgėlio pateiktos schemos (b.l. 75) matyti, jog pagal A. B. automobilis stovėjo ne policijos pareigūnų nurodytoje vietoje, 90° kampu pasisukęs į kelią, kuriuo važiavo jų automobilis, o 15-20 m. atstumu nuo kelio, į kelią pasisukęs ne 90° kampu, o apie 130° laipsniu kampu (laipsniai paskaičiuoti matlankiu).

Teismo ištirtų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, jog A. B. 2014 m. gruodžio 7 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo pažeisdamas KET 14 p. nurodytą reikalavimą, kai prieš tai jam buvo taikyta administracinė nuobauda už ATPK 126 str. 4 d., be to, vairavo automobilį, kuriam neatlikta techninė apžiūra, tuo pažeidė KET 226 p. nurodytą reikalavimą, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 130² str. ir 123 str. 1 d. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia vairavęs transporto priemonę (bylos nagrinėjimo metu aplinkybė, jog automobiliui neatlikta techninė apžiūra, buvo neginčijama), teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų R. K. ir V. B. parodymais, jog jie matė, kad automobilį vairuoja A. B. (V. B. nurodė, kad matė vairuojantį vyrą). Nustatyta, jog R. K. yra Skapiškio teritorijoje vykdantis veiklą apylinkės inspektorius, iš matymo pažįstantis A. B., V. B. teismo posėdyje patvirtino, jog matė, kad automobilį vairuoja vyras. Abu pareigūnai teigė, jog po to, kai sustabdė automobilį MITSUBISHI L200, V. B. priėjus prie šio automobilio, už vairo sėdėjo moteris, D. B., kuri, kol pareigūnas priėjo, apsikeitė su automobilį vairavusiu A. B. vietomis ir pareigūnus tikino, kad automobilį vairavo ji, D. B.. Siekiant patikrinti policijos pareigūnų parodymus dėl galimybės pamatyti ir identifikuoti asmenį byloje buvo atliktas eksperimentas, šio eksperimento metu du dalyviai iš trijų identifikavo automobilį vairuojantį asmenį kaip vyrą, todėl galima teigti, kad šis eksperimentas patvirtino, jog policijos pareigūnai galėjo matyti už vairo sėdintį vyrą, tai yra A. B.. A. B. atstovas advokatas K. Paspirgėlis pateikė schemą (b.l. 75), kurioje nurodė, jog policijos pareigūnų automobilis stovėjo ne 4-6 m. atstumu nuo kelio, o 15-20 m atstumu, be to, pasisukęs ne 90° kampu, o 130°, tai ne įrodymas, paneigiantis policijos pareigūnų parodymus, tuo labiau, teisme kaip liudytojas apklaustas M. G. teigė, jog policijos pareigūnų automobilis, kai jis iš jo išlipo ir nuėjo prie savo automobilio, stovėjo tiesiais pasisukęs į kelią, kuriuo tuo metu atvažinėjo A. B. vairuojamas automobilis, o ne šonu, kaip nurodo A. B.. Nors tiek A. B., tiek jo sutuoktinė D. B. teigė, jog automobilį vairavo ji, D. B., jie neturėjo objektyvių galimybių pasikeisti vietomis kol prie jų automobilio priėjo policijos pareigūnas, atsižvelgus į policijos pareigūnų parodymus, į eksperimento rezultatus, į tai, jog pagal savo kūno sudėjimą šie abu asmenys vizualiai yra labai skirtingi, teismas daro išvadą, jog yra pakankamai įrodymų daryti išvadą, jog automobilį vairavo ne D. B., o A. B.. Tai, kad buvo apsikeista vietomis, netiesiogiai patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, jog automobilis MITSUBISHI L200, kai sustojo, iškart pradėjo svyruoti, lyg būtų keičiamasi vietomis, policijos pareigūnas V. B. teigė, jog priėjęs matė, kad A. B., sėdėdamas keleivio sėdynėje, segasi saugos diržą, kas nurodo į tai, jog A. B. norėjo sutvirtinti teiginius ir įtikinti pareigūnus, kad jis ne vairavo automobilį, o sėdėjo keleivio sėdynėje. Tai, kad buvo segamasi diržus, neneigė pats A. B., tačiau teismo neįtikino jo paaiškinimai, kad užsisegti saugos diržą jis norėjo dėl to, kad nebūtų fiksuojamas važiavimas neužsisegus diržo, nes tam veiksmui nebūtų reikėję tiek daug laiko (užsisegimas trunka akimirką, palyginus su laiko tarpu, kol prie jų priėjo jų automobilį sustabdęs pareigūnas V. B.). Be to, tai, kad automobilį vairavo A. B., savo paaiškinime policijos pareigūnui V. B. patvirtino ir kartu su Blaževičiais viename automobilyje važiavęs D. V.. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens advokatas K. Paspirgėlis teigė, jog D. V. paaiškinimai yra abejotini, nes šis blaškėsi duodamas parodymus minėtam pareigūnui ir nebuvo tikras, tačiau teismo posėdyje apklaustas kitas policijos pareigūnas, J. V., paaiškino, jog nors D. V. ir blaškėsi – tai sakė, jog automobilį vairavo A. B., tai sakė, kad D. B., tačiau teiginiai policijos pareigūnui V. B., jog vairavo A. B., patvirtina, kad automobilį vairavo A. B.. Nes kitu atveju, jeigu automobilį būtų vairavusi D. B., D. V. nedvejodamas būtų tą aplinkybę patvirtinęs ir dėl to jam abejoti nebūtų prasmės. Todėl teismas pripažįsta, jog šios D. V. dvejonės teikiant paaiškinimą kitą dieną po įvykio, D. V. parodymai teismo posėdyje apie tai, jog vairavo D. B., yra susiję ne su tuo, kad automobilį būtų vairavusi D. B., o dėl to, jog A. V. yra A. B. ūkio darbuotojas ir iš esmės dėl lojalumo darbdaviui didelio pasirinkimo neturi. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas K. Paspirgėlis teismui pateikė devynmečio mokslo pažymėjimo kopiją (b.l. 42), patvirtinančią, jog D. V. 1990 metais baigė devynias klases, jo lietuvių kalbos žinios buvo įvertintos nepatenkinamai), tačiau tai neįrodo, jog D. V. yra beraštis ir nemoka skaityti. Priešingai, šis diplomas patvirtina, jog D. V. moka ir skaityti, ir rašyti. Nes kitu atveju jis nebūtų baigęs 9 klasių apskritai nemokėdamas nei rašyti, nei skaityti, jam, geriausiu atveju, būtų išduotas pažymėjimas, kad baigė vieną klasę. Tai, kad D. V. sugeba ir skaityti, ir rašyti, patvirtina jo paaiškinime esantis rankraštinis įrašas spausdintomis raidėmis „PERSKAIČIAU IŠ MANO ŽODŽIU SURAŠITA TEISINGAI“. Iš šių kelių žodžių su akivaizdžiomis gramatinėmis klaidomis galima suprasti, dėl ko D. V. žinios prieš 25 metus buvo įvertintos nepatenkinamai, tačiau tai tikrai nepatvirtina asmens mažaraštiškumo. Tai, kad D. V. pasirašė neperskaitęs, kaip tai ne vieną ar ne du kartus teigiama po to, kai bandoma paneigti savo anksčiau duotus paaiškinimus, yra ne asmens, surašiusio dokumentą problema, o jo neperskaičiusio, jeigu jis neperskaito, asmens problema. ATPK neįpareigoja policijos pareigūnus priversti paaiškinimus teikiančius asmenis perskaityti surašytą procesinį dokumentą ar stebėti, kad jis jį perskaitys, tačiau pasirašęs, jog perskaitė ir patvirtinęs, kad surašyta teisingai, asmuo tuo pačiu patvirtina ir surašytų paaiškinimų teisingumą. Kita vertus, byloje nenustatyta nei vieno pagrindo, dėl ko policijos pareigūnai turėtų apkalbėti tiek D. B., tiek A. B.: šie pareigūnai iki to atsitikimo nėra konfliktavę (V. B. apskritai nei A. B., nei D. B. nepažinojo) ir nurodyti, kad vairavo A. B., jeigu to nematė, būtų nebe administracinis teisės pažeidimas, o nusikalstama veika, piktnaudžiavimas tarnyba, kas, nenustačius pareigūnų kažkokių kitų nusikalstamų veiksmų ar pažeidimų, dėl kurių jie turėtų apkalbėti visai pašalinius asmenis, apskritai neįsivaizduojama. Visuotinai yra pripažinta, kad policijos pareigūnų, kaip objektyviai ir subjektyviai nesuinteresuotų asmenų, paaiškinimai, kol neįrodyta priešingai, turi didesnę įrodomąją reikšmę ir jais remiamasi, atmetant asmenų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymus. Todėl teismas tiek A. B., tiek D. B., tiek teismo posėdyje teiktus D. V. paaiškinimus atmeta tik kaip siekimą padėti A. B. išvengti administracinės atsakomybės už jo padarytus teisės pažeidimus, iš kurių už vieną (ATPK 130² str.) numatyta ne tik piniginė bauda arba areštas, bet ir transporto priemonės konfiskavimas. Pažymėtina, jog ir nagrinėjant bylą teisme dėl A. B. negalimumo vairuoti transporto priemonę tą vakarą kaip pagrindas buvo nurodomas A. B. neblaivumas, iš esmės visiškai neakcentuojant tos aplinkybės, jog A. B. jau nuo 2014 m. birželio 10 d. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, kas netiesiogiai patvirtina, jog vairavimas po to, kai buvo atimta teisė, galėjo A. B. būti ne svetimas (gal tai buvo susiję su tuo, kad teisė atimta A. B. už traktoriaus vairavimą, ir A. B. klaidingai suvokė, jog jis turi teisę vairuoti kitas motorines transporto priemones). Tačiau nenustačius tokių vairavimo faktų teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudas ir parenkant jų rūšį bei dydį atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pobūdį (transporto priemonę vairavo tamsiu paros metu, nenustatyta, kad vairavimas buvo ilgalaikis, vairuota rajoninės reikšmės kelyje, A. B. nustatytas lengvas girtumo laipsnis, girtumo vidurkio ribose). Taip pat atsižvelgiama į asmenybę: yra ūkininkas, neteistas (b.l. 16), nėra jo atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, kitų galiojančių administracinių nuobaudų, išskyrus 2014-06-10 pagal ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. taikytą nuobaudą, lyg neturėjo, tačiau dar 2007 m. kovo 22 d. jam pagal ATPK 126 str. 1 d. už variavimą neblaiviam jau buvo taikyta administracinė atsakomybė (b.l. 13-15), ankstesnės piniginės nuobaudos (taikytos tiek 2007-03-22, tiek ir 2014-06-10) yra sumokėtos, tačiau jos nesulaiko A. B. nuo tolimesnio vairavimo neblaiviam, jis ir toliau vairuoja transporto priemones, o sulaikytas prie vairo visomis įmanomomis priemonėmis, net pasitelkiant kitus asmenis (apsikeisdamas vietomis, šiems teismo posėdyje teikiant melagingus parodymus), siekia išvengti atsakomybės, jam už ATPK 130² str. numatytą pažeidimą skiriama arešto nuobauda, nuobaudos dydis parenkamas sankcijos vidurkio ribose, už ATPK 123 str. 1 d. – bauda, baudos dydis nustatomas sankcijos ribose, arčiau maksimumo. Nuobaudos bendrinamos ATPK 33 str. tvarka. Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė ATPK 130² str. numatytą pažeidimą, jam taikomas ir transporto priemonės, kurią jis vairavo, konfiskavimas (ATPK 26 str.). Pagrindų, dėl kurių būtų galima taikyti APK 30¹ str., nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 26 str., 29 str., 33 str., 130² str., 123 str. 1 d., 286-288 str.,

nutaria:

A. B. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. bei nubausti 25 (dvidešimt penkių) parų administraciniu areštu su automobilio MITSUBISHI L200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. bei paskirti 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą.

Remiantis ATPK 33 str., nuobaudas subendrinti ir galutinai A. B. nubausti 25 (dvidešimt penkių) parų administraciniu areštu su automobilio MITSUBISHI L200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Arešto nuobaudą atlikti areštinėje, nuobaudos pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per skundą priėmusį teismą.

Teisėjas Virginijus Skaraitis