- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-273-350-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-2-00069-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Petras Meidus, Ričardas Gilys
- Kaltinamasis
- R. M.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ričardo Gilio ir Valdo Petro Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro P. Jasiukaičio apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-23 nuosprendžio, kuriuo:
R. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 201 str. 3 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 303 str. 5 d. 1 p. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2011 m. balandžio 7 d. 16.15 val. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai laikė 26 litrus 195 mililitrus techninio etilo alkoholio skiedinių.
Šalies argumentai
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroras P. Jasiukaitis apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-23 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – R. M. pripažinti kaltu pagal BK 201 str. 3 d. ir paskirti 50 MGL (6500 Lt) baudą. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad R. M. nepadarė nusikalstamos veikos numatytos BK 203 str. 3 d. yra nepagrįstos ir neteisingos. Teismas nenustatęs R. M. veikoje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės - tyčios, laikyti neturint tikslo platinti techninio etilo alkoholio skiedinių, supilstytų į 1 litro talpos butelius su užrašais „Stolichnaja vodka 40% vol 1L“ patikėjo kaltinamojo parodymais, kad jis degtinę per 26 kartus nusipirko Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos pasienyje esančioje Duty Free parduotuvėje, kiekvieną kartą nusipirkdamas vieną butelį alkoholinio gėrimo, kurį parsivežęs pasidėdavo savo uošvio garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), ir ten juos laikė.
Prokuroras akcentuoja, kad bylos duomenimis R. M. į Rusijos Federaciją vykdavo kartą per savaitę, todėl išteisintojo versija, kad jis kaskart įsigydavo tik po vieną butelį degtinės, atsižvelgiant į rastų butelių kiekį ir tai, kad juose esantis gėrimas pagamintas toje pačioje talpoje tik po to išpilstytas, kelia abejonių ir šią aplinkybę teismas turėjo vertinti kaip R. M. gynybinę taktiką siekiant išvengti atsakomybės.
Pažymi, kad šiuo atveju teismas savo išvadas grįsdamas išimtinai kaltinamojo R. M. parodymais, neatsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad metų laikotarpyje pastarasis baustas administracine tvarka dėl neteisėto akcizinių prekių gabenimo ir laikymo, kas rodo kaltinamojo neteisėtos veiklos pobūdį, jo pragyvenimo šaltinį. Prokuroro nuomone, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, negalėjo būti įsitikinęs tokią reputaciją turinčio kaltinamojo parodymais ir jais paremti savo vidinį įsitikinimą. Be to, visiškai nebuvo vertinta specialisto išvada ir specialistės D. D. parodymai, patvirtinantys, kad kratos metu pas R. M. rastos talpos su gėrimais pagaminti vienoje talpoje, po to išpilstyti į butelius, kurie neatitinka nei „Stolichnaja vodka” degtinės butelio formos, nei paties turinio. Apeliacinį skundą pateikusio prokuroro teigimu R. M., kaip asmuo ne kartą baustas administracine tvarka už cigarečių su rusiškomis banderolėmis neteisėtą laikymą ir gabenimą, turėjo suprasti ir tai, kad ant degtinės etikečių, negali būti užrašų prieštaraujančių vienas kitam t.y., „for duty free only” ir „for export”.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą atmesti, prokuroras - tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Apeliacinio skundo esmė yra ta, kad, prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino su R. M. inkriminuota nusikalstama veika susijusius įrodymus ir dėl to jį nepagrįstai išteisino.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, R. M. išteisinimas pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, kaip to reikalauja BPK 20 str. 5 d. nuostatos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą. Išteisinamasis nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 305 str. 3 d. reikalavimų, nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, nurodyti išsamūs įrodymų vertinimo motyvai bei teismo išvados dėl R. M. išteisinimo.
Byloje yra neginčytinai nustatyta, kad per kratą garaže buvo rasti 26 vnt. 1 litro talpos pilni skaidraus skysčio buteliai „Stolichnaja vodka 40 % vol 1L“, kurių priklausomumo jam R. M. neneigia. Taip pat byloje esančia specialisto išvada neginčijamai įrodyta, kad rastuose buteliuose yra ne degtinė, kaip nurodyta butelių etiketėse, o techninio etilo alkoholio skiediniai.
BK 201 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už eilę alternatyvių veikų, tame tarpe ir už (kas aktualu šioje byloje) daugiau nei dešimties litrų bet kokio etilo alkoholio skiedinių laikymą.
Sutinkamai su BK 16 str. 4 d. asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik BK specialiojoje dalyje atskirai numatytais atvejais. BK 201 straipsnyje nuorodos į tai, kad šio straipsnio 3 dalyje numatyta veika yra nusikalstama ir tada, kai ji padaroma dėl neatsargumo nėra, todėl akivaizdu, jog už etilo alkoholio skiedinių laikymą asmuo atsako tik tada, kai jis tai daro tyčia. Vadinasi, šiuo atveju yra būtina įrodyti ir subjektyviosios pusės elemento – tyčios – buvimą asmens, laikiusio etilo alkoholio skiedinius, veiksmuose.
Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė galima tik neginčijamai, įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais neginčijamai pagrindus Baudžiamojo kodekso apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens padarytoje veikoje ir apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
Šioje byloje išteisintasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuosekliai teigė, kad jis buvo įsitikinęs, jog jo turėtuose buteliuose tikrai yra degtinė, kaip nurodyta ant butelių esančiose etiketėse, o ne etilo alkoholio skiediniai.
Ši R. M. nurodyta aplinkybė nėra paneigta jokiais byloje esančiais ir pirmos instancijos teisme ištirtais įrodymais. Nei išteisintąjį charakterizuojanti medžiaga, nei specialisto išvada bei parodymai, nei liudytojo M. M. parodymai, nei jokie kiti apeliaciniame skunde išdėstyti prokuroro samprotavimai niekaip neįrodo, kad R. M. tikrai žinojo, kad laikė etilo alkoholio skiedinius, todėl apylinkės teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Pauliaus Jasiukaičio apeliacinį skundą atmesti.