Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjams V. B. ir A. B., jų atstovui advokatui Andriui Kaluinai, atsakovo atstovei Kristinai Bernadišiūtei, trečiajam suinteresuotam asmeniui T. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. B. ir A. B. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo T. K.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydami pripažinti neteisėtu 2012 m. sausio 23 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – Inspekcijos Vilniaus skyrius) sprendimą Nr. (23.2) 2D-1072 ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl galimai neteisėtai pastatytos tvoros T. K. priklausančiame sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie ribos su pareiškėjams priklausančiu sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Skunde nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjai 2011-12-13 kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus skyrių dėl galimai savavališkai pastatytos tvoros kaimyniniame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris, pareiškėjos žiniomis, priklauso T. K.. 2012-01-23 Inspekcijos Vilniaus skyrius rašte Nr. (23.2)2D-1072 nurodė, kad, atlikus tyrimą, nustatyta, jog tvora, pastatyta žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie ribos su pareiškėjams priklausančiu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra 1,80–1,95 m. aukščio, todėl ji priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems nėra privalomi nustatyta tvarka išduodami statybą leidžiantys dokumentai. Nurodė, kad tvora yra pastatyta T. K. sklype (ne ant sklypų ribos) ir statytojo sklypo pietinėje pusėje, todėl ją statant nebuvo pareigos gauti pareiškėjų sutikimą.

Teigia, kad iš pridedamų nuotraukų matyti, jog tvora yra pastatyta prie pat pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens sklypų ribos, ant kurios yra pastatyta ir atraminė sienelė, ir toje vietoje žemės lygis sklypuose žymiai skiriasi – T. K. sklype žemės paviršius yra aukštesniame lygyje nei pareiškėjų. Atsakovas prie sklypo ribos pastatytą tvorą matavo iš T. K. sklypo pusės, todėl neįvertino atraminės sienelės aukščio ir žemės lygio sklypuose skirtumo. Paaiškino, kad dėl to, jog ant sklypų ribos esanti atraminė sienelė kai kur yra aukštesnė nei 1 m., o kartu su pastatyta tvora kai kur siekia net iki 3,50 m, aukštį. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:210 „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo 2 lentelės 3, 5.2. ir 4.2 punktą, dėl žemės paviršiaus aukščio skirtumo, pastatyta tvora turėjo būti laikoma tvora, pastatyta ant atraminės sienelės ir priskirta ne I, o II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Atitinkamai pagal griežtesnius, II nesudėtingų statinių grupei taikomus reikalavimus, turėjo būti įvertintas ir šio statinio statybos teisėtumas.

Pareiškėjai mano, kad atsakovas neteisingai pritaikė statybos priežiūrą reglamentuojančius aktus ir iš esmės neištyrė, ar suinteresuotojo asmens pastatyta tvora tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) C, atitinka toko pobūdžio statiniams (II grupės nesudėtingi statiniai) bei jų projektavimui ir statybai keliamus reikalavimus.

Teismo posėdyje pareiškėjai bei jų atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus (b. l. 61–64). Paaiškino, kad tvora pastatyta prie atraminės sienelės ir matuojant jas kartu aukštis yra didesnis nei 3 m., todėl tvoros negalima laikyti nesudėtingu statiniu. Mano, kad atsakovas turėjo vertinti ir atraminės sienelės pastatymo teisėtumą. Pareiškėjas paaiškino, kad atraminę sienelę pastatė jie patys ant sklypo ribos su kaimynais, sienelė iki šiol neįregistruota.

Atsakovas Inspekcijos Vilniaus skyrius su pareiškėjų skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 18–20) nurodė, kad 2012-01-05 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (23.31)-FAK-37 nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatytos tvoros aukštis nuo žemės paviršiaus yra 1,80–1,95 m.

Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi bei statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu D1-812 (toliau – Reglamentas), priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 3 punkte nustatytais techniniais parametrais, pagal kuriuos tvora, kurios aukštis ne mažiau kaip 1 m, ir ne daugiau kaip 2 m, priskirtina I grupės nesudėtingam statiniui, todėl mano, kad pagrįstai padaryta išvada, jog tvora (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra I grupės nesudėtingas statinys.

Teigia, kad tam, jog būtų galima sutikti su pareiškėjų argumentu, jog ginčo tvora yra pastatyta ant atraminės sienelės, kuri jau pati savaime pagal jų nurodomus išmatavimus turėtų būti laikoma II grupės nesudėtingu statiniu, visų pirma turi būti nustatyta, kad ginčo tvora yra pastatyta ant didesnio nei 0,2 metrų aukščio cokolio, o šiam faktui patvirtinti pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų. Priešingai, tiek pareiškėjų pateiktos ginčo statinio fotonuotraukos, tiek Inspekcijos patikrinimo metu atlikta fotofiksacija, patvirtina aplinkybę, kad tvora yra pastatyta be cokolio. Medinė tvora žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatyta greta atraminės sienelės, netgi išlaikius nuo jos nedidelį atstumą, todėl nustatant statinio aukštį, matavimai pagrįstai atlikti nuo žemės paviršiaus.

Atsakovas paaiškino, kad nustačius ginčo statinio parametrus, nagrinėjant V. B. prašymą, taip pat buvo vertinamas ir statinio statybos teisėtumo klausimas, vadovaujantis statybos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Remiasi Statybos įstatymo bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatomis ir nurodo, kad atsižvelgus į tai, jog atliekant patikrinimą buvo nustatyta, kad tvora pastatyta statytojo pietinėje sklypo pusėje (tarp (>)135° ir (<)225°), ginčo atvejis nepatenka teisės aktuose nurodytus gretimų žemės sklypų savininkų sutikimų privalomumo atvejus. Mano, kad pagrįstai nustatyta, jog ginčo tvoros statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas ir statinys nelaikytinas pastatytu savavališkai.

Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (b. l. 61–64). Akcentavo tai, kad medinė tvora pastatyta šalia atraminės sienelės, išlaikytas atstumas. Nagrinėjant skundą, pretenzijos dėl atraminės sienelės pastatymo teisėtumo nebuvo reiškiamos. Pažymėjo, kad Inspekcija nagrinėja statinių teisėtumo, o ne žemės sklypo naudojimo ir reljefo pakeitimo teisėtumo klausimus.

Trečiasis suinteresuotas T. K. atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 56–57) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjai skundą pateikė dėl neapykantos jos šeimai. Mano, kad pareiškėjų skunde minimi motyvai yra nelogiški. Pareiškėjai patys pripažįsta, kad tvora pastatyta ant trečiajam suinteresuotajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadangi skunde nurodo, jog tvora pastatyta prie pat sklypus dalijančios atraminės sienelės.

Pažymėjo, kad iš pačių pareiškėjų pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, jog tvora nėra pastatyta ant atraminės sienelės, todėl sienelės aukštis į bendrą tvoros aukštį neįskaičiuotinas. Būtent dėl šių priežasčių atsakovo sprendime nustatytos aplinkybės atitinka tikrovę, dėl ko ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir negali būti panaikintas.

Teigia, kad pareiškėjai, teikdami teismui skundą, privalo įrodyti jame išdėstytas aplinkybes bei motyvus, kuriais remdamiesi prašo panaikinti atsakovo priimtą administracinį teisės aktą, tačiau, jie nevykdo įrodinėjimo pareigos. Prie skundo pateikia vien tik fotonuotraukas, kurios negali būti vertinamos kaip tiesioginis skundo motyvų įrodymas, be to, iš jų nematyti, kada jos buvo darytos, kokie ir kam priklausantys sklypai yra atriboti nufotografuota tvora.

Atkreipė dėmesį, kad skundžiamas administracinis individualus teisės aktas yra priimtas 2012-01-23, o pareiškėjų pateikto skundo teismui data yra 2012-02-27, todėl mano, kad jie yra praleidę Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą skundui pareikšti.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (b. l. 61–64). Papildomai pažymėjo, kad tvorą statė pasikonsultavusi su specialistais. Reljefo sklype nekeitė, kai pirko namą, atraminės sienelės nebuvo.

Skundas atmestinas.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjams V. B. ir A. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 5–7), o žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotajam asmeniui T. K..

Nustatyta, kad 2011-12-13 pareiškėja V. B. kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus skyrių (b. l 21) dėl galimai savavališkai pastatytos tvoros kaimyniniame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Inspekcijos Vilniaus skyrius, pareiškėjos pranešimo pagrindu 2012-01-05 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė aktą Nr. (23.31)FAK-37 (b. l. 22), kuriame nurodė, kad patikrinimo metu statybos darbai nevyko, sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatytos tvoros aukštis nuo žemės paviršiaus yra 1,80–1,95 m.

Inspekcijos Vilniaus skyrius 2012-01-23 raštu Nr. (23.2)2D-1072 (b. l. 8–9, 25–26) atsakė pareiškėjai į jos pranešimą ir nurodė, kad atlikus tyrimą, nustatyta, jog tvora, pastatyta žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie ribos su pareiškėjams priklausančiu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra 1,80–1,95 m. aukščio, todėl ji priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems nėra privalomi nustatyta tvarka išduodami statybą leidžiantys dokumentai. Tvora yra pastatyta T. K. sklype (ne ant sklypų ribos) ir statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>)135° ir (<)225°), todėl ją statant nebuvo pareigos gauti pareiškėjų sutikimą.

Ginčas byloje kilo dėl tvoros, esančios T. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pastatymo teisėtumo.

Ginčo dalykas – Inspekcijos Vilniaus skyrius 2012-01-23 sprendimo Nr. (23.2)2D-1072 teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų ginčijamas Inspekcijos Vilniaus skyrius sprendimas Nr. (23.2)2D-1072 priimtas 2012-01-23, pareiškėjai V. B. išsiųstas 2012-01-25, šį sprendimą pareiškėja gavo 2012-01-26 (b. l. 60). Skundas teismui išsiųstas 2012-02-27 (2012-02-26 buvo ne darbo diena – sekmadienis), taigi nepraleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyto vieno mėnesio termino.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2012-06-30) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

Pagal STR „Nesudėtingi statiniai“ (redakcija, galiojusi nuo 2011-07-24 iki 2012-03-01), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu D1-812, priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 3 punkte nustatytus techninius parametrus, tvora, kurios aukštis ne mažiau kaip 1 m ir ne daugiau kaip 2 m, priskirtina I grupės nesudėtingam statiniui.

Pareiškėjai mano, kad ginčo tvora turi būti laikoma II grupės nesudėtingu statiniu, kadangi jos aukštis turi būti matuojamas kartu su atramine sienele dėl skirtingo žemės paviršiaus aukščio.

Pažymėtina, kad Reglamento priedo 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ pastabose nurodoma, kad šios lentelės 3 punkte nurodyti įvairių užtvarų aukštis skaičiuojamas nuo žemės paviršiaus. Jei dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda iki 0,2 m aukščių skirtumas tarp žemės paviršių, aukštis skaičiuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus. Jei aukščių skirtumas didesnis kaip 0,2 m, laikoma, kad užtvara įrengiama ant atraminės sienutės.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (b. l. 22–23, 50–56), daro išvadą, kad tiek pareiškėjų pateiktos, tiek Inspekcijos Vilniaus skyriaus patikrinimo metu darytos fotonuotraukos patvirtina, jog tvora yra pastatyta be cokolio. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tvora pastatyta ant žemės paviršiaus, šalia mūrinės sienelės, tarp tvoros ir sienelės yra paliktas tarpas (b. l. 23, 50, 54, 55). Matyti, kad tvora ir mūrinė sienele yra atsiri statiniai. Teismo posėdyje pareiškėjas A. B. nurodė, kad ją statė pareiškėjai, ji pastatyta 2002-2003 m. ant sklypo ribos su kaimynais (b. l. 61–64).

Taigi byloje surinkti įrodymai paneigia pareiškėjų argumentus, kad tvora yra pastatyta ant maždaug 1 metro atraminės sienutės. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad medinė tvora žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje pastatyta greta atraminės sienutės (išlaikius nuo jos nedidelį atstumą), taigi Inspekcijos Vilniaus skyrius pagrįstai, vadovaudamasis anksčiau minėtomis Reglamento nuostatomis tvoros aukštį matavo nuo žemės paviršiaus.

Pareiškėjų atstovo argumentą, kad atsakovas turėjo vertinti atraminės sienelės pastatymo teisėtumą, teismas atmeta, kadangi Inspekcijos Vilniaus skyriuje nagrinėjant pareiškėjos V. B. pareiškimą, šis klausimas nebuvo keliamas, todėl atsakovas dėl jo ginčijamame sprendime pagrįstai nepasisakė. Be to, pareiškėjas A. B. patvirtino, kad sienelę apie 2002-2003 m. pastatė jis pats, sienelė pastatyta ant sklypo ribos su kaimynais (b. l. 62).

Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2012-06-30) 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalį, statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiančiu dokumentu yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2011-11-25 iki 2012-06-29), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 11 priedo „Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 1 punkte įtvirtinta, kad rašytiniai gretimų sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra privalomi statant tvorą: 1) ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą); 2) kurios kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros (aptvaro) ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – statytojo šiaurinėje sklypo pusėje (tarp (>)315° ir (<)45°); 3) kurios kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros (aptvaro) ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse.

Inspekcijos Vilniaus skyriaus, atlikęs patikrinimą, nustatė kad tvora, esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra pastatyta statytojai T. K. priklausančio sklypo pietinėje pusėje (tarp (>)135° ir (<)225°) (b. l. 22–26). Kaip matyti iš pareiškėjų skundo bei pasisakymo teismo posėdyje, šios aplinkybės jie iš esmės neneigia (b. l. 1–2, 61–64).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamas atvejis nepatenka į Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priede nurodytus gretimų žemės sklypų savininkų sutikimų privalomumo atvejus, todėl Inspekcijos Vilniaus skyrius ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, kad tvoros statybai statybą leidžiantis dokumentas (besiribojančio sklypo savininkų sutikimas) nereikalingas ir statinys (tvora) nelaikytinas pastatytu savavališkai.

Statybos įstatymo 27 str. 1 d. nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. To paties straipsnio 3 d. įtvirtintos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos funkcijos, tarp kurių, tikrinti, ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai; tikrinti visų naujai statomų ir rekonstruojamų ypatingų statinių statybos teisėtumą; Statybos įstatymo nustatytais atvejais sustabdyti statybą; atlikti savavališkos statybos prevenciją ir padarinių šalinimą; Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas arba teikti šias bylas teismui ir kt.

Inspekcijos Vilniaus skyriaus nuostatų, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-475 (2011 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1V-230 redakcija) 7 punkte įtvirtinti skyriaus uždaviniai, o 8 punkte – funkcijos, tarp kurių – tikrinti, ar planavimo sąlygos savivaldybės lygmens bendrojo bei specialiojo teritorijų planavimo dokumentams (išskyrus žemėtvarkos schemoms) ir, ar planavimo sąlygų sąvadas savivaldybės lygmens detaliojo planavimo dokumentams rengti atitinka teisės aktų reikalavimus, ar šių dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus; tikrinti, ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai; tikrinti visų naujai statomų ir rekonstruojamų ypatingų pastatų statybos teisėtumą; atlikti savavališkos statybos prevenciją ir padarinių šalinimą; dalyvauti statinių avarijų komisijų veikloje ir kt.

Teismas, įvertinęs aptartas teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad nei Inspekcija, nei jos Vilniaus skyrius neturi pareigos vertinti žemės sklypo naudojimo ir jo reljefo pakeitimo teisėtumo klausimų, o sprendžia tik statybos teisėtumo klausimus. Taigi teismas atmeta pareiškėjų argumentą, kad atsakovas turėjo vertinti, kaip yra pakitęs sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje reljefas, grunto aukštis ir pan.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad atsakovė, atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės aktų nuostatas, taigi Inspekcijos Vilniaus skyrius 2012-01-23 sprendimas Nr. (23.2)2D-1072 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjų skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų V. B. ir A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.