Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens-D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutarimo D. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181¹ str. 1 d. buvo surašytas dėl to, kad ji nepanaudojo teisėtos valdžios auklėjant ir prižiūrint savo nepilnametį globotinį, t.y., kad 2014-04-10, apie 15.00 val., Žemaičio Vytauto pagrindinėje mokykloje, esančioje Radvilėnų pl. 7, Kaune, D. R. globotinis G. D., gim. (duomenys neskelbtini), įžeidžiamai kibo prie klasės mokinio A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir 8 klasės mokinių, juos pravardžiavo, plūdo necenzūriniais žodžiais.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, pakeisdamas protokolo nuorodą iš Lietuvos Respublikos ATPK 181¹ str. į ATPK 181 str., savo sprendimo nemotyvavo ir nekomentavo bei sprendė, kad nepilnamečio globėja atsakinga pagal nepilnamečio tėvams taikomą įstatymo normą.

Motyvuojamoji dalis

D. R. apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. R. surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181¹ str. 1 d., tačiau Kauno apylinkės teismo nutarimu ji patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. Iš nutarimo turinio matyti, kad D. R. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už tai, jog nepanaudojo teisėtos valdžios auklėjant ir prižiūrint savo globotinį, todėl tai laikytina rašymo apsirikimu ir apeliacinės instancijos teismo ištaisytina.

Lietuvos Respublikos ATPK 181¹ straipsnis numato administracinę atsakomybę už vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų nevykdymą arba vykdymą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „globėjo (rūpintojo) pareiga” turinį, kadangi su globėjo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu siejama administracinė atsakomybė. Globėjo pareigų, patenkančių į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.272 straipsnyje, apibrėžiančiame vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų turinį, nustatyta, kad vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181¹ straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas globėjų veikoje galimas tik tada, kai globėjai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas numatytas CK 3.272 straipsnyje. Atitinkamų gyvenimo sąlygų nesudarymas ar įtakos vaikui nedarymas, jo neauklėjimas yra priešingas ne vien visuomenės, bet ir paties vaiko interesams, pažeidžia jo teisę į dorovinį vystymąsi, o globėjo neveikimas arba nepakankamas veikimas auklėjant vaiką vertintini kaip globėjo pareigų nevykdymas vaiko interesais. Vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, jog veiką, už kurią D. R. apylinkės teismo buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181¹ str. 1 d., jos globotinis atliko pamokų metu, t. y. tuo metu, kai buvo ne tiesioginėje globėjos, o įstatymais įgaliotos vykdyti vaikų auklėjimą įstaigos – mokyklos priežiūroje.

Tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių globėjai neatlieka arba netinkamai atlieka globėjo pareigas, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo globotinius, tačiau globėjų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181¹ str. nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai padarymas tokių nepilnamečių veikų, negali būti siejamas su globėjo pareigų netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai globėjai negali realizuoti savo pareigų. Tokios situacijos galimos, kai vaikas yra ne tiesioginėje globėjų, o įstatymais įgaliotos vykdyti vaikų auklėjimą įstaigos priežiūroje: ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, mokykloje ir pan. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad mokymo, auklėjimo įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija, atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Taigi, tuo metu, kai vaikas nustatyta tvarka yra mokymo įstaigoje (vaikas, kuris yra atitinkamos mokyklos mokinių sąraše, yra atvykęs į pamokas ar organizuotą užklasinę veiklą), už jo priežiūrą atsako atitinkama įstaiga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-19 nutartis Nr. N502-1163/2010).

Nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181¹ str., privalo būti tiriama, ar globėjai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, t. y. turi būti apklausiami vaiko pedagogai, surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada) bei panašūs duomenys.

Nagrinėjamu atveju D. R. patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181¹ str. 1 d. nepakanka tik fakto, kad jos nepilnametis globotinis atliko priešingą teisei veiką. Šiuo atveju, privalėjo būti nustatyta, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas globėjo pareigų nevykdymas, ar netinkamas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad D. R. nevykdo pareigų užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad G. D. įžeidžiamai kibo prie klasės mokinio A. K. ir 8 klasės mokinių, juos pravardžiavo, plūdo necenzūriniais žodžiais, tačiau tai negali būti laikoma aplinkybe, savaime sukuriančia administracinę atsakomybę globėjai. Teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nėra duomenų, jog D. R. nevykdo globėjo pareigų, neprižiūri ir nesirūpina savo globotiniu.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Įvertinęs byloje surinktą medžiagą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad D. R. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181¹ str. 1 d., sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

D. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutarime padarytą rašybos klaidą nurodant, kad D. R. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181¹ str. 1 d.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. R. buvo traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181¹ str. 1 d., nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.