- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-28
- Bylos Nr.
- eI-2860-609/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01590-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Atsakovas
- L. L., Linui Likšai
- Pareiškėjas
- UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
- Kategorijos
- 1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant atsakovui L. L. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui Linui Likšai dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir TRATC, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo L. L. (toliau – ir atsakovas) priteisti 113,24 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.
Prašymas grindžiamas argumentais, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie yra privalomi visiems Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Nustatytą įmoką kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti minėtose nuostatuose nustatyta tvarka. Pareiškėja yra Tauragės regiono savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta administruoti vietinės rinkliavos surinkimą ir tvarkymą. Nurodoma, kad atsakovas nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Jurbarke. Pažymima, kad atsakovui buvo siunčiami pranešimai, tačiau jis į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl už minėtą laikotarpį susidarė prašomos priteisti ginčo sumos dydžio įsiskolinimas. Pareiškėja prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas L. L. atsiliepime į prašymą nurodė, jog su prašymo reikalavimu nesutinka. Teigia, kad gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Jurbarke, jis faktiškai nesinaudoja, ten nuvažiuoja tik savaitgaliais ir o gyvenamojo namo teritorijos sutvarkymui naudoja įvairius elektros prietaisus. Pabrėžia, kad vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą moka pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Teigia, kad atliekas, susidariusias dėl aplinkos tvarkymo, sunaudoja kompostavimui ir patalpų šildymui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai nurodė, jog jis kreipėsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau jo prašymai nebuvo patenkinti.
Konstatuojama
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-04-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-547/2013 pažymėjo, jog pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pasisakiusi, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto dydžiu (bendruoju plotu) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010).
Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012-04-26 sprendimu patvirtinta Atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už nenaudojamus pastatus ir patalpas taikymo tvarka (toliau – ir Tvarka), kurios 1.2 punkte nurodyta, jog faktiškai nenaudojami pastatai ir patalpos, už kuriuos jų savininkams neskaičiuojama vietinė rinkliava yra faktiškai nenaudojami pastatai ir patalpos, kurių savininkas rinkliavos administratoriui yra pateikęs prašymą ir AB LESTO pažymą, kad mokestiniais metais pastate ar patalpose sunaudotas elektros energijos kiekis neviršija 180 kWh arba rinkliavos mokėtojui leidžiama einamaisiais metais nedeklaruoti elektros energijos, ir atitinkamos seniūnijos seniūno išduota pažymą, kad pastatas ar patalpos ir jam (joms) priskirta teritorija yra sutvarkyti pagal Jurbarko rajono savivaldybės tarybos patvirtintų Jurbarko miesto ir kitų gyvenamųjų teritorijų tvarkymo taisyklių reikalavimus ir nekelia pavojaus aplinkai bei žmonėms.
Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog nuo 2011-08-16 atsakovas L. L. yra nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Jurbarke, savininkas.
Pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą patvirtina, jog per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 susidarė 113,24 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Nors atsakovas teigia, jog gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Jurbarke, faktiškai nesinaudoja, 2016-05-24 LESTO informacija apie apmokėtą elektros energiją patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Jurbarke, 2015 metais sunaudotos elektros energijos kiekis viršijo Tvarkos 1.2 punkte nurodytą leistiną minimalų elektros energijos kiekį. Duomenų apie 2014 metais sunaudotą elektros energijos kiekį nepateikė.
Kadangi nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu atsakovas buvo atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, esant nustatytai aplinkybei, jog ir jis yra nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Jurbarke, savininkas, pagal Nuostatų 5 punktą jis buvo vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Atsakovo valdomo nekilnojamojo turto paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas gyvenamosios paskirties patalpoms (būstui) mieste taikomas tarifas.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi nustatyta, jog atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdęs, todėl 113,24 Eur įsiskolinimo suma pareiškėjai priteistina.
Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti 28,96 Eur atstovavimo išlaidų.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis atskirai išskiria proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (administracinei bylai aktuali 2015-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijose nustatyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
Pareiškėjos turėtų atstovavimo išlaidų pagrindimui pateiktos 2014-09-02 atstovavimo sutartis ir 2016-06-06 sąskaita faktūra Nr. JUR1166, iš kurios matyti, jog už prašymo surašymą pareiškėja UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras UAB Juris LT sumokėjo 28,96 Eur. Mokėjimo faktas pagrįstas 2016-07-08 vietiniu mokėjimu.
Spręsdamas dėl pareiškėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, aplinkybę, jog byla buvo išnagrinėta pareiškėjos atstovui nedalyvaujant, į bylos pobūdį, apimtį bei sudėtingumą ir konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo pareiškėjai priteistina 14,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Būtent tokia teisminė praktika formuojama ir LVAT analogiškose bylose (žr. 2016-07-28 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1310-662/2016).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti iš L. L. 113,24 Eur (vieną šimtą trylika eurų, 24 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.
Priteisti iš L. L. 14,00 Eur (keturiolika eurų, 00 ct) atstovavimo išlaidų UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.