- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- A20.-28-405/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00432-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- W. Y. Y. A.-O.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Valdas Kavaliauskas
- Kategorijos
- 8.5Saugos tarnybų ar saugos padalinių padarytas asmens ir turto saugos teisės aktų pažeidimas (ANK 130 str.)
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Irako Respublikos piliečio W. Y. Y. A.-O. prašymą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sulaikymo pripažinimo neteisėtu ir užsieniečio sulaikymo peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas W. Y. Y. A.-O. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo: 1) pripažinti jo sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą nagrinėjamoje byloje; 2) paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre Pabradėje , netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Užsienietis W. Y. Y. A.-O. paaiškino, kad jis ilgą laiką faktiškai sulaikytas, gyvena kaip kalėjime – apgyvendintas LGBT bendruomenei skirtoje teritorijoje ir negali iš jos išeiti. Gyvendamas Irake jis buvo sveikas, Lietuvoje jis sulaikytas, serga depresija ir vartoja vaistus. Jis neturi tikslo pabėgti, nori sulaukti sprendimų jo atžvilgiu. Nori turėti galimybę išeiti iš teritorijos.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas adv. padėjėjas V. Kavaliauskas nurodė, kad palaiko prašymą jame nurodytais motyvais, prašo pripažinti užsieniečio sulaikymą neteisėtu ir paskirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Sąlygos, kuriomis gyvena užsienietis, prilygsta sulaikymui – užsienietis gyvena LGBT bendruomenės nariams skirtoje teritorijoje, kuri mažesnė nei kitos. Sulaikymo sąlygomis užsienietis gyvena beveik šešis mėnesius, jis yra pažeidžiamas asmuo, todėl šis atvejis išskirtinis ir užsienietis neturėtų būti taip ilgai sulaikytas. Į bylą pateiktame Seimo kontrolieriaus rašte taip pat pripažinta, kad užsieniečių gyvenimo sąlygos atitinka sulaikymą. Be to, Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija panaikino Migracijos departamento sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio ir grąžino prašymą dėl prieglobsčio nagrinėti iš naujo, todėl yra tikimybė, kad Migracijos departamentas užsieniečio prašymas bus patenkintas. Užsienietis suinteresuotas sulaukti sprendimo prieglobsčio byloje, jam žinoma, kad negalėtų prašyti prieglobsčio kitoje valstybėje ir būtų grąžintas atgal.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens VSAT prie LR VRM atstovė J. Brovko nurodė, kad su prašymu nesutinka. Užsienietis apgyvendintas LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 5 str. 6 d. numatytais pagrindais. LVAT yra ne kartą pasisakęs, kad tokio apgyvendinimo sąlygos prilyginamos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygoms. Pareiškėjo pateiktame Seimo kontrolieriaus rašte nepasisakyta apie tai, kad užsieniečių gyvenimo sąlygos atitinka sulaikymo sąlygas. Pareiškėjas prašo neapriboti jam judėjimo laisvės, tačiau užsienietis neįleistas į teritoriją, taip pat nėra jokių išimčių, kurių pagrindu galima būtų neapriboti užsieniečiui judėjimo laisvės. Užsieniečio nurodoma aplinkybė, kad jis priklauso LGBT bendruomenei, nėra išimtinė, taip pat neišimtinė užsieniečio nurodoma aplinkybė, kad užsienietis vartoja vaistus, kadangi dauguma užsieniečių adaptacijos periodais turi psichologinių problemų. Aplinkybė, kad užsieniečiui išrašyti vaistai, patvirtina, kad jam prieinamos medicinos paslaugos, jam teikiamas gydymas. Pagal šiuo metu galiojančio LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ str. 5 d., šešių mėnesių terminas, per kurį turi būti priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio procedūroje, skaičiuojamas nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos ir nagrinėjamoje byloje baigiasi ne 2022-02-01, o 2022-02-20. Užsieniečiui turi būti taikomi judėjimo laisvės apribojimai, kadangi priešingu atveju, kaip rodo praktika, užsienietis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmetamas.
Nustatyta, kad Irako Respublikos pilietis W. Y. Y. A.O., gim. (duomenys neskelbtini), atvyko į Lietuvos Respublikai neteisėtai perėjęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos. Užsienietis jį sulaikiusiems pareigūnams pateikė galiojantį Irako Respublikos pasą. Iš pareiškėjo, trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimų, byloje esančių dokumentų nustatyta, kad užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio ir, remiantis LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 5 str. 6 d., buvo apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Migracijos departamentas prie LR VRM išnagrinėjo užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio ir 2021-10-20 sprendimu nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsieniečiui apskundus minėtą sprendimą, Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021-11-18 sprendimu panaikino Migracijos departamento sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu Migracijos departamentas neišnagrinėjęs užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio, todėl šiuo metu užsienietis yra prieglobsčio prašytojas.
Užsienietis prašo pripažinti jo sulaikymą neteisėtu ir paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Įstatymo 5 str. 6 d. minimas laikinas apgyvendinimas pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, be kita ko, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde išdėstytas faktines aplinkybes, tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų laisvės suvaržymo pobūdžiu iš esmės gali prilygti Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p. įtvirtintai alternatyviai sulaikymui priemonei – apgyvendinimui Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, arba gali būti vertinamas kaip de facto sulaikymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021, 2021-10-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021, 2021-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021).
Nustatyta, kad užsienietis apgyvendintas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre. Užsieniečio laikino apgyvendinimo metu galiojusios redakcijos LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 5 str. 6 d. (2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.), be kita ko, nustatė: prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje; esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje; jeigu per 28 d. nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio įstatymo 6 str. 6 d. nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Įstatymo 5 str. 8 d. (2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) nustatė, kad, paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, šioje dalyje nurodytas 28 dienų terminas pratęsiamas karo padėties, nepaprastosios padėties, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir 28 dienoms po jų pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.
Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., todėl, pagal minėtą teisinį reguliavimą, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.
Nustatyta, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, neturėdamas dokumentų, suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas nepriimtas. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne dėl Baltarusijos Respublikoje gresiančio pavojaus jo gyvybei ir sveikatai, o dėl konkrečių aplinkybių, susijusių su organizuojamos kelionės maršrutu. Kaip savo praktikoje nurodo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esant šioms aplinkybėms kompetentingos valstybės institucijos turėjo teisę atlikti atitinkamas procedūras, kad nuspręstų dėl užsieniečiui taikytino teisinio režimo (LVAT 2021-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4322-602/2021). Užsienietis gyvena moduliniame namelyje, turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas. Aplinkybė, kad užsienietis apgyvendintas uždaroje teritorijoje ir negali iš jos išeiti, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis sulaikytas, nes tokios užsieniečių apgyvendinimo sąlygos numatytos teisės normose. Pagal apgyvendinimo metu galiojusios Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties redakcijos 5 str. 7 d. nuostatas, šio straipsnio 6 d. nurodytų prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo toje pačioje dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-10-04 įsakymu Nr. 1V-340 (2021-09-30 įsakymo Nr. 1V-748 redakcija) patvirtintas Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašas nustato neteisėtai perėjusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną užsieniečių, sulaikytų neteisėtai atvykusių į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai esančių Lietuvos Respublikoje užsieniečių, taip pat užsieniečių, pateikusių prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, laikinąjį apgyvendinimą Centre, apgyvendintų Centre užsieniečių teises ir pareigas, drausminio poveikio ir skatinimo priemonių jiems taikymą, sveikatos priežiūrą, materialinį ir buitinį aprūpinimą, draudimų ir apribojimų taikymą, užimtumo organizavimą, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimą bei apgyvendintų centre užsieniečių išvykimą iš centro. Byloje nenustatyta, kad apgyvendinant užsienietį būtų pažeista minėtu aprašu patvirtinta tvarka ar kad užsienietis negalėtų naudotis suteikiamomis teisėmis.
Tuo tarpu minėto aprašo 18 p. numatyta, kad apgyvendinti centre sulaikyti užsieniečiai užrakinami gyvenamuosiuose aukštuose / gyvenamuosiuose sektoriuose, iš užrakintų gyvenamųjų aukštų / gyvenamųjų sektorių sulaikyti užsieniečiai išleidžiami: į pasimatymus; paskambinti telefonu; į valgyklą; į socialinės reabilitacijos užsiėmimus; į susitikimus su advokatu (teisiniu atstovu); iškvietus centro darbuotojui; nuvykti pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku); laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia veikla. Atsižvelgiant į užsieniečio atvykimo aplinkybes, į tai, kad užsieniečiui taikoma priemonė asmens teisių suvaržymo pobūdžiu neprilygsta teisiniam režimui, kuris pagal Tvarkos aprašą taikomas sulaikytiems užsieniečiams, nėra pagrindo užsieniečio apgyvendinimą vertinti kaip sulaikymą, užsieniečiui taikoma priemonė savo turiniu atitinka Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p. įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę.
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Seimo kontrolieriaus 2021-11-16 rašte „Dėl situacijos Užsieniečių registracijos centre“ išdėstytais faktais patvirtinama, kad užsieniečių sąlygos atitinka sulaikymo, o ne apgyvendinimo sąlygas, kadangi minėtame rašte situacija vertinta užsieniečių teisės į informacijos prieinamumo, užsieniečių galimybių įsigyti prekių, užsieniečių užimtumo aspektais, iš rašte nurodytų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad užsieniečių gyvenimo sąlygos atitinka sulaikymo sąlygas.
Kaip minėta, užsieniečio apgyvendinimo metu galiojusioje LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties redakcijoje buvo numatyta, kad įstatymo 5 str. nuostatos, kurių pagrindu užsieniečiams, neteisėtai perėjusiems Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taikoma vadinamoji pasienio ruožo procedūra (tokie asmenys formaliai laikomi neįleistais į Lietuvos Respubliką), taikomos tik tam tikrą laiką, šios procedūros maksimali trukmė – šeši mėnesiai. Tuo atveju, jei per šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką.
Šiuo metu užsienietis neįleistas į Lietuvos Respubliką ir, pagal LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas, užsieniečiui, dėl kurio toks sprendimas nepriimtas, nesuteikiama teisė nevaržomai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl nėra pagrindo užsieniečiui paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus užsieniečiui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti LR įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į užsieniečio atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Byloje nenustatyta, kad būtų pažeidžiamos užsieniečio teisės į laisvę ir saugumą, taip pat nenustatytos išimtinės aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui galėtų būti netaikomas judėjimo laisvės apribojimas. Užsienietis kaip išimtinę aplinkybę nurodo tai, kad jis priklauso LGBT socialinei grupei, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra išimtinė, nes, kaip nustatyta iš dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, užsienietis apgyvendintas su asmenimis, priklausančiais šiai socialinei grupei, ir dėl to nėra pagrindo vertinti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos ar kiltų grėsmė jo saugumui. Užsienietis taip pat nurodo, kad, būdamas apgyvendintas, susirgo depresija, tačiau, kaip paaiškino, lankosi pas medikus ir vartoja jam paskirtus vaistus, t. y. gauna tinkamą gydymą, todėl ši aplinkybė nėra išimtinė, dėl kurios būtų pagrindo netaikyti užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimų.
Be to, LVAT 2022-01-28 nutartyje (administracinė byla Nr. A-1184-624/2022) pasisakyta, kad sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai perėjusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022 m. sausio 1 d., iš jų – dėl termino, kuriuo jie gali būti apgyvendinti iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 5 str. 6 d. tvarka (LVAT nutarties 31 p.), o nuo 2022 m. sausio 1 d. – Įstatymo 140⁸ str. 3 d. tvarka, turi būti priimami, atsižvelgiant ir į iki 2022 m. sausio 1 d. šiuos santykius reglamentavusias Įstatymo nuostatas, iš jų – kad jie gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (o ne nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, t. y, datos, kuri nagrinėjamoje byloje yra vėlesnė bei prašymo suteikti prieglobstį pateikimo data) dienos. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, taip pat į tai, kad, užsieniečio teigimu, jis prašymą dėl prieglobsčio pateikė iš karto atvykęs į Lietuvą, t. y. 2021-08-01, į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio procedūroje ir dėl to, pasibaigus šešių mėnesių terminui nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos (2022-02-02), Migracijos departamentas turi priimti sprendimą dėl užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką, tuo pačiu turi būti sprendžiama dėl užsieniečio apgyvendinimo, jo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo, šiuo metu netikslinga spręsti dėl alternatyvios sulaikymui priemonės užsieniečiui paskyrimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 5, 140⁸ str., teismas
nusprendžia:
Prašymą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.