- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- I3-5356-428/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00889-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Atsakovas
- Kauno, Kauno tardymo izoliatorius
- Kategorijos
- 21.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui L. Š., jo atstovei Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei Margaritai Bakienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Š. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui dėl įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pripažinimo, kad L. Š. padarė tarnybinį nusižengimą, ir nuobaudos skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybinė nuobauda paskirta Kauno TI direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos sudarymo tarnybiniam tyrimui atlikti“ sudarytos komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti parengtos (duomenys neskelbtini) tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) pagrindu.
Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl nuteistojo D. V. pabėgimo ir nuteistojo T. M. bei Ž. M. pasikėsinimo pabėgti iš Kauno TI 2022-01-04 apie 18.45 val.
(Duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti nustatė nuteistojo D. V. pabėgimo iš (duomenys neskelbtini), aplinkybes, įvertino pareigūnų veiksmus ir (duomenys neskelbtini) surašė tarnybinio patikrinimo išvadą, kuri (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) direktoriaus rezoliucija (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada).
Pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, tarnybinio patikrinimo metu nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir SVS) vyriausiasis specialistas, vykdydamas tarnybą budinčiojoje pamainoje Nr. 4, (duomenys neskelbtini) padarė tarnybinį nusižengimą, nes neužtikrino efektyvaus budinčiosios pamainos darbo, kadangi žinodamas apie neveikiančius daviklius teritorijoje, pro kurią bėgo nuteistieji, neinstruktavo ir neinformavo pareigūno, dirbančio vaizdo stebėjimo ir techninių priemonių valdymo poste Nr. 3, taip pat nesustiprino nuteistųjų apsaugos, neatsargios kaltės forma, t. y. nerūpestingai (aplaidžiai) vykdydamas tarnybą ir neatlikdamas būtinų veiksmų, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti pagal teisės aktų reikalavimus, pažeidė: (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros postų plano Nr. 62-599 1.16 papunktį, įpareigojantį tikrinti budinčiosios pamainos priežiūros ir apsaugos postus (dieną – ne mažiau kaip 2 kartus, nakties metu – ne mažiau kaip 3 kartus, pataisos pareigūno objekte esančių suimtųjų ir nuteistųjų skaičių, nustatytus trūkumus fiksuoti žiniaraščiuose, užtikrinti efektyvų pamainos darbą; SVS vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 5.14 papunktį, įpareigojantį tikrinti budinčiosios pamainos priežiūros ir apsaugos postus (dieną – ne mažiau kaip 2 kartus, nakties metu – ne mažiau kaip 3 kartus), nustatytus trūkumus fiksuoti žiniaraščiuose, užtikrinti efektyvų pamainos darbą; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, numatantį bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą, įpareigojantį pareigūną atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas; Statuto 17 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią pareigūno priesaikos laiką bei tekstą; Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 3 dalį, numatančią teisėtumo principą, nuostatas (su tuo pareiškėjas visiškai nesutinka, nes tarnyboje veikia tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis ir teigia šio principo nepažeidęs); Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.1 papunktį, nustatantį reikalavimus sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, jog budinčiosios pamainos priežiūros ir apsaugos postus tikrino nustatytu periodiškumu, pagal kompetenciją užtikrino efektyvų pamainos darbą, atsakingai vykdydamas bendrąsias ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas, taip pat laikėsi duotos priesaikos ir sąžiningumo principo nepažeidė, tarnyboje veikė tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.
Nurodė, jog visiškai nesupranta, kokiais konkrečiais veiksmais nevykdė minėtų teisės aktų reikalavimų ar kokių konkrečiai veiksmų neatliko ir kuo pasireiškė jo kaltė.
Teigė, jog Tarnybinio patikrinimo išvada yra neišsami, nepagrįsta ir surašyta siekiant rasti kaltą pareigūną, kurį galima būtų nubausti dėl nuteistojo pabėgimo, visiškai neatsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas objektyvias aplinkybes, dėl kurių įvyko nuteistojo pabėgimas, teisiškai nepagrindžiant tarnybinio nusižengimo ir paskirtos nuobaudos.
Pažymėjo, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra neargumentuotai pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, nėra atskleista neteisėta pareiškėjo veika, objektyvioji tarnybinio nusižengimo sudėties pusė. Tarnybinė nuobauda paskirta už bendro pobūdžio teisės aktų reikalavimų nevykdymą. Taip pat Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta, kaip ir kokiais konkrečiais veiksmais / neveikimu galėjo reikalavimus pažeisti.
Nurodė, jog pareiškėjas sąžiningai atliko visas jam priskirtas funkcijas, kaip to reikalauja teisės aktai. Pamainos darbas vyko sklandžiai, todėl kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, jog pareiškėjas neinstruktavo ir neinformavo pareigūno, dirbančio vaizdo stebėjimo ir techninių priemonių valdymo poste Nr. 3 ir taip nesustiprino nuteistųjų apsaugos, yra visiškai nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Atkreipė dėmesį, jog vaizdo stebėjimo ir techninių priemonių valdymo poste Nr. 3 darbuotojas visada yra informuojamas, kad nuteistieji išeina į pasivaikščiojimus į lauką, ir įspėjamas, kad stebėtų atidžiau. Atsižvelgiant į tai, kad dėl darbo krūvio ir planuojamų užimtumo veiklų nuteistiesiems, kurias reikia užtikrinti pirmiausia, niekada (nei prieš šį įvykį, nei po jo) nei vienas pamainos pareigūnas neina valgyti grafike nustatytu metu, nes tai yra neįmanoma. Apie 17–18 val. yra atvežamas maistas, todėl privaloma užtikrinti saugų automobilio įleidimą ir išleidimą į / iš įstaigą / įstaigos, todėl tokiu metu išleisti kurį nors pareigūną poilsio yra neįmanoma ir nesaugu. Rikiuočių metu yra nurodoma, kad dinaminės priežiūros darbuotojai pagal galimybes susiderina su jaunesniaisiais specialistais ir pakeičia vieni kitus postuose pietų pertraukų metu.
Teigė, jog pareiškėjui, kaip Saugumo valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui, nėra numatytos pareigos išleisti ar neišleisti pareigūnus pavalgyti pietų pertraukos metu. Pareiškėjo tarnybinėse funkcijose nėra numatytos pareigos kontroliuoti pareigūnų poilsio ir pietų pertraukos laiko. Pamainos pareigūnai pareiškėjo neinformuoja, jog eina ilsėtis ar pietauti. Pareigūnams žinoma Kauno TI nusistovėjusi tvarka, kad pietauja ar ilsisi tuomet, kai tai yra įmanoma, o ne tuomet, kai pareiškėjas juos išleidžia, todėl Tarnybinio patikrinimo išvada yra nepagrįsta.
Postai Nr. 3 ir Nr. 4 nebuvo palikti be priežiūros, juose tuo metu buvo du pareigūnai, kurie užtikrino būryje priežiūrą ir tvarką. Paprastai būna, kad pagal pamainos žiniaraščius paskiriamas ir vienas pareigūnas į du postus. Pareiškėjas užtikrino pamainos kontrolę ir priežiūrą, efektyvų darbą.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti teiginiai, kad linkęs bėgti nuteistasis D. V. tamsiu paros metu buvo paliktas kieme be priežiūros, niekaip nesusiję su pareiškėjo tarnybinių funkcijų vykdymu, nes nuteistųjų dienotvarkę tvirtina (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas, taip suteikiant teisę D. V. būti lauke tamsiuoju paros metu, nors jis buvo įtrauktas į Linkusiųjų pabėgti sąrašus. Pabrėžė, kad SVS pareigūnai nesudaro nuteistųjų dienotvarkės, jų funkcija yra užtikrinti jau patvirtintos dienotvarkės laikymąsi. Atkreipė dėmesį, jog kontrolės praleidimo posto Nr. 2 pareigūnų funkcija – stebėti ne tik įeinančius ir išeinančius pro postą asmenis, bet taip pat abiejų nuteistųjų būrių kiemą.
Nurodė, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjui buvo žinoma apie neveikiantį daviklį, yra visiškai nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, nes apie daviklio problemas pareiškėjas sužinojo tik pabėgimo dieną – (duomenys neskelbtini), kad jis nesuveikė, taip pat vėliau kalbantis Saugumo valdymo skyriaus viršininko pavaduotojui Ruslanui Kulijevui ir specialistui Dainorui Tamulaičiui, kuris viršininkui patvirtino, kad po remonto dar nespėjo įjungti daviklio.
Pažymėjo tai, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad davikliai buvo veikiantys ir nesuveikė tik galimai dėl tam tikrų priežasčių, o vartų spynelė neturėjo įtakos saugumui, apšvietimas buvo tinkamas, radijo ryšys veikė tinkamai, todėl kaltinimas pareiškėjui dėl pamainos darbo efektyvumo neužtikrinimo, nesiimant jokių aktyvių veiksmų stiprinant kontrolę ir apsaugą, visiškai nepagrįstas.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas neinstruktavo ir neinformavo dirbančio vaizdo stebėjimo ir techninių priemonių valdymo poste Nr. 3 pareigūno skirti ypatingą dėmesį apie žinomus padidėjusios rizikos objektus įstaigoje, ypač tamsiu paros metu, tačiau vertinant šiuos teiginius nei logiškai, nei lingvistiškai nėra aiškios prielaidos, sudariusios sąlygas nuteistiesiems įvykdyti pabėgimą. Todėl suprantama, kokius tiksliai veiksmus, esant įstaigoje pakankamam saugumo užtikrinimui, pareiškėjas turėjo atlikti. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti teisės aktų pažeidimai nekonkretizuoja objektyvaus tarnybinio nusižengimo sudėties požymio – pareiškėjo neteisėtos veikos.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl tarnybinė atsakomybė negalima.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtino, jog pareiškėjas neužtikrino efektyvaus pamainos darbo.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybinį patikrinimą atliko (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos sudarymo tarnybiniam tyrimui atlikti“ sudaryta komisija (toliau – ir Komisija), kuri įvertino visas tarnybiniam patikrinimui reikšmingas aplinkybes ir įrodymus. Tarnybinis patikrinimas pradėtas atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto L. Š. (duomenys neskelbtini) tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“.
Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) 8.00 val. iki (duomenys neskelbtini) 8.00 val. buvo paskirtas vykdyti tarnybą (duomenys neskelbtini) budinčiojoje pamainoje. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, nesilaikydamas (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros postų plano Nr. 62-599 1.16 papunkčio, Pareigybės aprašymo 5.14 papunkčio, pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus, BVK 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, Etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą ypatingos situacijos metu (duomenys neskelbtini) pabėgus vienam iš trijų bandžiusių pabėgti nuteistųjų – D. V..
Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl suminės darbo laiko apskaitos taikymo“ (toliau – ir Įsakymas dėl darbo laiko apskaitos) 2.4 papunktyje nustatyta, kad SVS jaunesniesiems specialistams (budinčiajai pamainai) (veiklos adresu (duomenys neskelbtini)), pietų pertrauka nustatyta 16.00–18.00 val. Tyrimo metu nustatyta, kad įvykio metu net du pamainos pareigūnai buvo pakeisti postuose ir išleisti pailsėti ir pavalgyti ne pagal Įsakymu dėl darbo laiko apskaitos nustatytą grafiką, nors 2022-01-05 tamsiu paros metu, apie 18.45 val., intensyviai buvo vykdomos įvairios nuteistųjų užimtumo priemonės, vyko nuteistųjų pasivaikščiojimas. Iš pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad jam buvo žinoma apie pavojingas ir reikalaujančias didesnio bei akylesnio stebėjimo teritorijas (pateiktas linkusių pabėgti / linkusių užpulti nuteistųjų sąrašas), tačiau jis pagal kompetenciją nesiėmė jokių aktyvių veiksmų stiprindamas šių zonų kontrolę ir apsaugą, ypač tamsiu paros metu, ir žinodamas, kad šioje zonoje vyksta nuteistųjų, tarp kurių yra įtrauktas į linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitą nuteistasis D. V., pasivaikščiojimas. Be to, Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas netinkamai instruktavo ir organizavo tarnybą, nekontroliavo gyvenamosiose zonose Nr. 3 ir Nr. 4 postų pasikeitimų bei nuteistųjų apsaugos ir priežiūros procesų. Tai sudarė prielaidą ir sąlygas nuteistiesiems pradėti ir vykdyti nusikalstamus veiksmus, o nuteistajam D. V. baigti nusikalstamą veiką – pabėgti iš (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo faktą, jog optimalus ir efektyvus budinčiosios pamainos darbas nebuvo tinkamai vykdomas ir užtikrinamas, nes, nesilaikydamas (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros postų plano Nr. 62-599 1.16 papunkčio, pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 5.14 papunktį, Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimą, 17 straipsnio 1 dalį, BVK 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimus.
Iš Tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, kad buvo išnagrinėti ir įvertinti visi reikšmingi įrodymai bei šių įrodymų visuma, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Tarnybinio patikrinimo išvada yra nemotyvuota ir nepagrįsta jokiais faktais.
Tarnybinio patikrinimo metu Komisija nustatė, kad, pareiškėjui nevykdant arba netinkamai vykdant minėtų specialiųjų norminių teisės aktų reikalavimus, (duomenys neskelbtini) apie 18.45 val. neužkardytas nuteistojo D. V. pabėgimas iš (duomenys neskelbtini).
Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu paskirta nuobauda yra pagrįsta ir teisėta, nes nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė.
Skundžiamu įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė drausminė nuobauda – pastaba drausminės atsakomybės tikslų aspektu yra tinkama ir proporcinga nustatytiems ir patvirtintiems pareiškėjo padarytiems pažeidimams. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai bei pateikti samprotavimai nepaneigia, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą, nors jis savo kaltės, kuri yra akivaizdi ir nustatyta (patvirtinta) atlikto tarnybinio patikrinimo metu bei detaliai ir motyvuotai aprašyta (konstatuota) minėtoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nepripažino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui L. Š., (duomenys neskelbtini) vyriausiajam specialistui, paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos – teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčijama tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pripažinimo, kad L. Š. padarė tarnybinį nusižengimą, ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“, atsižvelgus į (duomenys neskelbtini) Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų įvertinimo“, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4, 6 ir 10 dalimis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Aprašas), 27 ir 28 punktais.
Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl įvykio, susijusio su (duomenys neskelbtini) apie 18.45 val. nuteistojo D. V. pabėgimu ir dar dviejų nuteistųjų Ž. M. ir T. M. pasikėsinimu pabėgti iš (duomenys neskelbtini). Minėtas įvykis įvyko pareiškėjo budinčiosios pamainos Nr. 4 darbo metu, nuo (duomenys neskelbtini) 8.00 val. iki (duomenys neskelbtini) 8.00 val., pareiškėjui vykdant vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai pareigas.
Kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados dalies, kurioje įvertinti ir apibendrinti pareiškėjo veiksmai, t. y. tarnybinis nusižengimas, Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už budinčiosios pamainos efektyvaus darbo neužtikrinimą, pareiškėjui nerūpestingai (aplaidžiai) vykdant pareigas, neatliekant būtinų veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, t. y. nesustiprinus nuteistųjų apsaugos, pareiškėjui žinant apie neveikiančius daviklius teritorijoje, pro kurią bėgo nuteistieji, neinformavus ir neinstruktavus pareigūno, dirbančio vaizdo stebėjimo ir techninių priemonių valdymo poste Nr. 3 (b. l. 120).
Pažymėtina ir tai, jog Tarnybinio patikrinimo išvados dalyje, kurioje įvertinti pareiškėjo veiksmai, nurodyta, jog pareiškėjas netinkamai instruktavo ir organizavo tarnybą, nekontroliavo Gyvenamosiose zonose Nr. 3 ir Nr. 4 postų pasikeitimų, kai vienu metu išėjo pietauti du pareigūnai, vieną iš kurių pakeitė SVS specialistė (dinaminei priežiūrai) Indrė Požėrienė, kuri buvo atitraukta nuo savo tiesioginių funkcijų vykdymo papildomai vykdant Gyvenamųjų zonų arba vykstančių pasivaikščiojimų priežiūrą ir užtikrinti nuteistųjų elgesio kontrolę (b. l. 119).
Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo nerūpestingumas, neužtikrinant efektyvaus budinčiosios pamainos darbo, sudarė prielaidą ir sąlygas nuteistiesiems Ž. M. ir T. M. pradėti ir vykdyti nusikalstamus pasikėsinimo pabėgti iš (duomenys neskelbtini) veiksmus, o nuteistajam D. V. baigti nusikalstamą veiką ir pabėgti iš (duomenys neskelbtini).
Taigi, kaltinimas pareiškėjui dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, iš esmės buvo grindžiamas pareiškėjo netinkamu veikimu, t. y. optimalaus ir efektyvaus budinčiosios pamainos vykdomo darbo neužtikrinimu.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas nerūpestingai (aplaidžiai) vykdydamas tarnybą ir neatlikdamas būtinų veiksmų, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti įpareigotas teisės aktų, pažeidė: 1) (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros postų plano Nr. 62-599 1.16 papunktį, numatantį, be kitų pareigų, užtikrinti efektyvų pamainos darbą; 2) Pareigybės aprašymo 5.14 papunktį, taip pat, be kitų pareigų, numatantį pareigą užtikrinti efektyvų pamainos darbą; 3) Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas ir pareigūno pareiga atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas, bei pareigūno priesaiką; 4) BVK 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, jog pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, bei įstatymų nustatytus reikalavimus pažeidę pareigūnai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 5) Etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimą, įpareigojantį sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas.
Pareiškėjas ginčija paskirtos nuobaudos teisėtumą, neigdamas savo kaltę dėl tarnybinio nusižengimo padarymo ir nurodydamas, kad tarnybinio pažeidimo nepadarė, tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, o tarnybinis patikrinimas buvo atliktas formaliai ir neobjektyviai, atsakovei neįrodžius būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių (b. l. 123).
Visų pirma pažymėtina, jog tarnybinis kaltinimas pareiškėjui dėl nuteistųjų apsaugos nesustiprinimo grindžiamas aplinkybe, jog pareiškėjas, žinodamas apie neveikiančius daviklius teritorijoje, pro kurią bėgo nuteistieji, neinformavo ir neinstruktavo pareigūno, dirbančio vaizdo stebėjimo ir techninių priemonių valdymo poste Nr. 3. Tačiau aplinkybė, jog pareiškėjas žinojo apie neveikiančius daviklius, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, todėl negalėjo būti vertinama kaip pareiškėjo neveikimas, lėmęs nuteistojo pabėgimą ir kitų dviejų nuteistųjų pasikėsinimą pabėgti iš (duomenys neskelbtini) ar būti nuteistųjų pasikėsinimo pabėgti ar pabėgimo priežastimi.
Byloje nenustatyta jokių pagrįstų duomenų, jog įvykio dieną, t. y. iki nuteistojo pabėgimo ir kitų dviejų nuteistųjų pasikėsinimo pabėgti įvykio, pareiškėjui konkrečiai buvo žinoma aplinkybė, jog neveikia davikliai teritorijoje, pro kurią pabėgo ir pasikėsino pabėgti nuteistieji.
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) paaiškinime nurodytos nuteistųjų pasikėsinimo ir pabėgimo galimos priežastys, tarp jų lėmusios pabėgimą techninės kliūtys – neveikiantys davikliai teritorijoje, pro kurią bėgo nuteistieji, – anot pareiškėjo, buvo žinomos (duomenys neskelbtini) administracijai, nepatvirtina aplinkybės, jog pabėgimo dieną iki nuteistųjų pasikėsinimo pabėgti ir pabėgimo momento pareiškėjas žinojo apie neveikiančius daviklius (b. l. 138–139). Pareiškėjas šią aplinkybę teismo posėdyje neigė, nurodydamas, jog apie neveikiančius daviklius sužinojo pamainos budėjimo metu tik po įvykio, nuteistųjų pasikėsinimo pabėgti ir vieno nuteistojo pabėgimo. (duomenys neskelbtini) Saugumo valdybos pareigūnų (duomenys neskelbtini) pažymos duomenys neabejotinai patvirtino, jog judesio daviklio galimo nesuveikimo priežastis nuteistųjų pasikėsinimo ir vieno iš jų pabėgimo metu galimai buvo jo išjungimas vedant nuteistuosius į pasivaikščiojimo kiemelį ir jo neįjungimas, kad judesio davikliai būtų neveikiantys dėl techninio gedimo, tačiau ji nebuvo nustatyta (b. l. 131–132). Jokių pagrįstų duomenų, kad pareiškėjo budinčiosios pamainos metu judesio davikliai buvo techniškai sugedę ar neveikiantys iki nuteistųjų pasikėsinimo ir pabėgimo iš (duomenys neskelbtini) ir apie tai pareiškėjui buvo žinoma, nenustatyta. Todėl Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta tarnybinio nusižengimo aplinkybė, jog pareiškėjas žinojo apie neveikiančius judesio daviklius iki nuteistųjų pasikėsinimo pabėgti ir vieno jų pabėgimo momento, nepagrįsta objektyviais, neginčytinais duomenimis, todėl abejotina.
Pažymėtina ir tai, kad konkretus kaltinimas pareiškėjui, jog nesustiprino nuteistųjų apsaugos, pareiškėjui žinant apie neveikiančius judesio daviklius teritorijoje, pro kurią bėgo nuteistieji, ir apie tai neinformavo ir neinstruktavo pareigūno, dirbančio vaizdo stebėjimo ir techninių priemonių valdymo poste Nr. 3, nepagrįstas ir nekvalifikuotas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, įpareigojančiomis pareiškėją veikti būtent tarnybiniame kaltinime nurodytu konkrečiu būdu, t. y. sustiprinti nuteistųjų apsaugą, informuojant pareigūną, dirbantį vaizdo stebėjimo ir techninių priemonių valdymo poste Nr. 3.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti teisės aktai, kuriuos pažeidė pareiškėjas ((duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros postų plano Nr. 62-599 1.16 papunktis ir Pareigybės aprašymo 5.14 papunktis, įpareigojantis vykdyti bendrą pareigą – užtikrinti efektyvų pamainos darbą), nedetalizuoja, kokiais veiksmais pareiškėjas turėjo užtikrinti efektyvų pamainos darbą, ir tai yra tik bendro pobūdžio teisės normos, kurių konkretus vykdymas nėra detalizuotas. Atitinkamai Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta, kokias specialias teisės aktų normas Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytais veiksmais pažeidė pareiškėjas, kurios įpareigotų pareiškėją veikti atitinkamai konkrečiu būdu ir konkrečiais veiksmais, kurių pareiškėjas neatliko ar galimai netinkamai atliko.
Pažymėtina, jog tarnybinis nusižengimas – tai Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 str. 6 d.). Tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimo rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Statutinės tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys, t. y. tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose statutinių pareigūnų veiklą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas.
Taigi, tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu ir atsakomybė už neveikimu ar netinkamu veikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, įtvirtinta statutinio pareigūno veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose ar vidaus teisės aktuose, apibrėžiančiuose statutinio pareigūno konkrečias pareigas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad objektyviąją tarnybinio nusižengimo pusę sudaro Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas (Statuto 2 str. 6 d.). Taigi, pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas šiuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes, priešingai, būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143–683/2011).
Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo veika (neveikimas) tinkamai nekvalifikuota imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, įpareigojančiomis pareiškėją veikti atitinkamu būdu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodytas joks konkretus imperatyvus teisės aktas, jo norma, kurioje būtų įtvirtintas konkretus elgesio modelis ar reikalavimas, įpareigojantis pareiškėją veikti konkrečiu būdu, kurio pareiškėjas nevykdė, ir toks neveikimas ar netinkamas veikimas prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.
Nagrinėjamo ginčo atveju Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, būtent, objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė, t. y. neteisėta pareiškėjo veika, prieštaraujanti imperatyviems teisės aktų reikalavimams, kurie aiškiai ir vienareikšmiškai įpareigotų pareiškėją veikti atitinkamai konkrečiu būdu, todėl tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės – pareiškėjo veikos, prieštaraujančios teisės aktui, kurio konkrečius reikalavimus pareiškėjas pažeidė.
Be to, pažymėtina, jog iš Tarnybinio patikrinimo išvados turinio negalima vienareikšmiškai suprasti ir konstatuoti, jog nuobauda pareiškėjui paskirta ir už tai, jog nekontroliavo Gyvenamosiose zonose Nr. 3 ir Nr. 4 postuose pareigūnų pasikeitimo, kai vienu metu išėjo pietauti du pareigūnai, kuriuos pakeitė kiti pareigūnai ir vieną iš kurių pakeitė SVS specialistė (dinaminei priežiūrai) Indrė Požėrienė, kuri buvo atitraukta nuo savo tiesioginių funkcijų vykdymo papildomai vykdant Gyvenamųjų zonų arba vykstančių pasivaikščiojimų priežiūrą ir užtikrinti nuteistųjų elgesio kontrolę (b. l. 119).
Tarnybinio patikrinimo išvados dalyje, kurioje apibendrintos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, buvo konstatuota, kad pareiškėjas, eidamas (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto pareigas ir vykdydamas tarnybą budinčiojoje pamainoje Nr. 4, (duomenys neskelbtini) netinkamai vykdė jam nustatytas tarnybines funkcijas (pareigas) ir, nevykdydamas specialiųjų norminių teisės aktų reikalavimų, padarė tarnybinį nusižengimą, nes neužtikrino efektyvaus budinčiosios pamainos darbo, žinodamas apie neveikiančius daviklius teritorijoje, pro kurią bėgo nuteistieji, neinstruktavo ir neinformavo pareigūno, dirbančio vaizdo stebėjimo ir techninių priemonių valdymo poste Nr. 3, ir taip nesustiprino nuteistųjų apsaugos (b. l. 119–120).
Taigi, nagrinėjamu atveju iš Tarnybinio patikrinimo išvados negalima nuosekliai ir vienareikšmiškai suprasti tarnybinio kaltinimo apimties, t. y. ar nuobauda pareiškėjui paskirta tik už tai, kad neužtikrino efektyvaus budinčiosios pamainos darbo, žinodamas apie neveikiančius daviklius teritorijoje, pro kurią bėgo nuteistieji, neinstruktavo ir neinformavo pareigūno, dirbančio vaizdo stebėjimo ir techninių priemonių valdymo poste Nr. 3, ar ir už tai, jog jis nekontroliavo Gyvenamosiose zonose Nr. 3 ir Nr. 4 postuose pareigūnų pasikeitimo.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką.
Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 p.). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis (Tvarkos aprašo 24 p.).
Atliekant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo pažeista imperatyvaus pobūdžio Tvarkos aprašo 24 punkto nuostata, ir tai laikytina esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu, nes kaip ne kartą nagrinėdamas šio pobūdžio bylas procesiniuose sprendimuose yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6 (16), 2008 m.; 2008-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008).
Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016, 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018).
Teismas, įvertinęs Tarnybinio patikrinimo išvadą, konstatuoja, kad byloje esanti Tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka anksčiau nurodytų Tvarkos aprašo 24 punkto esminių reikalavimų išvados turiniui, nes nėra aiški tarnybinio nusižengimo apimtis, pareiškėjo veika ar neveikimas, už kurį paskirta tarnybinė nuobauda pareiškėjui. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta ir už tai, kad jis nekontroliavo Gyvenamosiose zonose Nr. 3 ir Nr. 4 postuose pareigūnų pasikeitimo, kai vienu metu išėjo pietauti du pareigūnai, tačiau, kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, minėtoje išvadoje nenustatyta šio tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė, pareiškėjo neveikimas nekvalifikuotas, nenurodytos konkrečios imperatyvios teisės aktų nuostatos, įpareigojančios pareiškėją veikti atitinkamu būdu, t. y. kontroliuoti pareigūnų pasikeitimą pietų pertraukos metu (b. l. 119). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos bendro pobūdžio teisės normos, numatytos (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros postų plano Nr. 62-599 1.16 papunktyje ir Pareigybės aprašymo 5.14 papunktyje, įpareigoja vykdyti bendrą pareigą – užtikrinti efektyvų pamainos darbą, tačiau nepakankamos kvalifikuoti pareiškėjo neveikimą, susijusį su ne kontrole pareigūnų pasikeitimo postuose pietų pertraukų metu. Atkreiptinas dėmesys, jog pareigūnai, pakeitę pareigūnus postuose jų pietų pertraukos metu, ir pareigūnai, palikę postus pietų pertraukos metu, nebuvo patraukti tarnybinėn atsakomybėn, vadinasi, įtakos nuteistojo pabėgimui pareigūnų pasikeitimas postuose pietų pertraukos metu neturėjo ir jokių teisės aktų iš esmės pareiškėjas nepažeidė. Dėl įvykio, susijusio su nuteistojo pabėgimu ir dviejų nuteistųjų pasikėsinimu pabėgti iš (duomenys neskelbtini), nubausti pareigūnai, kurie budėjo poste Nr. 1 ir Nr. 12, dėl to pareiškėjui kaltinimai, kaip budinčiosios pamainos vyriausiajam specialistui, susiję su šių pareigūnų netinkamais veiksmais ir šių postų veikla, nepareikšti. Tai neabejotinai reiškia, jog Gyvenamosiose zonose Nr. 3 ir Nr. 4 postų pareigūnų pasikeitimas, kai vienu metu iš šių postų išėjo pietauti du pareigūnai, kuriuos pakeitė kiti pareigūnai, įtakos nuteistųjų pabėgimui neturėjo.
Taigi, Tarnybinio patikrinimo išvadoje netinkamai įvertinta pareiškėjo veika, kurią galima būtų kvalifikuoti kaip tarnybinį nusižengimą, nes, pirmiausia, nenustatytos imperatyvios teisės aktų nuostatos, įpareigojančios konkrečiai veikti atitinkamu būdu, kurias būtų pažeidęs pareiškėjas. Nei (duomenys neskelbtini) plano Nr. 62-599 1.16 papunktis, nei Pareigybės aprašymo 5.14 papunktis neapibrėžia konkretaus elgesio modelio, nedetalizuoja pareiškėjo veiksmų, tai bendrosios teisės normos. Pažymėtina, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir skundžiamame įsakyme, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, nėra konkretizuoti teisės aktai, kuriuos Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytais veiksmais pažeidė pareiškėjas. Nenustačius konkretaus teisės akto, įpareigojančio veikti atitinkamu būdu, nėra galimybės konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės ir nėra pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog nuteistojo pabėgimą lėmė būtent pareiškėjo nerūpestingas ar aplaidus pareigų neatlikimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta pagrįstų duomenų, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.
Taigi, Tarnybinio patikrinimo išvada laikytina vienpusiška, neobjektyvia ir nepagrįsta visų objektyvių aplinkybių įvertinimu, todėl nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties, o visos abejonės dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės vertintinos pareiškėjo naudai. Todėl šios išvados pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo L. Š. skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) „Dėl pripažinimo, kad L. Š. padarė tarnybinį nusižengimą, ir nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui L. Š. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.