Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus atstovui Artūrui Bendaravičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje :

R. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvei, LR pilietei, vykdančiai individualią darbinę veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. vykdanti individualią veiklą ir būdama darbdaviu, leido dirbti nelegalų darbą K. E., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2015-10-13 apie 12 val. pjaunant mišką Pazgrindos k. Matuizų sen. Varėnos r. ribose, nesudariusi su darbuotojais rašytinių darbo sutarčių, nepranešusi apie jų įdarbinimą VSDFV Alytaus teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki darbo pradžios, susitarus dėl darbinių pareigų – pagalbiniais darbininkais, o reikalui esant ir pjūklininkais, susitarus dėl darbo užmokesčio – priklausomai nuo išpjautos medienos kiekio, į darbą vietą atvykstant darbdavės transportu, darbdavei aprūpinant darbo priemonėmis – benzopjūklais, benzinu, tepalais, darbdavei nustačius darbo laiką – nuo 8 val. ryto iki 14-15 val, kol geras oras , ir leido nelegaliai dirbti nurodytiems asmenims ne mažiau, kaip tris darbo dienas.

Tokiais veiksmais darbdavė R. J. pažeidė LR Darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1, 2 p. ir 98 str. 2 d. ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.

R. J. pažeidimą pagal surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą pripažino iš dalies. Ji nurodė, kad su sutuoktiniu A. J. vykdo individualią darbinę veiklą ( medienos ruoša). Kaip darbdavė samdo kitus darbininkus, reikalingus darbinei veiklai vykdyti. K. E. ir V. S. pažįsta. Anksčiau K. E. yra dirbęs darbuotoju. K. E. ir V. S. buvo darbo vietoje patikrinimo metu. K. E. ir V. S. nešiojo šakas, taip pat dirbo ir su benzopjūklu. Benzpjūklas yra jos nuosavybė, ji davė, kaip ir tepalus bei kurą benzopjūklui. Darbui davė ir pirštines. Į darbo vietą atvežė savo transportu – mikroautobusu. Sutuoktinis žinojo, kad K. E. ir V. S. nebuvo įdarbinti nustatyta tvarka. K. E. ir V. S. nelegaliai dirbo tris dienas, ne daugiau. Kodėl taip leido dirbti, nežino.

Liudytoju apklaustas Sigitas Leskauskas, VDI vyr.darbo inspektorius, parodė, kad tikrinimo metu buvo kartu su vyr.darbo inspektoriumi A. B.. Pas R. J. dirbo du nelegalūs darbininkai. Nelegaliai dirbęs V. S. paaiškino, kad pas R. J. dirba nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. Dėl darbo susitarė su J. Susitarė, kad už darbą mokės ne mažiau, kaip Vyriausybės nustatyta MMA. R. J. parūpino darbo priemonėmis, rašytinės darbo sutarties nebuvo sudarę.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjos kaltė įrodyta.

R. J., jam surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad K. E. ir V. S. į darbą nesamdė, į darbo vietą nevežė, ką jie darė patikrinimo metu nurodyti negali. Jie prašėsi priimti į darbą, bet sakė, kad mestų gerti ir į darbą kitaip žiūrėtų.

Pažeidėjos padarytas administracinės teisės pažeidimas įrodytas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

administracinio teisės pažeidimo protokolu, surašytu LR Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B., kuriame nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 3);

Nelegalaus darbo tyrimo aktu 2015-10-13, kad R. J., fizinis asmuo vykdantis individualią veiklą, leido K. E., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini) dirbti nelegalų darbą, miško kirtavietėje Pazgrindos k.Varėnos r., medienos ruošos darbus ( b.l. 4-5);

R. J. paaiškinimu VDI skyriui, kad patikrinimo metu vietoje, kur veiklą vykdė R. J., buvo rasti K. E. ir V. S. ( b.l. 6);

V. S. paaiškinimu Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui nurodyta, kad su R. J. susitarė, kad jį priims dirbti miško pjovėju. Susitarė, kad mokės darbo užmokestį, priklausantį nuo išpajutos medienos kiekio, bet ne mažiau, kaip Vyriausybės nustatyta MMA. Darbui gavo benzopjūklą. Pazgrindos miške dirbo nuo rugpjūčio mėnesio. Į darbą atveždavo iš Matuizų kaimo, kur susirenka darbuotojai ir laukia kada nuveš. Darbo laikas nuo 8 val iki 17 val. Pietų pertrauka nuo 12 iki 13 val. Už darbą yra gavęs 20 eurų. Už gautą darbo užmokestį nepasirašė. Rašytinė darbo sutartis nesudaryta ( b.l. 7).

K. E. paaiškinimu Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui nurodė, kad patikrinimo metu 6 žmonių brigada pjovė mišką. Dirba pas R. J. apie mėnesį laiko. Darbo sutarties nesudarė. Dirba poroje su pjūklininku A. V.. Darbas atnesti šakas, nešti pagalius į krūvas. Uždarbis susitartas nuo išpjautos medienos kiekio. Į darbą atveža J. sutuoktinis. Darbo laikas nuo 8 val iki 14-15, kol geras oras. Šeštadienis-sekmadienis – ne darbo dienos. ( b.l. 8).

R. J. individualios veiklos 2015 m. rugsėjo, spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nėra nurodytas darbuotojų K. E. ir V. S. darbo laikas ( b.l. 9-12) .

2015 m. rugsėjo – spalio mėn. mokėjimo žiniaraščiuose nenurodyti K. E. ir V. S. aapie darbo užmokesčio išmokėjimą ( b.l. 13,14).

Pagal VSDFV informacinės sistemos duomenis 2015-10-13, K. E. ir V. S., nebuvo sudarę darbo sutarčių su R. J., vykdančia individualią veiklą ( b.l. 15).

Pagal leidimą kirsti mišką, išduotas nuo 2015-08-01 ( b.l. 16).

Fotonuotraukomis, kuriose matyti asmenys miške, šalimais išpjautos medienos ( b.l. 17-18).

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (LR DK 93 str.).

R. J. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. dėl K. E. ir V. S. nelegalaus darbo.

Nelegalaus darbo apibrėžimas pateiktas Darbo kodekso 98 str., kurio pirmoji dalis numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas: esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Atsakomybė pagal ATPK 41³ str. 1 d. galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Tokie santykiai nagrinėjamu atveju konstatuoti administracinio teisės pažeidimo protokolu ir patvirtinti byloje surinktais bei ištirtais įrodymais.

Tarp darbdavės R. J. ir darbuotojų K. E., V. S. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, kurie nebuvo oficialiai įforminti, nebuvo patvirtinti rašytiniu dokumentu, apie darbo santykius nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, todėl toks darbas pripažįstamas nelegaliu.

R. J. pirminis aiškinimas, kad ji nesamdė K. E. ir V. S. dirbti, paneigti jos pačios paaiškinimu teismo posėdyje, liudytojo S.Leskausko parodymais, kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Praktiškai R. J. teismo posėdyje pripažino, kad K. E. ir V. S. dirbo pagal jos vykdomą individualią veiklą nelegaliai, nurodydama, kad dirbo tokį darbą ne ilgiau, kaip tris darbos dienas. Nelegalaus darbo laikas neturi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui, kaip nelegalaus darbo faktui, tik turi įtakos nustatant skiriamos nuobaudos dydį.

Nagrinėjamu atveju darbdavys ir darbuotojai yra susitarę dėl darbo vietos, darbo laiko, atliekamų darbo funkcijų, darbo užmokesčio, pristatomi į darbo vietą darbdavės transportu ir t.t.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama, kad miško kirtimo darbai reikalauja laikytis nustatytų darbo saugos reikalavimų, o kaip matyti iš pateiktų fotolentelių vaizdų darbuotojai be apsauginių šalmų, be šviesą atspindinčių liemenių, darbo vieta nepažymėta skiriamaisiais-įspėjamaisiais ženklais.

Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Nustatytos aplinkybės pagal skirtingus įrodymų šaltinius vertinamos visumoje, sistematiškai ir logiškai jas įvertinant.

Dėl nuobaudos skyrimo

Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad R. J. teismo posėdžio metu pripažino iš esmės padariusi pažeidimą, nurodytą ATP protokole, tačiau nėra jos vidinio, nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto teisės pažeidimo. Tyrimo pradžioje pažeidėja pasirinko gynybinę poziciją ( ... “Aš negaliu pasakyti ką jie ten darė, nes aš jų nesamdžiau ir į darbo vietą nevežiau”. ....), tokią teisę ji ir turi, nes jos teisė aktyviai gintis. Vėliau pažeidėja pati pripažino, kad K. E. ir V. S. dirbo nelegaliai. Teismui svarbu ne tik pačių aplinkybių aiškinimas, bet ar yra pažeidėjos kaltės pripažinimas nuoširdus, ar yra vidinis jos gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, kai nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Pažeidėjos aiškinimas, kad jos vykdoma veikla yra nuostolinga, neturi įtakos pažeidimo padarymo fakto konstatavimui. Įstatymų reikalavimų privalo laikytis visi piliečiai, o visi asmenys prieš įstatymą yra lygūs.

ATPK 41³ str. 1 d. numato, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Teismas skirdamas nuobaudų turi individualizuoti ir įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

ATPK 30¹ straipsnis numato, kad tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos, tačiau šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. R. J. atžvilgiu nėra nustatytos jos atsakomybę švelninančios aplinkybės, todėl ir minėto straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, Nr. 2AT-73-2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad R. J., kaip darbdavė, leido dirbti nelegalų darbą K. E. ir V. S..

Atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę, kad anksčiau nebuvo bausta už tokio pobūdžio pažeidimus, turi šeimoje du nepilnamečius vaikus, įkuria kitiems asmenims legalias darbo vietas, nelegalaus darbo laiko trukmė nėra didelė, pažeidėjai skirtina bauda, artima minimumui, numatytame sankcijoje už padarytą teisės pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30, 30², 41³ str. 1 d., 287 str. 1 d. 1, 2 p.,313 str., teismas

nutarė:

R. J. pripažinti kalta, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir skirti baudas :

už nelegaliai dirbusį K. E. skirti aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų (870 EUR) baudą;

už nelegaliai dirbusį V. S. skirti aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų (870 EUR) baudą.

R. J. už du nelegaliai dirbusius paskirti vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimties (1740 eurų) baudą.

Nutarimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.