- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-11-20
- Bylos Nr.
- 1-79-120/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01703
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
- Kaltinamasis
- V. G.
- Nukentėjusysis
- G. D.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, kaltinamajam V. G., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Šlitui, nukentėjusiai G. D., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. G., gim. 1984 m. vasario 24 d. Kauno rajone, a.k 3840241187, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs pagrindinio išsilavinimo, neteistas, UAB „P“ spaudintojas, gyv. V g. xxx, Garliavoje, Kauno rajone, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p.
Išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių, kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G., 2007 m. gruodžio 23 d. apie 20:10 val., prie pastato, esančio Ž g. x, M, Kauno rajone, supykęs, kad neblaivus nukentėjusysis A. D. svirduliuodamas kliuvinėjo už jo automobilio, nulenkė jo veidrodėlį bei bandė atidaryti jo automobilio dureles, trenkė kumščiu A. D. į kairio skruosto-akies-nosies nugarėlės kairio paviršiaus sritį, sumušė kairį skruostą, padarė kraujosruvą apie kairę akį, nosies kaulų lūžį su pertvaros iškrypimu į dešinę bei tikėtiną odos nubrozdinimą kaktos srityje. Nuo suduoto smūgio A. D. nugriuvus aukštielninkam ir pakaušio sritimi atsitrenkus į kietą buką paviršių, kaltinamasis, A. D. padaręs ir muštinę žaizdą pakaušyje bei galvos smegenų abiejų kaktinių ir smilkininių skilčių sumušimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, tyčia nužudė A. D., nes, padarytam galvos smegenų abiejų kaktinių ir smilkininių skilčių sumušimui su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio komplikavusis galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, strigimu, abipusiu absceduojančiu plaučių uždegimu, progresuojančia uždegimine intoksikacija ir kvėpavimo nepakankamumu, 2008 m. vasario 17 d. A. D. mirė.
Kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2007 m. gruodžio 23 d. jam su draugais sėdint ir besišnekant automobilyje, pamatė, kad girtas nukentėjusysis svirduliuodamas griuvinėja ant mašinos. Atsidaręs langą, liepė šiam pasitraukti, bei nukentėjusysis neklausė. Tuomet jis automobiliu pavažiavo į priekį, bet nukentėjusysis nepasitraukė. Jis nulenkė jo automobilio šoninį veidrodėlį, mėgino atidaryti automobilio durreles ir į perspėjimus trauktis, nereagavo. Supykęs, jis iš automobilio išlipo, atitraukė nukentėjusį nuo automobilio durelių ir vieną kartą trenkė jam kumštimi į veidą. Nuo smūgio nukentėjusysis nukrito ant asfalto, o jis, palikęs nukritusį nukentėjusį, sėdo už automobilio vairo ir nuvažiavo. Civilinius ieškinius pripažįsta, bet prašo juos mažinti.
Nukentėjusi G. D. parodė, kad iki šio įvykio josios vyras A. D. buvo visiškai sveikas. Apie nusikaltimo padarymą nieko nežino. Kaltinamasis buvo atvykęs į ligoninę, atsiprašė, vaistams davė 4.000 lt. Dabar davė dar 1.100 lt. taip pat gavo 750 lt pašalpos. Prašo jai priteisti 7.642,50 lt. turtinės ir 100.000 lt neturtinės žalos.
Liudytojas I. J. parodė, kad įvykio vietoje stovintį kaltinamojo automobilio veidrodėlį kliudė priėjęs svirduliuojantis nukentėjusysis ir nulenkęs jį, rankomis bandė atidaryti automobilio galines dešinės pusės dureles. Kaltinamasis iš automobilio išlipo ir vieną kartą ranka smogė nukentėjusiam į veidą. Nuo smūgio šis nukrito ir pasiliko gulėti. Kaltinamasis įsėdo į automobilį, jis persėdo į savąjį automobilį ir visi, neužsidegę šviesų, išvažiavo. Eidamas į savo automobilį, jis matė, kad nukentėjusysis guli ant grindinio ir girdėjo jo šnopavimą.
Liudytojas M. S. parodė, kad, svirduliuojantis nukentėjusysis atsirėmė į kaltinamojo automobilio kapotą. Kaltinamasis jam liepė trauktis nuo automobilio, bet šis nepasitraukė. Kaltinamasis pavažiavo į priekį, bet nukentėjusysis nuo automobilio priekio nuėjo į jo galą.. Kaltinamasis išlipo pažiūrėti ir nuėjo į automobilio galą. Jis matė, kad pakėlęs nuo žemės nukentėjusį, kaltinamasis jį papurtė ir žiūrėjo ar šis kvėpuoja. Grįžęs į automobilį, sakė nemanęs, kad nuo silpno smūgio šis nukris.
Liudytojas A. Š. parodė, kad, kad įvykio vietoje neblaivus nukentėjusysis lindo prie kaltinamojo automobilio, griuvinėjo ant jo, į reikalavus nelįsti prie automobilio, nereagavo ir dėl girtumo nesigaudė. Kaltinamasis iš mašinos išlipo, bet ką jis darė, nematė. Sugrįžęs po minutės, pasakė „važiuojam“ Išvažiuojant matė gulintį vyriškį.
Liudytojai G. P., P. G., D. Š. parodė, kad įvykio vakarą kartu su nukentėjusiuoju prie parduotuvės gėrė. Nukentėjusysis gerokai apgirto, susiruošė namo. Matė, kad atvažiavo ir sustojo du automobiliai. Nukentėjusysis nuėjo automobilių link. Automobiliams išvažiavus be šviesų, pamatė kažką gulint. Priėję atpažino nukentėjusį ir iškvietė med. pagalbą.
Liudytojas T. S. parodė, kad neblaivus nukentėjusysis užkliudė kaltinamojo automobilio veidrodėlį. Kaltinamasis vijo jį eiti šalin, bet tas neklausė ir bandė atidaryti automobilio dureles. Kaltinamasis iš automobilio išlipo. Netrukus sugrįžo, pasakė, kad nestipriai vyriškiui sudavė vieną smūgį, kad vyriškis nukrito, nesikelia, bet kvėpuoja ir liepė „greičiau važiuokim“.
Specialisto išvados aktais Nr. S-S 3/08 (02), M 272/08 (02) ir EKM 91/09(01) nustatyta, kad nuo į veidą suduoto smūgio A. D. griuvus aukštielninkam ir atsitrenkus pakaušiu į grindinį, buvo sumuštos abiejų pusrutulių kaktinės ir smilkininės skiltys, po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio išsiliejo kraujas. Šiems sužalojimas komplikavusis galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, strigimu, abipusiu absceduojančiu plaučių uždegimu, progresuojančia uždegimine intoksikacija ir kvėpavimo nepakankamumu, 2008 m. vasario 17 d. A. D. mirė.
Kaltinamasis V. G. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu kategoriškai tvirtino nukentėjusiam A. D. sudavęs vieną smūgį. Šiuos jo parodymus patvirtino ne tik liudytojų I. J., M. S., A. Š., T. S. parodymai ir teismo med. eksperto J. Vėlavičiaus teisme duoti paaiškinimai, bet ir komisijinės ekspertizės akto Nr. EKM 91/09(01) išvados, todėl, nesant kitokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių ne mažiau, kaip 5 atskirų smūgių A. D. sudavimą, kaltinamajam V. G. kaltinimo inkriminuotas ne mažiau kaip 5 smūgių sudavimas, keičiamas į vieno smūgio į veidą sudavimą.
BK 129 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir baudžiamoji atsakomybė už gyvybės kitam asmeniui atėmimą atsiranda tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių (kito žmogaus mirties) yra priežastinis ryšys.
Duomenys byloje rodo, kad kaltinamasis, nukentėjusiam A. D. į veidą sudavęs vieną smūgį, sumušė jam kairį skruostą, padarė kraujosruvą apie kairę akį, nosies kaulų lūžį ir tikėtiną odos nubrozdinimą kaktos srityje. Nuo kaltinamojo suduoto smūgio į veidą nukentėjusiajam griuvus aukštielninkam, atsitrenkus pakaušiu į grindinį ir taip sumušus abiejų pusrutulių kaktines bei smilkinines skiltis, virš kairiojo galvos pusrutulio po kietuoju galvos smegenų dangalu išsiliejus kraujai, buvo padaryti mirtį sukėlę sužalojimai, nes jiems komplikavusis galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, strigimu, abipusiu absceduojančiu plaučių uždegimu, progresuojančia uždegimine intoksikacija, kvėpavimo nepakankamumu, 2008 m. vasario 17 d. A. D. mirė.
Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju tarp kaltinamojo veiksmų (smūgio į veidą sudavimo) ir nukentėjusiojo A. D. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visuotinai pripažinta, kad galva yra ne tik gyvybiškai svarbi, bet ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis, todėl bet kuris suaugęs normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog jo suduodamas smūgis į galvą, sukels pavojų kito žmogaus sveikatai ar gyvybei. Abejonių dėl kaltinamojo protinio išsivystymo, nėra. Suduodamas neblaiviam (neblaivumą rodo kaltinamojo ir liudytojų I. J., M. S., A. Š., T. S. parodymai) nukentėjusiam smūgį į gyvybiškai svarbų organą – galvą), kaltinamasis taip pat suprato, kad toks jo veiksmas kelia pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir jo gyvybei. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo mirtį sukėlęs galvos sumušimas yra jam į galvą suduoto smūgio pasekmė (t.2, b.l. 157-165). Duomenų, kad suduodamu smūgiu į galvą kaltinamasis būtų siekęs nukentėjusį nužudyti, nėra. Tai, kad po suduoto smūgio nukentėjusiajam nugriuvus ir pakaušiu atsitrenkus į grindinį kaltinamasis juo nesirūpino, neiškvietė greitosios med. pagalbos bei, sėdęs į savo automobilį ir, palikęs sumuštą nukentėjusį gulėti, neįjungtomis šviesomis iš įvykio vietos išvažiavo, rodo, kad veikė jis netiesioginės tyčios forma, nes, suprasdamas, jog jo suduotas smūgis buvo pavojingas nukentėjusiojo gyvybei ar jo sveikatai, jis galimoms pasekmėms buvo abejingas. Vadinasi, jis nukentėjusįjį A. D. nužudė tyčia netiesioginės tyčios forma.
Nužudymu iš chuliganiškų paskatų laikomas toks nužudymas, kurį darydamas kaltininkas visai be dingsties arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, niekina elementarias moralės ir elgesio normas, savo elgesiu rodo atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, siekia pademonstruoti panieką aplinkiniams. Tokie duomenys kaltinamojo V. G. veiksmuose taip pat nenustatyti.
Faktinės įvykio aplinkybės (kaltinamojo, liudytojų I. J., M. S., A. Š., T. S. parodymai) rodo, jog įvykis prasidėjo nuo to, kad neblaivus A. D. kliuvinėjo už kaltinamojo automobilio, griuvinėjo ant jo, nulenkė automobilio šoninį veidrodėlį, traukė dureles, stengdamasis jas atidaryti ir į prašymus atsitraukti nuo automobilio, nereagavo. Kaltinamasis, pasak jo parodymų, supykęs dėl nukentėjusiojo daromų veiksmų, išlipo iš automobilio, atitraukė A. D. nuo bandomų atidaryti automobilio durelių ir trenkė jam kumštimi į veidą. Šie kaltinamojo parodymai nepaneigti. Tokia įvykio eiga akivaizdžiai parodo, kad kaltinamojo V. G. nusikalstamus veiksmus iššaukė ne chuliganiškos paskatos, bet netinkami nukentėjusio A. D. veiksmai. Griuvinėjimas ant automobilio, automobilio veidrodėlio nulenkimas, tąsymas ir mėginimas atidaryti automobilio dureles akivaizdžiai parodo, kad ne iš chuliganiškų paskatų, bet būtent dėl šių nukentėjusio veiksmų, tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo ir kilo konfliktas. Vadinasi, suduodamas smūgį, kaltinamasis nesiekė viešosios tvarkos pažeidimo ir sudavė jį ne iš chuliganiškų, bet iš asmeninių paskatų, todėl kaltinimas šioje dalyje yra neteisingas ir kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika iš BK 129 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuojama į BK 129 str. 1 d.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Jo atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei laisvanoriškas dalies padarytos turtinės žalos atlyginimas.
Motyvuojamoji dalis
Skirdama bausmę kaltinamajam, kolegija įvertina BK 54, 55, 60 str. nuostatas, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį; į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį; į kaltinamojo asmenybę; nužudymo padarymo būdą; į kaltinamojo tyčios rūšį; į nusikaltimo padarymo motyvą (pyktis dėl nukentėjusiojo veiksmų); į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra; į tai, kad jo atsakomybę lengvina – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei laisvanoriškas dalies padarytos žalos atlyginimas; į tai, kad teisiamas jis pirmą kartą; į nusikaltimo padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes; į kaltinamojo amžių, šeimyninę padėtį, sveikatos būklę bei į paties nukentėjusiojo A. D. elgesį. Įvertinus taip pat ir kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamajam skirtina mažesnė nei įstatymo sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, bausmė.
Nuo 2007 m. gruodžio 23 d. iki 2008 m. vasario 8 d. VŠĮ Kauno medicinos universiteto klinikose trukęs nukentėjusio A. D. gydymas valstybinei ligonių kasai kainavo 23.130, 10 lt. Gydymo išlaidas atlyginti privalo kaltinamasis, nes šių išlaidų atsiradimą sąlygojo nusikalstami kaltinamojo veiksmai, todėl valstybinės ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas pilnai.
Laidodama nužudytąjį, nukentėjusi turėjo 13.492,50 lt išlaidų. Dalį jų, t.y. 4.000 lt duodamas ikiteisminio tyrimo metu bei 1100 lt duodamas bylos nagrinėjimo teisme metu, nukentėjusiai atlygino nuteistasis. Nukentėjusi taip pat gavo ir 750 lt. Likusią neatlygintą turtinės žalos dalį, t.y. 7.642, 50 lt (13.492,50 lt – 4.000 lt – 1100 lt – 750 lt) nuteistasis privalo atlyginti, todėl šioje dalyje nukentėjusios ieškinys tenkinamas pilnai.
CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja visais atvejais atlyginti neturtinę žalą, padarytą nusikaltimais asmens sveikatai ir gyvybei bei kitais įstatyme numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimu siekiama kiek galima teisingiau kompensuoti neturtinėms nukentėjusio vertybėms padarytą žalą. Akivaizdu, jog nukentėjusioji G. D. dėl A. D. nužudymo tikrai patyrė bei patiria ir dabar dvasinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą, tad teisę į neturtinės žalos atlyginimą ji įgijo. Kaltinamojo nusikalstamais veiksmais A. D. buvo atimta gyvybė. Žmogaus gyvybė laikoma absoliučia vertybe, todėl pažeidus šią vertybę ir atėmus gyvybę, artimų žmonių išgyvenimai yra ypač dideli. Nužudžius A. D., nukentėjusi liko be vyro, o josios du vaikai - be juos išlaikiusio tėvo. Nukentėjusi kaltinamojo nusikalstamais veiksmais jai padarytą neturtinę žalą vertina 100.000 lt. Įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pasekmes (atimta gyvybė, nukentėjusi ir du vaikai liko be jiems labai artimo žmogaus), jo kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir atsižvelgus į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, akivaizdu, jog nukentėjusios prašoma 100.000 lt neturtinės žalos suma nėra aiškiai per didelė ir neteisinga, todėl ir šioje dalyje nukentėjusios G. D. ieškinys tenkinamas pilnai.
Daiktiniai įrodymai – nukentėjusio A. D. drabužiai ir avalynė - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Daiktinis įrodymas – pas G. D. saugomas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3510i“, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas nukentėjusiajai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1d. ir nubausti jį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, atliekant bausmę pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo atlikti bausmę dienos.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2008 m. sausio 9 d. iki 2008 m. sausio 11 d.
Ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.
- 23.130, 10 lt. (dvidešimt tris tūkstančius šimtą trisdešimt litų 10 ct) valstybinei ligonių kasai už A. D. gydymą VŠĮ Kauno medicinos universiteto klinikose nuo 2007 m. gruodžio 23 d. iki 2008 m. vasario 8 d.
- 7.642, 50 lt (septynis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt du litus 50 ct) turtinei žalai ir 100.000 lt (šimtą tūkstančių litų) neturtinei žalai – viso 107.642,50 lt (šimtą septynis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt du litus 50 ct) nukentėjusiai G. D. padarytai žalai atlyginti.
Daiktinius įrodymus – nukentėjusio A. D. drabužius ir avalynę - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Daiktinius įrodymus – pas G. D. saugomą mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3510i“, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti nukentėjusiajai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos Apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.