Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba, teistas, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 50 MGL (2550 Eur) bauda į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas ir skirta galutinė 48 MGL (2400 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams bei turto konfiskavimas (2024 m. gegužės 21 d. bauda buvo išieškota dalinai),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. Č. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Alkotesterio „Alcotest 6810“ kvite nurodyta, kad S. Č. 2025 m. kovo 19 d., 16.57 val. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas (b. l. 28).

VŠĮ „Emprekis“ 2025 m. kovo mėn. pažymos duomenimis, automobilio „VW Passat“, 2007 m. vertė 2310 Eur (b. l. 34).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. Č. padarė vieną tyčinį (tiesioginė tyčia) baigtą nusikaltimą, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, susijusį su transporto eismo saugumu.

BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, jog S. Č. buvo teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Minėtu baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam buvo paskirta galutinė 48 MGL (2400 Eur) bauda (įskaičius laikiname sulaikyme išbūtą laiką), kuri nėra įvykdyta. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktą turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis 2024 m. gegužės 21 d. bauda buvo išieškota tik dalinai. Taigi naujos nusikalstamos veikos padarymo metu – 2025 m. kovo 19 d. turėjo neišnykusį teistumą. Konstatuojama, kad S. Č. padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, turėdamas neišnykusį teistumą, todėl yra recidyvistas.

S. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąj į. S. Č. teistas už analogišką nusikalstamą veiką, susijusią su transporto eismo saugumu (b. l. 51-54). Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, nedidelė viešos tvarkos pažeidimą, neblaivų pasirodymą viešoje vietoje, baudos nesumokėtos (b. l 55-57), dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ (b. l. 49-50). Duomenų apie S. Č. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekti kaltinamajam S. Č. už įvykdytus nusikaltimus paskyrus antrą pagal griežtumą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą arešto bausmę. Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra pagrindo skirti švelnesnės, sankcijoje numatytos baudos bausmės, nes ji nepadarys kaltinamajam reikšmingos įtakos, be to kaltinamajam ankstesniu baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudos bausmė, kaltinamasis teigiamų išvadų nepadarė ir pakartotinai įvykdė analogišką nusikalstamą veiką, baudos bausmė buvo išieškoma priverstinai, todėl laikytina, jog baudos bausmė paskirta ankstesniu teismo procesiniu sprendimu nepasiekė savo tikslų. Laisvės atėmimo bausmė, šiuo atveju būtų per griežta ir užtikrintų vien tik nubaudimo principo įgyvendinimą. Taigi už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą S. Č. skirtina 30 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, pagal S. Č. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė ir būtent tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, S. Č. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 20 parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

BK 75 straipsnio 5 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę – kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, praeityje teistas vieną kartą, dirba, S. Č. požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailestį, taip pat į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad S. Č. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, siekiant, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį, realų bausmės vykdymą atidedant. Taigi bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Svarbu ir tai, kad jeigu S. Č. nesilaikys arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo.

Taigi S. Č. paskirtos 20 parų arešto bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidedamas 7 mėnesių terminui, be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu S. Č. įpareigotinas:

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

S. Č. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,36 promilės etilo alkoholio koncentracija, nustatytas girtumas atitinka vidutinį girtumo laipsnį (nuo 1,51 iki 2,5 promilių). S. Č. grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, todėl kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes: kaltinamasis vairavo transporto priemonę dienos metu, (duomenys neskelbtini) mieste, kur bet kuriuo metu gali pasirodyti žmonės, remiantis liudytojo M. S. parodymais S. Č. vairuodamas automobilį atkreipė liudytojo dėmesį ir sukėlė įtarimų, jog asmuo yra neblaivus, todėl liudytojas jį sekė. Kaltinamasis važiavo pakankamai ilgą atstumą. Kaltinamasis kėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių pasekmių. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Kaltinamasis teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas už ankščiau įvykdytą nusikalstamą veiką neišnykęs. Ankstesniu sprendimu S. Č. specialiomis teisėmis vairuoti transporto priemones buvo uždrausta 2 metus 6 mėnesius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), o jos terminas nustatytinas 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 20 d., t. y. nuo dienos, kai S. Č. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėjas akcentavo, jog 3 metų baudžiamojo poveikio priemonės draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) yra per ilgas atsižvelgiant į kaltinamojo vykdomą darbinę veiklą, asmuo dirba (duomenys neskelbtini), taip pat tai nebūtų proporcinga atsižvelgiant į vykdomos ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės vykdymą. Skirdamas minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes į tai, kad kaltinamasis buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, S. Č. skirta 2 metų 6 mėnesių baudžiamojo poveikio priemonė draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), visgi ši aplinkybė kaltinamojo neatgrasė ir vėl nusikalsti. Teismas pažymi, kad neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaltinamojo interesai, kodėl jam reikalinga teisė vairuoti, negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines funkcijas, kaltinamajam buvo žinomos ir egzistavo dar iki veikos padarymo, tačiau tai nesustabdė S. Č. nuo vairavimo neblaiviam. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo skirti minimalaus ar švelnesnio baudžiamojo poveikio priemonės termino.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius. Kaltinamasis S. Č. nusikalstamą veiką padarė automobiliu ,,VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio valdytoja-savininkė remiantis „Regitra“ duomenimis yra L. Č.. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog buvo sutaręs su mama, jog automobiliu naudosis tik darbiniais reikalais, šią aplinkybę patvirtino ir pati L. Č. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Įvertinus tai, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui, nėra duomenų, kad L. Č. kaltinamajam leisdama naudotis automobiliu būtų žinojusi, jog automobilis bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymui, todėl svarstytinas konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (2310 Eur) išieškojimas iš S. Č. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar kaltinamojo asmenybei. Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė konfiskuoti ne visą automobilio vertę, o jos dalį. Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Kaltinamasis savo veiksmais kėlė akivaizdžią grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo tyčinis, t. y. sąmoningas ir valingas kaltininko elgesys naudotis automobiliu būnant neblaiviam sudaro pagrindą pripažinti, kad nekonfiskavus turto vertę atitinkančios pinigų sumos ar konfiskavus tik jos dalį būtų formuojama asmens nebaudžiamumo ir nepagarbos baudžiamajam įstatymui tendencija, nebūtų užtikrintas prevencinis baudžiamosios poveikio priemonės tikslas. Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio ,,VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, yra būtinas. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, visos automobilio vertės konfiskavimas nėra neproporcingai didelis ir nevaržo S. Č. teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad iš S. Č. konfiskuotina ,,VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vertę atitinkanti suma – 2310 Eur.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

2025 m. kovo 20 d. nutarimu S. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (b. l. 68-71), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. 2025 m. kovo 20 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas – paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios. 2025 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimas – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas ir paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ) (laikomas byloje) perduotinas saugoti Akcinei bendrovei „Regitra“.

2025 m. kovo 19 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus nutarimu dėl daiktų saugojimo, nutarta automobilį ,,VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 32). 2025 m. kovo 20 d. L. Č. leista atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b. l. 35).

Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 24 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad S. Č. gynusio advokato R. P. darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 108,33 Eur. 2025 m. kovo 24 d. pateikta pažyma (duomenys neskelbtini) , kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes nagrinėjama baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taigi nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis, S. Č. dėl padarytos nusikalstamos veikos ateityje patirs finansinių iššūkių (automobilio vertės sumos išieškojimo), kaltinamasis nemokėjo administracinių baudų, nėra visiškai atlyginęs ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, todėl vertinama, kad jo finansinė padėtis nėra lengva, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš S. Č. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su garso ir vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Proceso išlaidų nėra, asmuo nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 ir 307 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. Č. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi S. Č. paskirtos 20 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septynių) mėnesių terminui be intensyvios priežiūros, o vietoje jos skirti pareigas:

- pradėti dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti S. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. kovo 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 2310 Eur (du tūkstančius tris šimtus dešimt eurų) – valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi nustatyti, kad S. Č. yra recidyvistas.

S. Č. 2025 m. kovo 20 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

S. Č. 2025 m. kovo 20 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

S. Č. 2025 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (laikomą bylos medžiagoje) perduoti saugoti AB „Regitra“.

Iš S. Č. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 24 d. pažymą (duomenys neskelbtini) .

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – voką, kuriame yra laikmena (diskas) su vaizdo ir garso įrašais, saugomą byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.