- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Data
- 2015-05-27
- Bylos Nr.
- 1-75-531/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04793-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- Lietuvos Respublikos BK
- Nukentėjusysis
- mažamečiui A
- Kategorijos
teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
N. B. (N. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,-
kaltinamas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymu;
N. B. mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, sekančiomis aplinkybėmis: 2015 m. sausio 19 d. apie 15 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės, reikšdamas nepasitenkinimą dėl bute laikomo šuns, dešine ranka trenkė nukentėjusiajam mažamečiui A. P. (A. P.), gim. (duomenys neskelbtini) vieną kartą į pakaušį ir tokiu būdu sukėlė pastarajam fizinį skausmą;
Dėl šio kaltinimo N. B. savo kaltės nepripažino.
Teismo posėdyje jis paaiškino, kad yra nepatenkintas dėl žemiau jo buto gyvenančių kaimynų vaiko elgesiu, nes jis kelia triukšmą, kuris sklinda į kitus butus. Taip pat bute buvo laikomas šuo. Nurodė, kad A. P. pažįsta, kaip kaimynės vaiką. Jie gyvena viename name, toje pačioje laiptinėje. A. P. su motina gyvena aštuntame aukšte, o jis – devintame. Su pačiu vaiku jis niekada nėra konfliktavęs. 2014 metų vasarą jis su A. kalbėjo, kad vaikas su šuneliu namuose nežaistų, nebėgiotų. Paskutiniu metu, apie tris mėnesius jis A. ir jo motinos nebuvo sutikęs.
Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, ją patvirtina nukentėjusiojo parodymai, taip pat įrodymai, užfiksuoti bylos dokumentuose.
O. P. pareiškime policijai, nurodoma, kad ji iš savo mažamečio sūnaus A. P. sužinojo, kad jam vieną kartą trenkė per pakaušį kaimynas N. B. (b.l. 4).
Teismo posėdyje ji nurodė, kad santykiai su kaimynu nėra geri. Jos sūnus jo bijo, nes ir anksčiau yra grasinęs užmušti šunį. 2015-01-19 apie 20:30 val. ji iš sūnaus A. P. sužinojo, kad tą dieną apie 14 val., sūnui grįžtant namo po pasivaikščiojimo su šunimi, kaimynas, kuris gyvena aukščiau, sudavė jam delnu per pakaušį. Taip sūnui sukėlė fizinį skausmą. Šis kaimynas nuolat priekaištauja dėl šuns. Jei šuo loja, jis pradeda daužyti, belsti į grindis, sienas, šūkauja, dėl to, kad jam trukdo ilsėtis.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos A. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2015-01-21 buvo gautas pranešimas, jog 2015-01-18 apie 14 val., prie namo laiptinės, (duomenys neskelbtini), kaimynas gyvenantis (duomenys neskelbtini), mažamečiui A. P., gim. (duomenys neskelbtini) sudavė dešinės rankos delnu per pakaušį. A. P. buvo sukeltas fizinis skausmas (b.l. 3).
2015-03-09 ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nukentėjusysis A. P. paaiškino, kad 2015 metų sausio mėnesį, tikslios datos nepamena, apie 14 valandą sugrįžo iš mokyklos į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir išėjo pavedžioti šunį. Namuose tuo metu nieko nebuvo, nes mama ir tėvas dirbo. Jis mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Kai pavedžiojęs šunį ėjo į namus, prie įėjimo į laiptinę sutiko kaimyną vardu N., kuris gyvena vienu aukštu aukščiau virš jų buto. Kaimynas pradėjo priekaištauti, jog šuo loja, trukdo jam ilsėtis. Paminėjo, jei šuo dar los, jis užmuš šunį ir jį. Jis šiek tiek išsigando kaimyno, tačiau nepagalvojo, kad iš tikrųjų jis gali taip pasielgti. Tokį elgesį suprato kaip gąsdinimą. Tai pasakęs kaimynas trenkė jam ranka per sprandą ir nuėjo. Kadangi kaimyno smūgis buvo pakankamai stiprus, jam suskaudo sprandą. Jis verkė. Bandė skambinti mamai, tačiau ji nekėlė ragelio. Tos pačios dienos vakare, kai sugrįžo mama O. P., jis apie viską papasakojo mamai. Kitą dieną mama apie kaimyno veiksmus pranešė policijai. Kaimynas tuo metu, kai jam trenkė, stovėjo priešais jį. Sudavė dešine ranka. Tuo metu lauke aplink žmonių nebuvo, įvykio niekas nematė. Kaimynas dėl šuns jį gąsdina ne pirmą kartą. Ir ankščiau yra sakęs, kad užmuš šunį, į tokius kaimyno gąsdinimus jis nereagavo, nekreipė dėmesio, apie tai net nepranešdavo tėvams. Jis ankščiau nėra bendravęs su kaimynu, su juo nesisveikindavo (b. b. 1. 28 – 30).
Nukentėjusiojo mažamečio A. P. 2015-02-24 parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad nukentėjusysis A. P. patvirtino savo parodymus ir parodė vietą, esančią prie daugiabučio namo laiptinės paaiškindamas, kad būtent šioje vietoje sutiko kaimyną, ir po to pademonstravo ant manekeno, kaip kaimynas jam sudavė per sprandą (b.l. 18 - 22).
Liudytoja O. R. parodė, kad ji dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialiste. 2014 m. birželio 22 d. į ją kreipėsi O. P., ir parašė pareiškimą apie tai, kad jos sūnų A. P., išgąsdino kaimynas vardu N., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynas, išgąsdino sūnų sakydamas, kad berniukui nusuks galvą, o šunį pakars. Tas pačias aplinkybes nurodė ir pats A. P.. Dėl O. P. pareiškimo buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o N. B. buvo nubaustas pagal LR ATPK 181 str. 2015 m. sausio 21 d. vėl pas ją atėjo O. P., ir paaiškino, kad jos sūnų A. P. mušė kaimynas. Dėl to ji pasikvietė operatyvinį darbuotoją, kuris išklausė O. P. ir iš jos priėmė pareiškimą (b.l. 32-33).
Liudytoja I. S. parodė, kad praeitais metais, su dukra svečiavosi pas O. P.. Vaikai išėjo į kiemą. Po kurio laiko grįžo išsigandę, ir sakė, kad lifte kaimynas pradėjo juos gąsdinti. Kai nuėjo su tuo kaimynu išsiaiškinti, jis rėkė, įžeidinėjo ir neadekvačiai elgėsi. Todėl kartu su O. P. kreipėsi į policiją, nes vaikai patyrė baimę.
Liudytoja A. L. teismo posėdyje parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jos butas yra toje pat laiptinėje ir aukšte, kaip ir kaltinamojo. Apie konfliktą, įvykusį 2015 m. sausio mėnesį tarp A. P. ir N. B. ji nieko negirdėjo, nieko nežino ir nieko negali pasakyti. Kokio nors triukšmo iš žemiau esančių kaimynų buto nėra girdėjusi. Pas kaimynus apačioje yra pianinas. Kai juo groja, savame bute girdisi. Jai yra žinoma, kad 2014 m. ar 2013 m., tiksliai kada, nepamena, kaimynas N. B. yra sakęs, kad namuose trukdo ilsėtis kaimynų šuo. Ji šuns lojimo negirdėjo.
Liudytoja J. K. parodė, kad gyvena aukštu žemiau, nei O. P.. Teko ir tenka girdėti triukšmą iš šių kaimynų buto garsiai leidžiamą muziką. Taip pat ir vėlyvu laiku. Maždaug prieš mėnesį jai teko skambinti į policiją, nes dėl keliamo triukšmo ėjo aiškintis, tačiau niekas neatidarė durų.
Išanalizavęs nukentėjusiojo parodymų turinį, sugretinęs šiuos parodymus su kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis: atstovės pagal įstatymą ir liudytojų parodymais, teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog duodamas parodymus nukentėjusysis sakė netiesą, nes jo parodymai logiški, nuoseklūs, detalizuoti. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis parodė, kad taip viskas įvyko ir dėl ko. Kaltinamasis turėjo priežasčių taip elgtis motyvas, nes buvo nepatenkintas kaimynų ir jų vaikų gyvenimo būdu, taip pat buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl jų skundo.
Aptartų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad kaltinamasis N. B. mažamečiui A. P. sudavė vieną smūgį per sprandą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. dispoziciją (2013 07 02 įstatymas Nr. XII-501, galiojantis nuo 2013 07 13 ir 2015 04 23 įstatymo Nr. XII-1649, įsigaliojusio 2015 m. gegužės 1 d. redakcija). Nusikaltimas įrodytas.
N. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad N. B. padarytas nusikaltimas yra priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nesukėlė kokių nors sužalojimų nukentėjusiajam, o tik išgąstį ir pažeminimą. Jis anksčiau nebuvo teistas. Vieną kartą baustas administracine tvarka už neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo A. P. atžvilgiu. Jam skirtina bauda, nustatant jos dydį mažesnį, nei sankcijos vidurkis.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Nuosavybės teisės kaltinamajam neapribotos.
Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.
Teismo išlaidų byloje nėra, arba duomenys apie jas teismui nepateikti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 - 308 str., teismas
N. B. (N. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., ir nuteisti jį 6 MGL (225,90 eurų) dydžio bauda.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.