- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-10
- Bylos Nr.
- 2S-736-555/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- Fiodoro Kolosovo
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Fiodoro Kolosovo atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakytas priimti kaip neteismingas Kauno rajono apylinkės teismui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Fiodoras Kolosovas kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, Lidijai Aleksejenko, Kamitai Eilunavičienei, Kristinai Kolosovai, Nadeždai Aragonai (Kolosovai), kuriuo, turėdamas tikslą atkurti nuosavybės teises į žemę, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas Fiodor Kolosov nuosavybės teise valdė 8 ha žemės sklypą, esantį Bialogora kaime, Giby seniūnijoje, Lenkijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą Kauno rajono apylinkės teismui. Nurodė, jos bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Šiose bylose, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui (CPK 446 straipsnis). Kadangi pareiškime nurodytas žemės sklypas yra Bialogora kaime, Giby seniūnijoje, Lenkijoje, todėl teismas sprendė, kad ši byla neteisminga Kauno rajono apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartį. Nurodė, kad sutinkamai su Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu, žemė suteikiama nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos tuometinėje teritorijoje, žemė perduodama tokio ploto kiek jo buvo turėta nuosavybės teise, todėl prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas dėl nuosavybės teise turėto žemės sklypo dydžio, pareiškėjui ir kitiems įpėdiniams sukels teisines pasekmes Lietuvoje ir priešingai, negu nurodė teismas, toks fakto nustatymas Lenkijos Respublikoje nesukels teisinių pasekmių, todėl Lenkijoje negalėtų būti nagrinėjamas. Kadangi pareiškėjo tėvui Fiodorui Kolosovui suteiktas žemės sklypas buvo Jaučakių k., Vilkijos sen., Kauno r., tik nėra išlikę visi dokumentai kokio dydžio žemės sklypą jis valdė nuosavybės teise, todėl mano, jog pareiškimas teismingas Kauno rajono apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas Fiodor Kolosov nuosavybės teise valdė 8 ha žemės sklypą, esantį Bialogora kaime, Giby seniūnijoje, Lenkijoje, tikslu atkurti nuosavybės teises į žemę. Apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą Kauno rajono apylinkės teismui, nes nurodytas žemės sklypas yra Lenkijoje (CPK 446 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju teisinis santykis yra su užsienio (tarptautiniu) elementu, nes pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jo tėvas valdė žemės sklypą, kuris buvo ne Lietuvos teritorijoje. Teismui užsienio elementą turinčioje byloje pirmiausia tenka spręsti proceso klausimą, o būtent ar teismas kompetentingas nagrinėti tokią užsienio elementą turinčią bylą. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismingumą reglamentuoja CPK 446 straipsnis, kur nurodyta, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo, šiose bylose pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui. Bylų, turinčių užsienio elementą, teismingumo negalima nustatyti pagal bendrąsias jurisdikcijos taisykles, todėl be bendrųjų teismingumo taisyklių įstatymas nustato specialiąsias taisykles – CPK VII dalies LIX skyriaus normos reglamentuoja teismingumą ir normų taikymą tarptautiniame civiliniame procese. Šio CPK skyriaus 789 straipsnyje nurodytos nacionalinio teismingumo taisyklės ypatingojoje teisenoje, o 3 dalis nustato, jog Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai priskiriamos ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų yra Lietuvos Respublikos pilietis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog vienas iš pareiškime nurodytų asmenų yra Lietuvos Respublikos pilietis, sprendžia, jog apylinkės teismas pareiškimo teismingumo klausimą turėjo nagrinėti taikydamas CPK specialiąsias jurisdikcijos taisykles.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas Fiodor Kolosov nuosavybės teise valdė 8 ha žemės sklypą, esantį Bialogora kaime, Giby seniūnijoje, Lenkijoje, tikslu atkurti nuosavybės teises į žemę. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, bet tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Pareiškėjo prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų LR Žemės reformos įstatyme, atsiradimu, todėl teismui tenkinus pareiškimą, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes tik Lietuvoje, bet ne Lenkijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamojoje nutartyje apylinkės teismas taip pat be pagrindo nurodė, jog pareiškėjas gali kreiptis su pareiškimu į Lenkijos Respublikos teismą pagal žemės buvimo vietą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ypatingosios teisenos bylų su užsienio elementu teismingumą, todėl nutartis panaikintina ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti, perduoti klausimą dėl pareiškimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.