- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- 1S-307-449/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- A. N.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo A. N. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties, kuria trims mėnesiams paskirtas laikinas nuosavybės teisės į kaltinamajam A. N. priklausantį turtą (1 520,91 Eur) apribojimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, A. N. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalyje (dešimt veikų), 181 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje.
2. Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius bei turto konfiskavimą, skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo A. N. turtui – 1520,91 Eur piniginėms lėšoms, rastoms ir paimtoms jo asmens byloje, kaltinamajam atvykus į Kauno tardymo izoliatorių.
Šalies argumentai
3. Kaltinamasis A. N. skunde prašo grąžinti iš jo paimtus pinigus. Nurodo, kad Kauno apygardos teismo teisėjos sprendimas iš jo paimti 1 520,97 Eur yra neteisėtas, kadangi jis šiuos pinigus legaliai uždirbo dirbdamas Vokietijoje. Pinigai jam turi būti grąžinti, nes byloje nėra jokių jo kaltės įrodymų dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, o laikinai apribojus jo nuosavybės teisę į pinigus, būdamas suėmime jis negali nusipirkti sau maisto, higienos priemonių.
Atsiliepimas
4. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras atsiliepime į skundą prašo atmesti kaltinamojo A. N. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus skiriant laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam nuosavybės teise priklausančius pinigus, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje laikinu nuosavybės teisių apribojimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius bei galimą kaltinamojo turto konfiskavimą. Priešingu atveju, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies vykdymas išieškant nukentėjusiesiems priteistą žalą bei turto konfiskavimo įvykdymas, kas šiuo konkrečiu atveju peržengia asmeninio intereso ribas. Kaltinamasis savo skunde teigia, kad byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl mano, kad teismas neteisėtai laikinai apribojo jo nuosavybės teises, tačiau teismas priimdamas sprendimą dėl procesinės prievartos priemonės paskyrimo, byloje surinktus duomenis analizavo ir vertino tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas jį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet iš esmės nesprendė jo kaltės, civilinio ieškinio pagrįstumo ar turto konfiskavimo klausimų. Taigi teismas, atsižvelgęs į baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, kurie teismui suteikė pagrindą manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą laikinai apriboti kaltinamojo A. N. nuosavybės teisę į jam priklausančius pinigus.
Motyvuojamoji dalis
5. Kaltinamojo A. N. skundas atmetamas.
6. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, numatytas BPK 151 straipsnyje, yra procesinė prievartos priemonė, skiriama esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y., kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Šioje byloje kaltinamajam A. N. laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą.
7. Esminis kaltinamojo A. N. skundo argumentas yra tas, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jį padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o laikinai apribojus nuosavybės teisę į jam priklausančias pinigines lėšas, būdamas suėmime negalės nusipirkti sau maisto ir higienos prekių.
8. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo, taip pat iš esmės nėra sprendžiami civilinio ieškinio pagrįstumo ir turto konfiskavimo klausimai. Šiuo metu svarbu tai, kad procesinei prievartos priemonei taikyti būtinos sąlygos – pagrįstas manymas, jog kaltinamasis A. N. gali būti padaręs nusikalstamas veikas, pareikšti civiliniai ieškiniai ir jam gali būti taikomas turto konfiskavimas – yra nustatytos.
9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje yra penki nukentėjusieji, du iš jų dar ikiteisminio tyrimo metu, pasinaudodami jiems BPK 109 straipsnyje suteikta teise, pareiškė civilinius ieškinius, todėl teismas turėjo pareigą imtis priemonių jau pareikštų civilinių ieškinių užtikrinimui. Be to, atsižvelgus į A. N. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, teismas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad šiuo konkrečiu atveju jam gali būti taikomas ir turto konfiskavimas. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad privalo imtis priemonių ir ateityje galimų civilinių ieškinių užtikrinimui, tačiau tokia teismo išvada prieštarauja BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kuriose įtvirtinta nukentėjusiojo teisė byloje civilinį ieškinį paduoti bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu nagrinėjamoje byloje įrodymų tyrimas jau buvo pradėtas, todėl teismo teiginys apie pareigą užtikrinti galimus civilinius ieškinius atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas paminėjo, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos byloje pateikė prašymą spręsti išlaidų (1 971,15 Eur), susijusių su kaltinamojo A. N. ekstradicija, atlyginimo klausimą. Šioje nutartyje jau minėta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y., kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Todėl ekstradicijos išlaidos, kurios pagal teismų praktiką pripažįstamos proceso išlaidomis, nėra ir negali būti pagrindas skirti šią procesinę prievartos priemonę. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje pritaikytu laikinu kaltinamojo A. N. nuosavybės teisės apribojimu į pinigines lėšas (1 520,91 Eur) siekiama užtikrinti jau pareikštus civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą.
10. Kaltinamasis A. N. skunde teigia, kad dėl jam pritaikytos procesinės prievartos priemonės būdamas suėmime nebegalės nusipirkti maisto ir higienos priemonių. Visais atvejais tam tikrų procesinių priemonių paskyrimas varžo atitinkamas asmens teises, tačiau jų paskyrimas esant įstatyme numatytiems tam tikriems pagrindams ir tam tikroms sąlygoms, yra pateisinamas, nes asmuo, kuris galimai įvykdė nusikalstamą veiką, negali tikėtis, kad valstybė nesiims tam tikrų priemonių ir nesuvaržys atitinkamų konstitucinių teisių ir laisvių, dėl kurių asmuo gali patirti tam tikrų nepatogumų, siekdama procesinių tikslų. Šiuo atveju laikinu nuosavybės teisės apribojimu siekiama užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, todėl nors kaltinamajam laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį turtą apriboja jo teisę pirktis maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, tačiau atsižvelgiant į galimai A. N. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas (1 520,91 Eur) negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams.
11. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti kaltinamojo A. N. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.