- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 1A-193/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-01053-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Žukauskas, Linas Šiukšta (pran.), Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- E. P.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. nuteistas pagal BK 199² str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
E. P. nuteistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.
2010 m. rugsėjo 2 d., apie 9.00 val., Kauno m. Vytauto prospekte esančiame turguje E. P., pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1 punktą, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu Viktoras neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – 2290 pakelių cigarečių „Viceroy“, 5000 pakelių cigarečių „Minsk“, 3030 pakelių cigarečių „Jin Ling“, 440 pakelių cigarečių „Golden Gate“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, t. y. iš viso 10760 cigarečių pakelių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais-banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 75116 litų. Šias akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes jis neteisėtai laikė bei 2010 m. rugsėjo 2 d., apie 23.10 val., automobiliu „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno keliu Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, kol buvo sulaikytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl neteisingos bausmės paskyrimo. Jo įsitikinimu, teismo jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties bei neproporcinga jo padarytai veikai. Parenkant bausmės rūšį buvo netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo pagrindus. Bausmė yra individuali prievartos priemonė, todėl ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Nors bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimas yra teismo prerogatyva, tačiau individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.) ir kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo nuostatomis. Šių imperatyvų taikymui taip pat įtakos turi konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo bei kiti principai. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime nurodė, kad „konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę. Neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 str. 2 dalis bei konstitucinis teisinės valstybės principas. Teismo pareiga paskirti teisingą bausmę įtvirtinta ir BK 41 str. 2 d. 5 p., t. y. kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pagal Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekstą tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). BK 54 str. 2 d. nuostatos įpareigoja teismą skiriant bausmę atsižvelgti į visas šioje dalyje išvardintas aplinkybes, o šių aplinkybių turinys yra plačiau aiškinamas 2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje. Motyvuodamas konkrečią bausmę teismas privalo aprašyti šias aplinkybes, įvertinti kiekvienos jų reikšmę ir nurodyti, kurios aplinkybės ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Nuosprendžiu jam paskirta bausmė ir jame nurodyti motyvai formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo normas, tačiau griežčiausia bausmės rūšis buvo parinkta teismui pilnai neįvertinus BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilinus į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į šios veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes, taip pat pilnai neįsigilinus į jo asmenybę, neanalizavus pasekmių, kurias sukeltų laisvės atėmimo bausmės vykdymas jo nepilnamečiams vaikams, ir kitų svarbių aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės skyrimui. Tokiu būdu skiriant jam bausmę buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o paskirtoji bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo bei humanizmo principams ir ji negali būti vertinama kaip teisinga. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje pažymėta, kad turi būti įvertintas kėsinimosi dalykas, nusikalstamos veikos padarymo būdas, laikas, vieta, panaudoti įrankiai bei priemonės, žalos dydis ir kt. Šios aplinkybės leidžia nustatyti konkrečios nusikalstamos veikos didesnį arba mažesnį pavojingumo laipsnį, palyginti jį su tipiniu, tai nusikalstamų veikų rūšiai būdingu pavojingumu. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad BK 199² str. 1 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau tai yra tik formalus veikos pavojingumo įvertinimas. BK 199² str. 1 d. sankcijoje yra numatytos dvi alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų. Tai, kad už sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymas numato ne tik laisvės atėmimo bausmę, bet ir baudą, rodo, kad pats įstatymų leidėjas šio nusikaltimo pavojingumą vertino kaip mažesnį nei kitų sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamų nusikaltimų, už kuriuos įstatymas paprastai numato tik laisvės atėmimo bausmes. Darytina išvada, kad baudos paskyrimas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, įstatymo leidėjo požiūriu, yra teisinga bausmė, kuri gali pasiekti bausmės tikslus. BK 199² str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais veiksmais: įgyjant, laikant, gabenant, naudojant ar realizuojant akcizais apmokestinamas prekes. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad jis cigaretes įgijo, laikė ir gabeno, tačiau visi šie jo veiksmai truko itin trumpą laiką – vieną dieną. Jo vaidmuo neteisėtoje prekių apyvartoje buvo nereikšmingas ir epizodinis. Jis turėjo tik pergabenti cigaretes į kitą miestą, nekertant valstybės sienos, o atlikti šiuos veiksmus buvo pasirinktas todėl, kad ketindamas vykti apsipirkti buvo pasiskolinęs mikroautobusą. Cigarečių jis nei atgabeno į Lietuvą, nei išvežė į užsienį, jos nepateko į rinką, todėl ir jokia reali žala valstybės finansų sistemai nebuvo padaryta. Nors cigarečių krovinio vertė ir viršija 250 MGL sumą, tačiau ji yra palyginti menka lyginant su praktikoje pasitaikančiomis analogiškomis veikomis. Paprastai teismai už neteisėtą disponavimą kur kas didesnės vertės akcizais apmokestinamomis prekėmis skiria būtent baudas. Tai, kad ši jo padaryta veika buvo atsitiktinė, nebuvo iš anksto suplanuota ir parengta, įrodo ir tai, kad cigaretes jis gabeno standartiniu krovininiu mikroautobusu, o jame nebuvo įrengta jokių slėptuvių ar techninių patobulinimų, kurie apsunkintų neteisėto krovinio suradimo galimybes ar įgalintų bėgti nuo teisėsaugos pareigūnų, apsunkintų persekiojimo galimybes ir pan. Visos šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad jo padaryta veika yra mažesnio pavojingumo laipsnio lyginant su tipiniu nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai pavojingumu. Teismas teisingai nustatė, kad šis nusikaltimas buvo padarytas tyčia, tačiau neskyrė pakankamai dėmesio jo subjektyvių motyvų, vidinių paskatų, sąlygojusių apsisprendimą pažeisti teisės normas, nustatymui. Nusikaltimo padarymo metu jis buvo bedarbis, registruotas darbo biržoje, tačiau ilgalaikės darbo paieškos dėl ekonominės krizės nedavė rezultatų, bedarbio pašalpos negaudavo. Jis turi tris 3, 9 ir 11 metų amžiaus nepilnamečius vaikus. Jo žmona dirba pagal verslo liudijimą, jos veiklos pajamos pastaraisiais metais ženkliai sumažėjo. Jo šeima prieš keletą metų bankuose yra paėmusi pakankamai didelius kreditus, kurių įmokų mokėjimas, žlugus jo verslui ir sumenkus žmonos pajamoms, jų šeimai paskutiniu metu keldavo didelių problemų. Už kreditus jie yra laidavę savo turtu, todėl visą laiką buvo pavojus, kad negalėdami sumokėti įmokų gali prarasti ir savo būstą, o taip būtų itin skaudžiai pažeisti ir jo vaikų interesai. Jo tėvas yra neįgalus ir pats reikalaujantis priežiūros, todėl padėti jiems tėvai nebūtų galėję. Šias aplinkybes pagrindžia prie skundo pridėti dokumentai. Visos šios nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės ir nuolatinis stresas siekiant užtikrinti bent minimalius šeimos pragyvenimo poreikius ir sąlygojo jo nuolatinį bandymą uždirbti pragyvenimui lėšas. Šiuo atveju pažįstamam asmeniui pasiūlius užsidirbti pinigų pergabenant cigaretes, jis palūžo ir, nors ir suvokė savo veiksmų neteisėtumą, tačiau nesugebėjo įvertinti jų pavojingumo, gresiančios atsakomybės bei pasekmių jo šeimai. Jo motyvai ir tikslas buvo ne praturtėti, o bandymas gauti bent menkų papildomų lėšų būtiniems šeimos poreikiams tenkinti. Jis subjektyviai vertino, kad niekam žalos nebus padaryta. Tokį epizodinį veiksmą, kaip cigarečių pergabenimą iš vienos vietos į kitą, galėjo atlikti bet kuris kitas atsitiktinis asmuo. Jis suvokė, kad nėra pagrindinis nusikalstamos veikos organizatorius ir vykdytojas, savo atliktus veiksmus vertino kaip mažareikšmius. Šios aplinkybės taip pat rodo mažesnį jo asmenybės bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. BK 199² str. 1 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad veika buvo baigta, tačiau esant formaliai nusikaltimo sudėčiai veikos baigtumas nerodo didesnio jos pavojingumo. Nors teismas nuosprendyje ir nurodė, kad atsižvelgia į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tačiau parinkdamas bausmės rūšį pagrindinį dėmesį skyrė jo ankstesniems teistumams, nors pagal teismų praktiką nė viena aplinkybė neturėtų būti vertinama kaip dominuojanti, paneigianti kitas aplinkybes. Formaliai vertinant jo ankstesnius 6 teistumus, jie turėtų rodyti jo itin didelį pavojingumą visuomenei. Tačiau nebuvo įvertinta tai, kad visus kartus jis buvo teistas už vienarūšes nusikalstamas veikas, numatytas BK 192 str. 1 d., 2 d. Visi šie nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai ir dažnai jų teisinis įvertinimas balansuoja tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės. Jis nė karto nebuvo teisiamas už jokį smurtinį ar didesnio pavojingumo apysunkį nusikaltimą. Paskutinį kartą už neteisėtų kopijų laikymą jis buvo nuteistas 2010 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu, tačiau pati veika realiai buvo įvykdyta anksčiau. Pas jį garaže buvo iš ankstesnio laikotarpio užsilikę įrašai, kai jis dirbo bendrovėse, vykdžiusiose prekybą garso ir vaizdo įrašais. Tuomet dėl jo, tiekėjų ar bendrovių darbuotojų kaltės įgydavo neteisėtų įrašų kopijų, tačiau matydamas šios veiklos neteisėtumą jis ją nutraukė prieš keletą metų ir paskutiniu metu jokių neteisėtų veikų nevykdė. Visas jam paskirtas baudas sumokėdavo laiku. Teismo išvada, kad jis yra recidyvistas, teisinga tik formaliai, tačiau toks teisinių aplinkybių sutapimas realiai nerodo jo asmenybės didesnio pavojingumo visuomenei ir, įvertinus realias jo ankstesnių teistumų aplinkybes, tai neturėtų būti pagrindu taikyti BK 56 str. 1 d. nuostatas. Visos kitos aplinkybės jo asmenybę charakterizuoja tik teigiamai. Jį sustabdžius policijos pareigūnams, jis iš karto prisipažino, kad neteisėtai gabena prekes, ir viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus. Jo gailėjimasis dėl padarytos veikos yra ne formalus, o nuoširdus, jis tikrai supranta savo veikos pavojingumą ir žalingumą, pergyvena, šią veiką padarė spontaniškai dėl susiklosčiusios sunkios materialinės padėties. Ši veika nėra kokio nors antivisuomeninio elgesio išdava. Po padaryto nusikaltimo jam pagaliau pavyko susirasti darbą, teisėtų pajamų gavimas užtikrins jo šeimos poreikius. Yra įsitikinęs, kad daugiau nepasitaikys neapgalvotų spontaniškų sprendimų pažeisti įstatymus. Jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, būtų padaryta žala jo vaikams, jo sutuoktinė nesugebėtų išlaikyti trijų vaikų ir vykdyti įsipareigojimų bankams, o šeima netektų būsto. Todėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turėtų neatitaisomų pasekmių tiek jam, tiek ir visiškai nekaltiems jo šeimos nariams. Mano, kad jis yra geras tėvas savo vaikams. Vaiko priežiūra negali būti suvokiama kaip fizinis buvimas kartu su vaiku. Tinkamų materialinių gyvenimo sąlygų sudarymas yra būtina sąlyga normaliam vaiko vystymuisi. Iš teisingumo principo teismui kyla pareiga saugoti kiekvieno mažamečio vaiko, kurį išlaiko, prižiūri kaltininkas, interesus (2009-10-20 kasacinė nutartis Nr. 2K-7-287/2009). Mano, kad visa ši potenciali žala jo šeimai nėra proporcinga jo pažeistiems įstatymo saugomiems teisiniams gėriams, o reali laisvės atėmimo bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui. Nors darbo neturėjimas ir mažamečių vaikų auginimas formaliai nevertinamas kaip sunki ar beviltiška padėtis BK 59 str. 1 d. 4 p. prasme, tačiau į šias aplinkybes būtina atsižvelgti, nes tai ir sąlygojo jo neteisėtą elgesį. Visos nurodytos aplinkybės rodo jo asmenybės mažesnį pavojingumą ir tai leidžia daryti išvadą, kad jis jokių naujų nusikaltimų nedarys.
BK 54 str. 2 d. 6 p. nurodyta, kad teismas privalo atsižvelgti į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį. Jis yra įvardintas kaip nusikaltimo vykdytojas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti tikrieji šios nusikalstamos veikos organizatoriai, o jo vaidmuo buvo labai nedidelis. Apibendrinant skundo motyvus, akivaizdu, kad iš BK 54 str. 2 d. nurodytų 7 aplinkybių, kurios turi sąlygoti bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo klausimo išsprendimą, absoliuti dauguma aplinkybių jo padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę apibūdina kaip mažesnio pavojingumo nei tipinių analogiškų veikų ir jas darančių asmenų pavojingumas. Vienintelė jį neigiamai apibūdinanti aplinkybė – jo teistumai – negali nusverti visų kitų aplinkybių. Todėl nėra pagrindo parinkti jam griežčiausią BK 199² str. numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Pagal BK 41 str. nuostatas turi būti siekiama visų šiame straipsnyje nurodytų tikslų, nė vienam iš jų neteikiant dominuojančios reikšmės. Paskirtoji bausmė turi ne tik padėti įgyvendinti BK 41 str. nurodytus bausmės tikslus, bet ir apsaugoti nuteistojo ir jo šeimos narių prigimtinius ir svarbius socialinius interesus. Visos bylos aplinkybės rodo, kad BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir paskiriant alternatyvią bausmę – baudą. Prašo pakeisti nuosprendžio dalį, kuria jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir paskirti jam kitos rūšies bausmę – baudą.
Teismo posėdyje nuteistasis E. P. ir jo gynėjas prašo nuteistojo E. P. apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino E. P. kaltu. Teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Kad E. P. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, pažeisdamas įstatymų nustatytą tvarką, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamas prekėmis - cigaretėmis, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, patvirtina paties nuteistojo, liudytojų parodymai, daiktų apžiūros protokolo duomenys ir kiti įrodymai. Nuteistojo nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 199² str. 1 d. Teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo neginčija pats apeliantas, kuris su nuosprendžiu nesutinka tik dėl jam paskirtos bausmės. Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, kolegija šią bylą ir nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.
Nuteistojo E. P. apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių jis nesutinka su jam paskirta bausme, kolegija atmeta. Apeliaciniame skunde plačiai dėstomos BK normų nuostatos apie bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir apie šių nuostatų taikymui įtakos turinčius konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, bausmės proporcingumo bei kitus principus, remiamasi Konstitucinio teismo nutarimais. Apelianto nuomone, teismo jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties bei neproporcinga jo padarytai veikai. Parenkant bausmės rūšį buvo netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo pagrindus. Išnagrinėjusi bylą kolegija daro išvadą, kad skiriant bausmę E. P. teismas vadovavosi ir bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, nepažeisdamas jokių įstatymų reikalavimų.
Apeliaciniame skunde teisingai išdėstyti BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, šio BK straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skiriant bausmę, o taip pat ir šių aplinkybių turinio platesnis išaiškinimas, išdėstytas 2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje. Apeliantas sutinka su tuo, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyti bausmės skyrimo motyvai formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo normas, tačiau, jo nuomone, griežčiausia bausmės rūšis jam buvo parinkta teismui pilnai neįvertinus BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių ir jų santykio bei neįsigilinus į jo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į šios veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes. Šie apelianto argumentai nepagrįsti, nes iš nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad skiriant bausmę į visas skunde nurodomas aplinkybes buvo atsižvelgta. Galima sutikti su tuo, kad kai kurios iš tų aplinkybių nuosprendyje aptartos ir įvertintos lakoniškai, tačiau teismo sprendimas paskirti E. P. būtent laisvės atėmimo bausmę yra pagrįstas, o nuosprendyje išdėstyti tokios rūšies bausmės skyrimo motyvai yra pakankami bei įtikinantys.
Dar kartą įvertinus BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, pirmiausia daroma išvada, kad teismas teisingai išsprendė nuteistojo E. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių klausimą. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino nuteistojo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Apeliantas skunde dar nurodo, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl susiklosčiusios sunkios materialinės padėties. Tačiau šis nuteistojo teiginys prieštarauja bylos aplinkybėms ir yra paneigtas išnagrinėtais įrodymais. BK 59 str. 1 d. 4 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties - nustatoma tada, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, jo ar šeimos nario sunki liga ir pan.) nulėmė kaltininko elgesį. Šioje byloje tokios objektyvios sąlygos, nulėmusios nuteistojo E. P. elgesį, nenustatytos. Tai, kad nuteistasis buvo bedarbis, augina tris vaikus ir turi iš banko paėmęs kreditus, negali būti laikoma sunkia turtine ar beviltiška padėtimi. Be to, į šias aplinkybes skiriant bausmę jau buvo atsižvelgta.
Vertinant kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes didelę reikšmę turi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ir į šią aplinkybę nuosprendyje buvo atsižvelgta. Nusikalstama veika, numatyta BK 199² str. 1 d., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), šią veiką padaręs E. P. pažeidė nustatytą ekonomikos ir verslo tvarką, o tokiu pažeidimu yra padaroma žala ne tik legaliam verslui, bet ir valstybei. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nors BK 199² str. 1 d. numatytas nusikaltimas ir yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau tai yra tik formalus veikos pavojingumo įvertinimas. Tai, kad įstatymų leidėjas šio įstatymo sankcijoje yra numatęs dvi alternatyvias bausmės rūšis – baudą ir laisvės atėmimą, rodo jog pats įstatymų leidėjas šio nusikaltimo pavojingumą vertino kaip mažesnį nei kitų sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamų nusikaltimų, už kuriuos įstatymas paprastai numato tik laisvės atėmimo bausmes. Tokie nuteistojo argumentai nepagrįsti. Teisminė praktika rodo, kad šiuo metu ženkliai padidėjęs nusikaltimų, numatytų BK 199, 199² str., skaičius, jų paplitimas jau daro ypač didelę žalą šalies ekonomikai, verslo tvarkai, o tuo pačiu ir valstybės interesams, todėl tai patvirtina kaip tik padidintą tokio pobūdžio nusikaltimų pavojingumą. Apelianto argumentai apie tai, kad jo neteisėtai gabentų cigarečių vertė nėra didelė palyginant su tipiniais tokių nusikalstamų veikų atvejais, irgi yra nepagrįsti, nes jo gabentų ir sulaikytame automobilyje rastų cigarečių vertė ženkliai viršijo BK 199² str. numatytą 250 MGL dydžio sumą. Visa tai paneigia nuteistojo E. P. argumentus dėl tariamai formaliai įvertinto jo padaryto nusikaltimo sunkumo ir pavojingumo. Skiriant bausmę atsižvelgta ir į tai, kad šią nusikalstamą veiką nuteistasis E. P. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kad ši veika buvo pabaigta, o E. P. buvo aktyvus šios veikos vykdytojas. Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad skiriant bausmę ir vertinant jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, nebuvo atsižvelgta į tai, kad tikrieji nusikaltimo organizatoriai nebuvo nustatyti. Šioje byloje E. P. nebuvo kaltinamas ir nenuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis veikiant bendrininkų grupe, todėl teismas pagrįstai jo nusikalstamus veiksmus įvertino kaip vykdytojo. Nuteistasis skunde dar nurodo, kad jo nusikalstama veika truko labai neilgai, jo vaidmuo neteisėtoje prekių apyvartoje buvo nereikšmingas ir epizodinis, akcizais apmokestinamų prekių jis nei atgabeno į Lietuvą, nei išgabeno į užsienį, todėl ir jokia reali žala valstybės finansų sistemai nebuvo padaryta. Banderolėmis nepažymėtas cigaretes jis gabeno mikroautobusu, kuriame nebuvo įrengta jokių slėptuvių. Jis buvo paprašytas cigaretes nugabenti tik todėl, kad turėjo pasiskolinęs krovininį mikroautobusą. Apelianto nuomone, šios aplinkybės, rodo mažesnį jo padarytos veikos pavojingumą.Šie apelianto argumentai taip pat nepagrįsti. Duomenų, kad E. P. cigarečių neatgabeno į Lietuvą, byloje tikrai nėra, tačiau tai reiškia tik tai, kad jis nepadarė kontrabandos ir jis nebuvo kaltinamas pagal BK 199 str. Galima sutikti su tuo, kad E. P. tikrai gabeno cigaretes automobiliu, kuriame nebuvo įrengta slėptuvių, tačiau jo gabenamos prekės vis dėlto buvo paslėptos. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 3-5) matosi, kad galinėje automobilio dalyje yra sukrautos medinės, plastmasinės bei kartotinės dėžės, kurios yra tuščios. Išėmus iš automobilio visas tuščias dėžes, tarp jų buvo rasta 16 kartotinių ir 11 medinių dėžių, kuriose sukrauta įvairių rūšių cigarečių. Nors reali žala įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo, nes akcizais apmokestinamos prekės buvo sulaikytos ir nepateko į apyvartą, tačiau tai, kad nuteistasis įgijo, laikė ir gabeno šių prekių kiekį, kuris daugiau negu 2 kartus viršija įstatymo numatytą 250 MGL dydžio sumą, tikrai nerodo jo padaryto nusikaltimo mažesnio pavojingumo. Apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje už disponavimą žymiai didesniu tokių prekių kiekiu teismas paprastai skiria ne laisvės atėmimo, o alternatyvią bausmę – baudą. Būtent šią bausmės rūšį teismas galėjo paskirti ir jam, įvertinus konkrečias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, apibūdinančias ją kaip mažiau pavojingą, taip pat jo subjektyvius motyvus ir vidines paskatas, sąlygojusias pažeisti teisės normas bei įvertinus finansinę jo šeimos padėtį. Jo motyvai ir tikslas buvo ne praturtėti, o tik gauti bent menkų papildomų lėšų būtiniems šeimos poreikiams tenkinti. Šie nuteistojo argumentai taip pat yra nepagrįsti. Teismas, parinkdamas laisvės atėmimo bausmę, tokį savo sprendimą motyvavo tinkamai, o iš nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į nusikaltimo motyvus bei tikslus. Nors nuteistasis ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau byloje nustatyta, kad cigaretes E. P. įgijo, laikė ir gabeno pasipelnymo tikslu ir jo bandymas užsidirbti papildomų lėšų pažeidžiant įstatymą negali būti pateisinamas. Savanaudiškos paskatos nėra būtinas BK 199² str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymis. Teismas šios BK 60 str. 1 d. 3 p. numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatė. Vis dėlto akivaizdu, kad nuteistasis šį nusikaltimą padarė dėl savanaudiškų paskatų, jis pats pripažino, kad už neteisėtą cigarečių nugabenimą iš nenustatytų asmenų turėjo gauti piniginį atlygį. Tai patvirtina, kad nusikaltimo padarymo motyvas buvo savanaudiškos paskatos, o padarytos nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas taip pat yra aplinkybė, į kurią atsižvelgiama skiriant bausmę (BK 54 str. 2 d. 3 p.). Nuteistasis skunde nurodo, kad jo žmona dirba pagal verslo liudijimą, jos veiklos pajamos paskutiniu metu ženkliai sumažėjo, tačiau byloje nėra duomenų apie jų šeimos turimą turtą ir pajamas ir kad šeima gyveno taip skurdžiai, jog nebuvo užtikrintos normalios vaikų gyvenimo sąlygos. Apelianto argumentus, kad jo tėvas yra neįgalus ir pats reikalaujantis priežiūros, todėl tėvai negalės padėti jo šeimai vykdyti finansinius įsipareigojimus bankui ir šeima gali likti be būsto, kolegija taip pat atmeta. Įvertinusi šias aplinkybes ir prie apeliacinio skundo pridėtus šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus kolegija daro išvadą, kad nors jos ir turi reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, tačiau teismas pagrįstai jų nelaikė lemiančiomis švelnesnės bausmės rūšies parinkimui. E. P. yra pilnametis ir darbingas žmogus, todėl tėvai ir neprivalo jam padėti finansiškai. Kita vertus, nuteistasis E. P., paimdamas iš banko paskolas, turėjo įvertinti riziką, ar galės vykdyti įsipareigojimus bankui ir į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta nuosprendyje.
Skiriant bausmę taip pat buvo įvertinta ir nuteistojo asmenybė. Iš bylos matosi, kad E. P. yra teistas net šešis kartus už tyčinius nusikaltimus, teistumai neišnykę. Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino to, kad visus kartus jis buvo teistas už vienarūšes nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai ir dažnai buvo ties baudžiamosios ir administracinės atsakomybės riba. Iš byloje esančių nuosprendžių ir baudžiamųjų įsakymų matosi, kad E. P. tikrai 6 kartus buvo teistas už nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 192 str. 1 d. ir 192 str. 2 d., vieną kartą ir BK 309 str. 1 d., padarymą, tačiau skundo argumentai, kad jo padarytų veikų teisinis įvertinimas dažnai balansavo tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, neatitinka bylos aplinkybių. Vienintelį kartą E. P. 2005 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už platinimą komerciniais tikslais neteisėtų kūrinių kopijų, kurių vertė sudarė 16377 Lt, t. y. ši suma tik 3877 Lt viršijo įstatymo nustatytą 100 MGL dydžio (125000 Lt) sumą. Tuo tarpu kitus 5 kartus jis nuteistas už neteisėtai pagamintų kūrinių kopijų laikymą ir platinimą, kurių vertė ženkliai viršijo įstatymo nustatytą sumą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Tuos nusikaltimus E. P. darė sistemingai nuo 2001 m. beveik kiekvienais metais (t. 1, b. l. 66-67), o 2005 m. už analogiškas veikas buvo nuteistas net du kartus. Tuo pačiu laikotarpiu E. P. du kartus – 2003 m. balandžio 25 d. ir 2004 m. gegužės 18 d. buvo baustas ir administracine tvarka už autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimus (t. 1, b. l. 105). Naują nusikaltimą, už kurį E. P. nuteistas nagrinėjamoje byloje, padarė praėjus dviem su puse mėnesio nuo paskutinio jo nuteisimo 2010 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu, esant neišnykusiam teistumui už anksčiau padarytus nusikaltimus.
Nuteistojo E. P. apeliacinio skundo argumentai, kad paskirtoji bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo bei humanizmo principams ir ji negali būti vertinama kaip teisinga, yra nepagrįsti. Atsakydama į apelianto skundo argumentus, kolegija pažymi, kad bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą LR BK 41 str. 2 d. Pažymėtina, kad LR BK 41 str. 2 d. nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra viena iš pagrindinių baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės paskirčių, jis užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 str. 2 d. 5 p.) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika Nr. 26“, psl. 197-213).
BK 61 str. 1, 2 d. nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
BK 54 str. 2 d. išvardintos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę, šioje nutartyje jau buvo aptartos ir dar kartą įvertintos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į kitas apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes (nuteistojo šeiminę ir turtinę padėtį ir kt.) atsižvelgta ir skundžiamame nuosprendyje. Iš šio nuosprendžio motyvų matosi, kad pagrindine priežastimi, dėl kurios teismas nusprendė skirti E. P. būtent terminuoto laisvės atėmimo bausmę, iš tikrųjų buvo ankstesni nuteistojo teistumai. Nors apeliantas skunde tų teistumų reikšmę bando sumenkinti, teismas šią aplinkybę įvertino tinkamai. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nuteistasis E. P. už kitus tyčinius nusikaltimus teistas jau net 6 kartus, šie jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti, ir tai reiškia, kad naują nusikaltimą E. P. padarė būdamas recidyvistas. Pagal BK 56 str. 1 d. nuostatas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė ne tik už sunkaus, bet ir už apysunkio ar net nesunkaus nusikaltimo padarymą, kitokios rūšies bausmės paskyrimą teismas tokiais atvejais privalo motyvuoti. E. P., nors anksčiau teistas už nesunkius nusikaltimus, naują nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, be to, šį kartą jis jau padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Įvertinus tai ir jau aptartas kitas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas pagal BK 199² str. 1 d. E. P. pagrįstai paskyrė būtent terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Šio baudžiamojo įstatymo sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki 7 metų. Teismo paskirta E. P. 2 metų laisvės atėmimo bausmė ženkliai mažesnė už sankcijos vidurkį ir artimesnė jos žemutinei ribai, todėl daroma išvada, kad paskirtoji bausmė nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta ir šią bausmę švelninti pagrindo nėra. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė BK 41 str. 2 d. numatytai bausmės paskirčiai taip pat neprieštarauja. Iš ankstesnių nuosprendžių matosi, kad už nesunkius nusikaltimus E. P. jau 6 kartus buvo skiriamos būtent baudos. Dalį ankstesnių nusikaltimų nuteistasis padarė esant tokiai pačiai jo šeiminei ir netgi turtinei padėčiai (banko kreditą nuteistasis kartu su žmona gavo dar 2006 m.). Nepaisant to, iš ankstesnių teistumų nuteistasis nepadarė jokių išvadų. Nuteistasis kiekvieną kartą prisipažindavo kaltu, tai būdavo pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, po kiekvieno nuosprendžio E. P. pats savanoriškai sumokėdavo jam paskirtas baudas, tačiau po to ir toliau darė vis naujus nusikaltimus. Visa tai leidžia padaryti išvadą, kad šį kartą jau sunkus nusikaltimas buvo padarytas ne tik neatsitiktinai, bet tai jau buvo seniai susiformavusio antivisuomeninio nuteistojo elgesio ir netgi jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Šios aplinkybės patvirtina, kad švelnesnės rūšies bausmių, taip pat ir baudos, paskyrimas nuteistajam jau neatlieka nė vienos iš BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės paskirčių, o šias paskirtis, taip pat ir teisingumo principo įgyvendinimą užtikrinti galės tik teismo paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Šią bausmę švelninti dėl jau išdėstytų priežasčių švelninti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.