Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovui M. T., atsakovei R. T., trečiajam asmeniui J. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovas M. T. atsiliepimo dėl nagrinėjamos bylos nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo, nors procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį jam įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byla dalyje nutraukiama. Kita ieškinio dalis tenkinama visiškai.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškovas, kreipęsis į teismą, bet kurioje proceso stadijoje turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio. Ieškovas nuo ieškinio dalies, susijusios su atsakove R. T., atsisako, kadangi atsakovė R. T. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovo atsisakymas priimamas ir civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Ieškovui išaiškinamos CPK 294 straipsnyje numatytos bylos nutraukimo pasekmės, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

7. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai, bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.).

8. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Įstatyme nustatyta, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

9. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko D. T., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra mirusi (duomenys neskelbtini)., tėvas – atsakovas M. T.. Su nepilnamečiu sūnumi atsakovas bendrauja nereguliariai naudojantis nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Atsakovas gyvena bei dirba (duomenys neskelbtini). Siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus buvo spendžiamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenimo kartu su tėvu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nepateikė jokių reikalingų duomenų, t. y. nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso, savo darbovietės, kaip jis sugebės užtikrinti savo nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius. Atsakovas nelinkęs bendradarbiauti su jo šeimai teikiančiais pagalbą specialistais, į raginimus ir motyvavimą tinkamai atlikti tėvo pareigą vaiko atžvilgiu ignoravo. Atsakovas vaiko gyvenime dalyvauja pasyviai, pats atsakovas specialistams nurodęs, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) neturi sudaręs tinkamų ir saugių sąlygų savo vaikui, jis negalėtų finansiškai jo išlaikyti, pats teigia, kad turi įsiskolinimų, kuriuos turi išmokėti. Atsakovas grįžti į Lietuvą ir pasirūpinti sūnumi neplanuoja. Išklausant nepilnamečio (duomenys neskelbtini) nuomonę, nurodė, kad nenorintis vykti pas tėvą į (duomenys neskelbtini), jis nenori palikti draugų, jį supančios aplinkos..

10. M. T. pastangos bei motyvacija susigrąžinti ir šeimoje auginti nepilnametį vaiką, vertintos kaip nepakankamos, todėl 2023-04-05 Panevėžio apylinkės teismas Panevėžio rūmuose civilinėje byloje Nr. eS2-3443-940/2023 tenkino Tarnybos prašymą dėl teismo leidimo išdavimo, leido paimti nepilnametį D. T. iš jo įstatyminių atstovų R. T. ir M. T..

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nekeičia gyvenimo būdo, visiškai neįgyvendina specialistų siūlomos pagalbos planų, elgiasi pasyviai. Be to, atsakovas yra nusišalinęs nuo pareigos auklėti savo sūnų, rūpintis jo sveikata, mokslu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, išlaikyti jį, atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi neprisiima ir tėvo valdžios neįgyvendina. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad atsakovas gyvenimo būdo keisti nenori.

12. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovo tėvo valdžios apribojimą, įvertinamos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvo valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo geriausius interesus.

13. Įvertinus byloje surinktus įrodymus daroma išvada, kad atsakovas ilgą laiką nevykdo savo kaip tėvo pareigų nepilnamečiam sūnui – jo neauklėja ir neprižiūri, nesirūpina sveikata, ugdymu, nesudaro saugios gyvenamosios aplinkos, sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, nededa pastangų, kad sukurtų pastovų emocinį tėvų ir vaiko ryšį, neteikia vaikui išlaikymo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas ketina keisti savo elgesį sūnaus atžvilgiu. Nors atsakovas bendrauja su sūnumi nuotoliniu būdu, tačiau neatlieka jokių veiksmų, kad susigrąžintų sūnų į šeimą, negali savarankiškai patenkinti vaiko poreikių, rūpintis sūnaus auklėjimu, ugdymu. Nėra duomenų, jog atsakovas pradėjo nuolat rūpintis sūnumi, neužtikrina vaiko poreikių ir emocinio saugumo, atsakovas dalyvauja vaiko gyvenime epizodiškai, ugdymosi pasiekimais, sveikatos priežiūra nesidomi, nekuria nuolatinio ryšio su vaiku, neatliepia vaiko poreikių. Realių pasikeitimų, kad atsakovas siektų susigrąžinti vaiką į savo šeimą, nėra. Tokiu savo elgesiu tėvas M. T. daro ypatingą žalą vaiko socialiniam, emociniam ir psichologiniam vystymuisi, nes vaiko ir tėvo ryšys yra labai svarbus visapusiškai vaiko raidai. Atsakovas nesiima jokių ilgalaikių veiksmų, kad situacija pasikeistų ir sūnus augtų biologinių tėvų šeimoje. Teismas tokį atsakovo elgesį pripažįsta kaip kaltą vengiant atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir rūpintis juo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl yra pagrindas atsakovui taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą.

14. Atsakovui išaiškinama, kad neterminuotai apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Taip pat išaiškinama, kad apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro tėvo sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

15. CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Atsakovas savo sūnui reguliaraus išlaikymo neteikia. Sūnus yra keturiolikos metų amžiaus, ugdomas Panevėžio M. K. pagrindinėje mokykloje, įprastines vaiko išlaikymo išlaidas sudaro išlaidos maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienos, ugdymo priemonėms įsigyti, išlaidos laisvalaikiui ir pan. Iš bylai pateiktų duomenų, atsakovas dirbantis (duomenys neskelbtini), kitų išlaikytinių neturintis. Duomenų apie kitą turtą ar gaunamas pajamas byloje nėra. Atsakovas savo iniciatyva tokių duomenų, o taip pat ir apie kitus išlaikomus asmenis, savo sveikatą teismui neteikė (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis atsakovas yra darbingo amžiaus, pilnai darbingas, todėl vertinama, kad jis turi galimybę ir yra pajėgus teikti savo nepilnamečiam sūnui išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie atsakovo negalėjimą teikti išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui, įvertinant vaiko poreikius pagal jo amžių, daroma išvada, kad atsakovas gali mokėti sūnaus išlaikymui po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, tokia suma patenkins būtinuosius vaiko poreikius, įvertinant tai, jog vaikui iš valstybės biudžeto yra mokami vaiko pinigai kas mėnesį, be to, trečiasis asmuo J. T. iš valstybės biudžeto turi teisę gauti pinigines išmokas už globojamą vaiką.

16. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo ir tėvo valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnis).

17. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Nepilnamečio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta Panevėžio miesto savivaldybės mero 2023-10-02 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), ji numatyta skirtos laikinos rūpintojos J. T. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Čia vaikas turi tinkamas sąlygas augti, vystytis, mokytis, rūpinamasi jo sveikata,. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena nepilnametis vaikas, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaiko gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga nepilnamečio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti J. T. gyvenamojoje vietoje

18. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

19. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiamas 54 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

20. Šioje byloje valstybė patyrė 29,14 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ieškinį tenkinus visiškai, šio išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 259, 270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, 406-407 straipsniais, 496 straipsniu, teismas

nutaria:

priimti ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinio dalies dėl neterminuoto motinos R. T. valdžios apribojimo jos nepilnamečiam sūnui D. T. ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovės R. T. atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitą ieškinio dalį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią jo nepilnamečio sūnaus D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-10-26) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo D. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 54,00 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį, jį sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB Luminor bank, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske bank A/S Lietuvos filiale, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 29,14 Eur (dvidešimt devynių eurus 14 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, šias išlaidas sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB Luminor bank, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske bank A/S Lietuvos filiale, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 5662.

Atsakovui išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo iš atsakovo M. T. priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.