Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-6062-935/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04569-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 2.2.1.2.

2016 m. balandžio 19 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V., būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, esant darbo sutarties požymiams, 2016 m. vasario 11 d. leido S. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), dirbti objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą, ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus.

Šiais veiksmais T. V. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu T. V. parodė, kad su pažeidimu nesutinka. Jis su S. M. susitiko trečiadienį, po 17.00 val. S. M. išsakė norą dirbti jo įmonėje. S. M. paprašė visų pirma leisti apžiūrėti įrangą, patalpas. T. V. aiškino, jog jis susitarė su S. M., kad šis ateis į darbą, pasibandys, o tuomet penktadienį bus įdarbintas. Patikrinimo metu S. M. apžiūrinėjo darbo vietą, paties T. V. tuo metu įmonės patalpose nebuvo. S. M. buvo apkaltintas, kad nelegaliai dirba, nors jis jokių pavedimų nevykdė, jokių materialinių vertybių nekūrė. Darbo kodeksas numato, kad darbuotojas gali būti išbandomas. Patikrinimo dieną S. M. paskambino informavo, kad nori dirbti. T. V. nurodė, jog tuomet jis paskambino į buhalteriją, kad būtų sutvarkyti įdarbinimo dokumentai. T. V. patvirtino, kad žino, jog apie priimtą darbuotoją reikia pranešti SODRA prieš dieną, tačiau to padaryti negalėjo, kadangi buhalterinė įmonė, kurios paslaugomis naudojasi, jau nedirbo.

Tyrimo metu T. V. parodė, kad jis yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Darbe būna retai ir tai tik vakarais. Įmonėje dirbo du darbuotojai. T. V. nusprendė į darbą priimti šilkografą. 2016 m. vasario 10 d. 17.00 val. (duomenys neskelbtini) susitiko su S. M., kuris nurodė, jog norėtų dirbti jo įmonėje. Su S. M. sutarė, kad jis dirbs. T. V. samdo buhalterinę firmą, kuri tvarko darbuotojų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo dokumentus. Buhalterinė firma jau nedirbo, todėl negalėjo pranešti Sodrai apie S. M. įdarbinimą. Buhalterinė firma apie S. M. įdarbinimą institucijoms pranešė kitą dieną, t. y. 2016 m. vasario 11 d. T. V. teigė, jog darbe pasirodė tik vakare, todėl darbo sutartį su S. M. pasirašė tik 2016 m. vasario 11 d. vakare. (b. l. 8)

Teismo posėdžio metu liudytojas S. M. parodė, kad jam tėvo draugas pasiūlė darbą. Trečiadienį telefonu susisiekė su T. V. ir susitarė, kad ketvirtadienį ateis pasibandyti, pasižiūrėti, kaip atrodo dirbtuvės, kaip vyksta gamyba. Buvo tartasi dėl darbo sąlygų. Ketvirtadienį po 9 val. atvažiavo į dirbtuves, po jas vaikščiojo, apžiūrėjo įrenginius, stovėjo prie įjungto įrenginio, maišė dažus. Vėliau atėjo Darbo inspekcijos atstovai. Jis pasimetė, surašė paaiškinimą. S. M. teigė, jog pradėjo T. V. įmonėje dirbti 2016 m. vasario 11 d., tada pasirašė darbo sutartį. Pagarsinus liudytojo paaiškinimus, duotus tyrimo metu, jis juos patvirtino.

Iš S. M. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. vasario 5 d. jam paskambino tėvo draugas ir pasiūlė pabandyti pasimokyti šilkografijos amato. S. M. sutiko ir į darbą nuėjo vasario 10 d. Su T. V. susitarė išbandyti darbo pobūdį. Pradirbo nuo 9 iki 13 val. Buvo sutarta, kad jei darbas patiks, S. M. pirmą mėnesį gaus minimalų atlyginimą, o paskui atlyginimas priklausys nuo įdirbio. Darbo sutartį buvo planuojama pasirašyti penktadienį. (b. l. 7)

Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 10 d. Vilniaus skyriaus vedėjo pavaduotojo, atliekančio skyriaus vedėjo funkcijas, pavedimu 2016 m. vasario 11d., apie 12.40 val., atliko planinį nelegalaus darbo kontrolės patikrinimą IĮ „(duomenys neskelbtini)“, esančiose (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu dirbtuvėse dirbo 3 darbuotojai, su vienu iš jų – S. M. nebuvo sudaryta darbo sutartis bei apie šio darbuotojo socialinio draudimo pradžią nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams įėjus į dirbtuves S. M. dirbo prie įrenginio, atliko šilkografijos darbus. Pagal 2016 m. vasario 11 d. Valstybinio socialinio draudimo duomenų bazės duomenis apie S. M. darbo pradžią IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešta nebuvo. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktos informacijos nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą tik 2016 m. vasario 11 d. 14.35 val. pateikė pasirašytą saugiu elektroniniu parašu pranešimą apie apdraustojo S. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2016 m. vasario 11 d., t. y. tik po Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo. (b. l. 3-4)

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktos informacijos matyti, kad patikrinimo metu įmonėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo trys asmenys, tarp minėtų asmenų S. M. nėra. (b. l. 5)

Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra T. V.. (b. l. 6)

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą tik 2016 m. vasario 11 d. 14.35 val. pateikė pasirašytą saugiu elektroniniu parašu pranešimą apie apdraustojo S. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2016 m. vasario 11 d. (b. l. 10)

Iš darbo sutarties tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir S. M. matyti, kad ji buvo pasirašyta 2016 m. vasario 11 d. S. M. buvo priimtas į šilkografo pareigas. (b. l. 11-12)

Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina aplinkybes, nurodytas nelegalaus darbo tyrimo akte. (b. l. 19)

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, t. y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant pažeidimą kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. V. su pažeidimu nesutiko, nurodydamas, kad S. M. tik apžiūrinėjo darbo vietą, jis jokių pavedimų nevykdė, jokių materialinių vertybių nekūrė. Vis tik tokius T. V. teiginius paneigia S. M. parodymai, iš dalies paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai bei kita ištirta bylos medžiaga.

S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad su T. V. tarėsi dėl darbo, darbo sąlygų jo įmonėje, susitarė ateiti į darbovietę pasibandyti. Tyrimo metu paaiškinime S. M. nurodė, kad su T. V. tarėsi dėl darbo užmokesčio, darbo sutartį buvo tariamasi pasirašyti penktadienį. Nelegalaus darbo tyrimo akte yra nurodyta, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad su S. M. nebuvo sudaryta darbo sutartis bei apie šio darbuotojo socialinio draudimo pradžią nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams įėjus į dirbtuves S. M. dirbo prie įrenginio, atliko šilkografijos darbus. Iš SODRA pateiktos informacijos matyti, kad apie S. M. įdarbinimą buvo pranešta tik 2016 m. vasario 11 d. 14.35 val., t. y. po to, kai Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai atlikto patikrinimą. Iš byloje esančios darbo sutarties tarp S. M. ir ĮI „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad ji buvo pasirašyta tik 2016 m. vasario 11 d. Teismas pažymi ir tai, kad pats T. V. tyrimo metu nurodė, kad jis nutarė į darbą priimti šilkografą, dėl darbo susitarė su S. M.. Su S. M. buvo sutarta, kad jis ateis pasibandyti, o penktadienį bus įdarbintas. Teismo posėdžio metu T. V. patvirtino, kad žino, jog apie naują darbuotoją reikia pranešti SODRA prieš dieną, tačiau to negalėjo padaryti, kadangi buhalteriją tvarkanti įmonė jau nedirbo. Teismas konstatuoja, jog tokia aplinkybė nešalina T. V. atsakomybės. S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis patikrinimo metu tik apžiūrinėjo darbo vietą, stovėjo prie įjungto įrenginio, maišė dažus. Vis tik teismas konstatuoja, kad S. M. atliko darbines funkcijas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kaip S. M. stovi prie įrenginio, paklaustas Valstybinės darbo inspekcijos inspektorės, ką jis veikia, S. M. nurodė, jog bandosi, daro pirmą partiją, nurodo, kad buvo tartasi ir dėl darbo užmokesčio. Čia pažymėtina ir tai, kad S. M. dirbo vienas, niekas jos neprižiūrėjo, nekonsultavo, nemokė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. V. nurodė, kad jis turi teisę išbandyti būsimą darbuotoją. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neįvykdžius minėtų sąlygų ir leidus darbuotojui dirbti, toks darbas laikomas nelegaliu (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N575-2032/2010). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad T. V. minėtas sąlygas yra numatęs ir savo įmonės darbo tvarkos taisyklėse.

Taigi teismas konstatuoja, kad tarp T. V. ir S. M. buvo susiklostę darbo santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 43³ straipsnio 1 dalį atsakomybėn yra traukiamas darbdavys arba jo atstovas. Iš VĮ „Registrų centro“ išrašo matyti, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra T. V.. Taigi būtent T. V. būdamas įmonės vadovu turėjo imtis aktyvių veiksmų, kad būtų tinkamai įforminti darbo santykiai. Vis tik nagrinėjamu atveju darbo santykiai nebuvo įforminti darbo sutartimi, apie S. M. nebuvo pranešta SODRA, todėl teigtina, jog T. V. savo įmonėje S. M. leido dirbti nelegaliai ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje.

T. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 31 bei 32 straipsniuose, nenustatyta.

Skiriant administracinę nuobaudą T. V., atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį (nelegaliu darbu nuslepiami mokesčiai į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus, nelegalaus darbo trukmę ir kt.), taip pat į tai, kad nėra nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidėją charakterizuojančius duomenis – anksčiau nėra baustas administracine tvarka, pažeidimą padarė pirmą kartą. Įvertinus aptartas aplinkybes, T. V. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Pažeidėjui skirtina minimali minėto straipsnio sankcijoje numatyta bauda. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismo posėdžio metu T. V. prašė teismo skirti švelnesnę baudą arba jos išvis neskirti.

Teismo įsitikinimu, išskirtinių aplinkybių, ypatingai švelninančių T. V. teisinę padėtį, byloje nėra. Pastebėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei kitas anksčiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo T. V. taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatą ir paskirti mažesnę baudą nei numatyta Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje.

Atkreiptinas T. V. dėmesys į tai, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju T. V. nėra pateikęs nei rašytinio prašymo paskirtą baudą išdėstyti, nei duomenų, kurie leistų įvertinti jo turtinę padėtį. Pažymėtina tai, jog po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai gali būti sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16056477744.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.