- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-08
- Bylos Nr.
- 1-111-829/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26486-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Kaltinamasis
- V. A.
- Kategorijos
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
- 2.10.2.7Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. A. 2016 m. birželio 6 d. apie 12 val. 20 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje prie policijos tarnybinio automobilio, norėdamas išvengti atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, davė 50 eurų kyšį Marijampolės apskr. VPK Šakių raj. PK VPS patrulių būrio vyr. patruliams A. M. ir M. S., siekdamas šių valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo.
Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad atvežė mamą į polikliniką. Mašiną vairavo jo sesuo. Laukiant pamatė pažįstamą, tolimą giminaitį ir jie pasivaišino. Buvo išvargęs ir alkoholis jį paveikė. Matyt kažkas pastebėjo ir prie mašinos privažiavo policijos ekipažas. Tuo metu jis sėdėjo vairuotojo pusėje, nes sesuo negalėjo įjungti atbulinio bėgio. Jis tik užvedė automobilį ir norėjo sesei parodyti kaip važiuoti. Davė 50 Eur kyšį. Nežino kodėl taip pasielgė. Turbūt dėl streso. Pinigus davė todėl, kad buvo neblaivus, nors automobilio nevairavo. Pareigūnai į automobilį pasikvietė pasitikrinti neblaivumą. Dar prieš tai nuėjo pas sesę ir mamą pasiskolinti pinigų. Tuos pinigus ir padėjo. Pareigūnai matė kad padėjo pinigus. Dėl savo poelgio labai apgailestauja. Jp pajamos yra apie 400 Eur į rankas. Gyvena santuokoje. Sutuoktinė dirba. Jeigu teismas paskirtų baudą, stengtųsi ją susimokėti.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, V. A. kaltę įrodo: tarnybinis pranešimas (b. l. 6), asmens blaivumo testas, kuriame užfiksuota, kad 2016-06-06 12 val. 11 min. V. A. nustatytas 3,07 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 17), liudytojo A. M. parodymai, kuris patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie automobilio vairavimą ir 50 Eur kyšio davimą siekiant, kad nebūtų surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 25), kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.
Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., kadangi jis tiesiogiai pasiūlė valstybės tarnautojui kyšį, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, tai yra, 2016 m. birželio 6 d. apie 12 val. 20 min. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje prie policijos tarnybinio automobilio, norėdamas išvengti atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, davė 50 eurų kyšį Marijampolės apskr. VPK Šakių raj. PK VPS patrulių būrio vyr. patruliams A. M. ir M. S.
Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad V. A. prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – apysunkis nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų Lietuvos Respublikos BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalsta iš savanaudiškumo, siekiant tam tikros naudos; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių – neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, dirbantis, į nedideles gaunamas pajamas; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas sprendžia kaltinamajam tinkamiausia bausme esant baudą, jos dydį nustatant žymiai mažesnį nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 3 p. nustatytas baudos vidurkis, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo vertinimu, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina artima minimaliai 21 MGL (790,86 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, bauda mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 14 MGL (527,24 Eur) bauda.
Iš 2016-06-07 teisme gautos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus naudai priteistina išlaidų suma, teikiant advokatui D. Ramanauskui teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. A., sudaro 34,74 Eur.
Įstatyme įsakmiai nurodyta, jog nagrinėjant teisme bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 9 p.). Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš V. A. nepriteistinos.
Kaltinamajam V. A. išaiškintina, kad paskirtą baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos BVK 22 str. 2 d.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 50 eurų perduoti į Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK finansų skyriaus kasą, konfiskuotini, ir nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini valstybės nuosavybėn (BPK 94 str. 1 d. 1 p., BK 72 str. 2 d. 2 p.); skaitmeninė laikmena, pridėta prie bylos, paliktina saugoti byloje.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir paskirti 21 MGL (790,86 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 14 MGL (527,24 Eur) baudą.
Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 50 eurų, perduotus į Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK finansų skyriaus kasą konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti į valstybės pajamas; skaitmeninę laikmeną palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.