Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo J. M. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimo anksčiau termino,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-26 nutartimi tenkino Klaipėdos AVPK apeliacinį skundą ir pakeitė 2016-03-24 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartį dalyje, t.y. atėmė teisę vairuoti transporto priemones 3 metus.

Aiškina, kad su padarytu pažeidimu sutiko ir labai gailisi. Paskirtą piniginę baudą sumokėjo, suprato pažeidimo esmę ir pasekmes. Praradus teisęs vairuoti, jis negali ūkininkauti, nes negali vairuoti kombainų bei kitos žemės ūkio technikos. Jis valdo didelius plotus žemės sklypų tiek Kretingos rajone, tiek įvairiuose Lietuvos vietose. Kiekvieną dieną tenka važinėti ir rūpintis žemės plotų priežiūra. Pavasarį ypatingai būtina rūpintis sėja, dirvonų paruošimo sėjai bei kitais ūkio darbais. Žmona a/m nevairuoja, todėl ir šeimoje sunku spręsti ūkininkavimo bei buities problemas. Šeimoje kartu gyvena senyvo amžiaus tėvai, kuriuos dažnai tenka vežti pas medikus, todėl neturint teisė vairuoti transporto priemones, kyla problemos ir nepatogumai. Paaiškino, kad 2016-03-10 apie 15.44 vai., Rotušės a. 15 Kretingos mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo a/m „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir parkuodamas savo automobilį, priekine bamperio dalimi nežymiai kliudė kitą stovintį automobilį „M-Benz A140", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Parkuodamas tiksliai neapskaičiavo atstumų. Buvo išlipęs iš savo automobilio. Priėjo arčiau automobilio „M-Benz A140", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjo apgadinimus ir įsitikinęs, kad šie apgadinimai nežymūs, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo savo reikalais. Tvirtina, kad minėtą dieną ir įvykio metu buvo blaivus, nes dėl sveikatos būklės negali vartoti alkoholinių gėrimų. Iš įvykio vietos pasišalino ir apie eismo įvykį nepranešė policijai ir tai vertina neigiamai, kaip asmeninį neatsakingumą, tai padarė būdamas didžiai susijaudinęs dėl asmeninių aplinkybių (vairuodamas buvo giliuose apmąstymuose dėl šeimą užklupusių negandų). Taip pasielgė dėl neatsargumo, neįvertinęs galimas kilti ateitį, pasekmes. Jis bendruomenėje charakterizuoja labai gerai. Yra Kretingos labdaros valgyklos rėmėjas, Lietuvos Šaulių sąjungos narys ir dalyvis. Neturint teisės vairuoti transporto priemones, jam sunku ir sudėtinga atlikti darbines funkcijas bei butyje. Tai, kad pasišalino iš įvykio vietos, jis vertina kritiškai ir pažada, kad tokių atvejų nepasikartos. Nuo faktinio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo praėjo daugiau kaip puse termino. Prašo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus atsižvelgti į jo pateiktą prašymą ir LR ATPK 329 str. pagrindu sušvelninti skirtą nuobaudą, t.y. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones terminą bei grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Po nuobaudos paskyrimo nepadarė jokių pažeidimų.

Policijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku. Gautas rašytinis prašymas bylą nagrinėti PK atstovui nedalyvaujant. Nuobaudos švelninimo klausimą palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Nustatyta, kad J. M. 2016-03-24 Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas pagal LR ATPK130 str. 1 d. ir 127 str. 2d. (patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449, galiojusiu iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu) – 500 Eur bauda, neatimant teisę vairuoti transporto priemones. Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-26 nutartimi tenkino Klaipėdos AVPK apeliacinį skundą ir pakeitė 2016-03-24 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartį dalyje, t.y. atėmė teisę vairuoti transporto priemones 3 metus. Piniginę baudą J. M. sumokėjo.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos ATPK nuostatos.

Jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 str.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad praėjo daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, pareiškėjas vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų. Taigi nustatyti visi formalūs pagrindai, kuriems esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tiria ne tik tai, ar egzistuoja formalios sąlygos, bet vertina ir visumą byloje nustatytų aplinkybių ir iš visumos sprendžia, ar buvo pasiekti nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų teismai ne kartą yra pažymėję, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes.

Būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-992/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Svarstant, ar J. M. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, bus pasiekti LR ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog J. M. sukėlė labia nežymų autoįvykį (parkuodamas savo automobilį, priekine bamperio dalimi nežymiai kliudė kitą stovintį automobile) ir iš įvykio vietos pasišalino bei apie eismo įvykį nepranešė policijai būdamas didžiai susijaudinęs dėl asmeninių aplinkybių (vairuodamas buvo giliuose apmąstymuose dėl šeimą užklupusių negandų). Teismas tiki, kad minėtą dieną ir įvykio metu J. M. buvo blaivus. Pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių. Pareiškėjui buvo paskirtas 36 mėnesių specialiosios teisės atėmimo atėmimas ir jis jau atliko daugiau kaip pusę paskirtos nuobaudos termino. Skiriant nuobaudą J. M. dėl padaryto pažeidimo labai gailėjosi, jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, po nuobaudos jokių administracinių pažeidimų nepadarė ir nėra baustas administracine tvarka. Pažeidėjas yra Kretingos labdaros valgyklos rėmėjas, Lietuvos Šaulių sąjungos narys ir dalyvis. Bendruomenėje jis charakterizuoja labai gerai. Neturint teisės vairuoti, pareiškėjui sunku ir sudėtinga ūkininkauti bei sudėtinga butyje. Tai, kad pasišalino iš įvykio vietos, jis vertina kritiškai ir pažada, kad tokių atvejų nepasikartos.

Vertintina, kad pažeidėjas J. M. jau patyrė pakankamus apribojimus, kuriais buvo pasiektas tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslas. Teismas vertina ir tai, kad J. M. pažeidimą padarė dėl neatidumo, didžiai susijaudinęs dėl asmeninių aplinkybių, suprato padaryto pažeidimo neigiamas pasekmes ir tikėtina, kad J. M. nedarys KET pažeidimų.

Išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ir prie jo pridėtus įrodymus, darytina išvada, kad ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, todėl pareiškėjo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo, laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

V. A. teisės pažeidimų kodekso 329 str., 330 str., Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Patenkinti J. M. prašymą.

Sutrumpinti J. M., gim. 1947, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą ir grąžinti teisę vairuoti transporto priemones.

Nutartis per 7 dienas, nuo nutarties gavimo dienos, gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.