Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui V. V. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti 2019 m. kovo 1 d. (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovas su draudėju J. J. sudarė draudimo sutartį Nr. 300-0184103, kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. gegužės 8 d. įvyko vandentiekio avarija, kurios metu vanduo prasiskverbė į ieškovo apdraustą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vandens pratekėjimas atsirado iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas atlygino dėl vandentiekio avarijos žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdamas 820,35 Eur draudimo išmoką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovui nuostolius būtų kompensavęs (CPK 178, 185 straipsniai).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis numato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Ieškovo (draudimo kompanijos) ir atsakovės jokie sutartiniai santykiai nesieja, todėl byloje nagrinėjamas deliktinės civilinės atsakomybės kilimo klausimas. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Taigi, deliktinė civilinė atsakomybė kyla, kai nustatomi neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp jų.

Nuostolių (žalos) atlyginimas reglamentuojamas CK XXII skyriuje (CK 6.245-6.255 straipsniai). Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 820,35 Eur žalos, kurią išmokėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudėjui. Nagrinėjamu atveju atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas yra virš draudėjo J. J., kuriam išmokėta draudimo išmoka, buto. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; etc.).

Nagrinėjamu atveju atsakovui, esančiam buto (duomenys neskelbtini), savininku, taikytina atsakomybė už butui, (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, kilusią 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. gegužės 8 d. įvykusio draudiminio įvykio metu. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovo sukelta žala atsirado ne dėl jo kaltės, nesant duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, ieškovui iš atsakovo priteistina 820,35 Eur žalos atlyginimo. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovo patirtą žalą, nėra (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalaujamas žalos atlyginimas – 820,35 Eur – priteistinas ieškovui iš atsakovo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolės grąžinti ieškovui jo išmokėtą draudimo išmoką, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (820,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 18,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovo. Ieškovas taip pat patyrė 0,86 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą. Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos minėtos 18,86 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė patyrė 3,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau ir ieškinį patenkinus visiškai valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovo (CPK 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, naudai: 820,35 Eur (aštuonių šimtų dvidešimties eurų, 35 ct) dydžio nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu už akių priteistą sumą (820,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 18,86 Eur (aštuoniolikos eurų, 86 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,65 Eur (tris eurus, 65 euro ct) teismo pašto išlaidų.

Atsakovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.