Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo I. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje T. M., O. M., D. I. ir D. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo D. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jai teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. M. mirė (duomenys neskelbtini). I. I. yra jos anūkas. Iš notaro 2023-06-08 rašto matyti, kad V. M. 2014-11-19 buvo sudariusi oficialųjį testamentą, kuriuo pareiškėjui paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nagrinėdama pateiktus dokumentus notarė nustatė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1992-09-29 įgytas V. M. vardu gyvenant santuokoje su J. M.. Santuoka tarp V. M. ir J. M. nutraukta 1993-01-22. Notarė konstatavo, kad aukščiau minimas butas įgytas santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išduoti negali, nes nėra nustatyta V. M. turto dalis.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo asmeninės nuosavybės teise.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus CK, o iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Iki CK įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal SŠK 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia, kai bent vienas sutuoktinis įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigoje. Santuokos nutraukimas registruojamas vienam iš sutuoktinių pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal SŠK 40 straipsnį savaime nesukėlė santuokos nutraukimo padarinių, jei jis nebuvo įregistruotas Civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2010). Taigi teismo sprendimo įsiteisėjimas pats savaime santuokos nenutraukė ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių, t. y. iki ištuokos įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje santuoka laikoma galiojančia su visais teisiniais to padariniais.

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK 3.100 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Taigi asmenine sutuoktinių nuosavybe taip pat gali būti pripažintas turtas, nors ir įgytas formaliai gyvenant santuokoje, tačiau faktiškai nesant santuokinių santykių. Tokiu atveju turtas, įgytas bendrai nebegyvenant, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Be to, CK 3.67 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad santuokos nutraukimo turtiniai teisiniai padariniai gali būti taikomi nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo faktiškai gyventi skyrium.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Utenos rajono liaudies teismo 1985-09-18 sprendimu, priimtu, civilinė byla Nr. 2-232, buvo padalintas V. M. ir J. M. santuokoje įgytas turtas. Utenos rajono liaudies teismo 1986-04-15 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-158, buvo nutraukta V. M. ir J. M. santuoka. Šiame sprendime taip pat konstatuota, kad šalys bendrai negyvena metus laiko; J. M. gyvena su kita moterimi. Ištuoka įregistruota 1993-01-22 Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Pareiškėjo močiutei V. M. 1991-11-29 buvo išrašytas gyvenamosios patalpos orderis butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurį ji 1992-09-29 (privatizavimo būdu) išsipirko iš valstybės. Taigi, V. M. ir J. M. santuokoje įgytas turtas buvo padalintas 1985 metais teismo sprendimu, o santuoka nutraukta 1986 metais teismo sprendimu, kuriame nurodyta, jog sutuoktiniai metus laiko kartu nebegyvena (nuo 1985 m.). Praėjus septyneriems metams po V. M. ir J. M. santuokoje įgyto turto padalijimo ir šešeriems metams po sprendimo nutraukti santuoką priėmimo butas įgytas V. M. vardu ir už jos asmenines lėšas (privatizavimo būdu).

Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad J. M. nuo 1988 m. iki savo mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos ir negyveno, nėra jokių duomenų ir apie tai, jog J. M. būtų naudojęsis ar valdęs butą arba disponavęs juo, kaip bendrasavininkas.

Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad V. M. butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo asmeninės nuosavybės teise, todėl pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą pagal testamentą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo pagal testamentą) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3-jų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo asmeninės nuosavybės teise.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. M. mirties, paveldėjimo pagal testamentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.