Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-10-20 · Administracinė byla Nr. AS-673-602/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-20
Bylos Nr.
AS-673-602/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01234-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-673-602/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01234-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
SLIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir LAGK skyrius) 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 21R2- 91(AG2-83/17-2021) (toliau – ir LAGK skyriaus sprendimas) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VGTPT skyrius) 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-21-NT-431-4268 (toliau – ir VGTPT skyriaus sprendimas). Taip pat pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu toks buvo praleistas.

Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniu paštu iš LAGK skyriaus gavo LAGK skyriaus sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl VGTPT neveikimo. Anot pareiškėjos, iš gauto LAGK sprendimo ji sužinojo, jog VGTPT skyriaus sprendimu atsisakyta pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėja mano, kad tokiu būdu pažeistos jos teisės, kurios yra ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, dėl to patyrė moralinę ir materialinę žalą.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos S. S. skundą atsakovui VGTPT skyriui dėl LAGK skyriaus sprendimo ir VGTPT skyriaus sprendimo panaikinimo.

Teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, jog LAGK skyrius atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl VGTPT skyriaus veiksmų vilkinant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo. Pareiškėjai išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka, kad sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Teismas pastebėjo, jog pareiškėja skunde teismui teigė, kad LAGK skyriaus sprendimą elektroniniu paštu gavo 2021 m. rugpjūčio 24 d., tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų teismui nepateikė.

Teismas taip pat nustatė, kad termino skundui dėl LAGK skyriaus sprendimo paduoti eigos pradžia skaičiuotina nuo šio sprendimo priėmimo, paskutinė diena skundui paduoti laikytina 2021 m. birželio 21 d. Pareiškėjos skundas teisme gautas 2021 m. rugpjūčio 25 d., todėl teismas sprendė, jog akivaizdžiai praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą. Teismas laikė, kad pareiškėja turėjo galimybę per įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą, nes nepateikė jokių svarbių priežasčių ir jas patvirtinančių įrodymų, kodėl laiku nepateikė skundo teismui dėl ginčijamo individualaus administracinio akto teisėtumo. Teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog terminą praleido dėl aplinkybių nepriklausiusių nuo jos valios, termino skundui paduoti praleidimą sąlygojo ne objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios priežastys ar atsitiktinės aplinkybės, o pačios pareiškėjos pasirinktas atitinkamo elgesio modelis, termino skundui paduoti praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl praleistas terminas neatnaujintas.

III.

Pareiškėja S. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, priėmusi skundžiamą nutartį, yra šališka ir ji analogiškose bylose yra priėmusi sprendimus, kurie nėra teisingi ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėja pažymi, kad vadovaujantis protingumo kriterijais, priežastys dėl vėlavimo atlikti procesinius veiksmus yra svarbios, kadangi alternatyvos pareiškėja neturi, be pašalinės pagalbos ji kreiptis į teismą ir ginti savo teisių ir interesų negali. Pasak pareiškėjos, teismas objektyviai nevertino aplinkybių ir priėmė neteisingą nutartį. Prie atskirojo skundo pareiškėja pateikė J. S. 2021 m. rugsėjo 10 d. raštą, kuriuo jis patvirtina, kad pareiškėjai padeda ruošti procesinius dokumentus teismui, dėl šiuo metu pablogėjusios sveikatos būklės galimybės padėti pareiškėjai yra ribotos. Jis taip pat patvirtino, kad dėl savo ribotų galimybių procesinius dokumentus teismui pareiškėjai paruošė nustatytu laiku. J. S. taip pat nurodo, kad pareiškėjos atžvilgiu atliekami neteisėti veiksmai, kuriuose galimai dalyvauja ir teisėja Eglė Kiaurakytė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjos S. S. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios (žr. pvz. 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos šalys, nesutinkančios su LAGK pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario arba su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 2 ar 4 dalyje (sprendimu laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui), 20 straipsnio 1, 2 ar 10 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Iš nurodyto reglamentavimo matyti, jog skundui dėl LAGK skyriaus sprendimo paduoti eigos pradžia skaičiuotina nuo šio sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2021 m. gegužės 19 d., todėl paskutinė diena skundui paduoti laikytina 2021 m. birželio 21 d. Pareiškėjos skundas teisme gautas 2021 m. rugpjūčio 25 d., taigi akivaizdžiai praleidus skundo padavimo terminą.

Pareiškėja prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, motyvuodama tuo, kad pareiškėja pati procesinių dokumentų rengti negali, o jos atstovo, kuris jos vardu rengia procesinius dokumentus, sveikatos būklė to padaryti anksčiau neleido.

Pažymėtina, kad asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, su kuriomis ji sieja termino paduoti skundą praleidimą dėl LAGK skyriaus sprendimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja neįrodė, kad termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra išimtinės, ekstraordinarios ir svarbios. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjos teiginius, kad pareiškėjos ar pareiškėjos nurodomo atstovo sveikatos būklė buvo objektyvi kliūtis pateikti skundą teismui. Pareiškėjos teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio.

Dėl pareiškėjos teiginio, kad teisėja jos atžvilgiu buvo šališka, pažymėtina, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Pareiškėja nepagrindė savo teiginių dėl teisėjos šališkumo, objektyvių duomenų byloje nenustatė ir teisėjų kolegija.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsniu, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius