- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-590-628-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Bieliauskienė (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Artūras Pažarskis
- Nuteistasis
- R. P.
- Kategorijos
Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-590-628/2014
Teisėja Lilia Tarčevskaja Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00577-14 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.;
1.1.8.; 1.2.14.1.1.; 2.1.7.4.; 2.4.1.; 2.4.6.;
2.4.7.
2014 m. spalio 15 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Artūro Pažarskio, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui A. S., nuteistojo R. P. gynėjai advokatei D. E. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 1 d. ir nubaustas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. P. paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo trukmė nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2014 m. gegužės 15 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. nuteistas už tai, kad jis, 2014 m. gegužės 13 d., apie 17.10 val., iš namo laiptinės, esančios Vilniuje, Tilto g. 19 trečio aukšto, esant laisvam priėjimui, pagrobė į palangę atremtą K. S. priklausantį 450 litų vertės dviratį „Arabella“.
Tokiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo pakeisti 2014 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, paskiriant pastarajam švelnesnę bausmę, kadangi nuteistasis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė spontaniškai, nori pakeisti savo gyvenimo būdą dėl mažamečio sūnaus.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde, neginčydamas nusikalstamos veikos kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, prašo paskirti švelnesnę bausmę.
LR BK 178 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi būti teisinga ir turi užtikrinti LR BK 41 str. numatytų tikslų praktinį įgyvendinimą. Tačiau bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais LR BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. P. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad R. P. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal LR BK 11 str. nuostatas priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Vertinant nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, būtina pažymėti, kad R. P. praeityje ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 92-96), už analogiškus veiksmus baustas ir administracine tvarka (b. l. 97-99), nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė dar neišnykus ir esant įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kas neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei įvertinęs tai, kad byloje nenustatytos R. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatyta viena lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), nuteistojo atžvilgiu pritaikius LR BK 64¹ str. nuostatas, skyrė apeliantui laisvės atėmimo 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo bausmės skyrimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad R. P. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Tuo tarpu nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką jis padarė spontaniškai, jog siekia pakeisti savo gyvenimo būdą dėl mažamečio sūnaus, nelaikytinos esminėmis, kurių pagrindu apeliantui galima būtų skirti švelnesnę bausmę. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad R. P., ankščiau ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimus, be abejonės žinojo už šios nusikalstamos veikos padarymą gresiančias bausmes, tačiau to nepaisydamas visgi nusikalto. Būtina pabrėžti ir tai, kad R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra ženkliai mažesnis už BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.
Nustatytų faktinių aplinkybių plotmėje spręstina, kad nuteistajam R. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, todėl švelninti ją remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.