- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-17
- Bylos Nr.
- N-756-996-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Algirdas Taminskas, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo I. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Institucija) vyresnysis darbo inspektorius 2006 m. gegužės 16 d. I. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2006 m. gegužės 12 d. patikrinimo M. M. įmonės (toliau – ir Įmonė) kirpykloje, esančioje L. Asanavičiūtės g. 20, Vilniuje, metu apklausus kirpykloje dirbusią L. J. , nustatyta, kad ji Įmonėje moterų kirpėja dirba nuo 1998 m. liepos 7 d., kai buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, joje susitarta dėl pusės minimalaus mėnesinio atlyginimo mokėjimo per mėnesį. L. J. parodė, kad paskutinį kartą darbo užmokestį gavo 2006 m. vasario 28 d., per dieną dirbdavo po 12 valandų, taip pat nurodė, kad kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – ir VSDFV) ir sužinojo, jog nuo 2006 m. balandžio 10 d. ji yra atleista iš darbo, nors apie atleidimą nebuvo direktorės įspėta ir dirbo toliau. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad patikrinus Įmonės dokumentus, nustatyta, jog tiek darbo sutartyje, tiek darbo registracijos žurnale įrašo apie darbo sutarties su L. J. nutraukimą nėra, tačiau VSDFV Vilniaus skyriaus 2006 m. gegužės 15 d. pateiktais duomenimis L. J. yra atleista iš Įmonės 2006 m. balandžio 10 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad L. J. dirbo Įmonėje nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, t. y. nuo 2006 m. balandžio 10 d. iki patikrinimo dienos, t. y. iki 2006 m. gegužės 12 d. esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius darbo sutarties; toks darbas laikomas nelegaliu. Tuo I. B. , būdama M. M. įmonės direktore, pažeidė Darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalį. I. B. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
II.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu I. B. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas iš rašytinės darbo sutarties, sudarytos tarp Įmonės ir L. J. , nustatė, kad J. J. dirbo Įmonėje nuo 1998 m. lapkričio 3 d. Patikrinus Įmonės dokumentus, nustatyta, jog tiek darbo sutartyje, tiek darbo registracijos žurnale įrašo apie darbo sutarties su J. J. nutraukimą nėra, taip pat nėra Įmonės direktorės įsakymo dėl L. J. atleidimo iš darbo ar kitų dokumentų, leidžiančių nustatyti, kad L. J. buvo atleista iš Įmonės. Iš I. B. paaiškinimų teismas nustatė, kad Įmonės buhalterė suklydusi pranešė VSDFV apie L. J. atleidimą iš darbo. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimo nuorašo teismas taip pat nustatė, kad 2006 m. gegužės 15 d. Įmonė pateikė VSDFV prašymą dėl L. J. atleidimo iš darbo 2006 m. balandžio 10 d. anuliavimo ir apdraustųjų įskaitos duomenų koregavimo, ir kad minėtu VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo sprendimu buvo anuliuoti duomenys dėl L. J. atleidimo iš darbo. Be to, iš 2006 m. gegužės 30 d. VSDFV Vilniaus skyriaus pažymos ir iš 2006 m. birželio 1 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos teismas nustatė, kad už visą L. J. darbo Įmonėje laikotarpį buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir mokesčiai valstybei, iš kasos išlaidų orderių teismas nustatė, kad L. J. buvo mokamas darbo užmokestis. Teismas nurodė, kad kaltinimo pagrįstumą turi įrodyti kaltinimą suformulavusi Institucija, ir konstatavo, kad Institucijos surinkti ir teismui pateikti įrodymai nėra patikimi ir pakankami pripažinti, kad I. B. leido be darbo sutarties jos vadovaujamoje įmonėje dirbti L. J. , t. y., kad I. B. pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalį ir padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą.
III.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje teismas nekvietė Institucijos pareigūnų: nors nutarime nurodoma, kad teismo šaukimas Institucijai įteiktas tinkamai, bet iš tikrųjų Institucija teismo šaukimo nebuvo gavusi. Teismas taip pat į teismo posėdį nekvietė ir neapklausė liudytojų: L. J. ir kitų M. M. įmonės kirpykloje dirbusių kirpėjų.Teismas vertino ne visus įrodymus, neatkreipė dėmesio į esmines bylos aplinkybes. Nutarime nurodė, kad Institucija kaltinimą grindžia tik L. J. paaiškinimu, bet jo byloje nėra. Institucijos teigimu, L. J. Įmonės patikrinimo dieną pateikė Institucijai rašytinį savo paaiškinimą, kurį Institucija kartu su protokolu pateikė teismui. Teismas nevertino to, kad iš darbo užmokesčio žiniaraščių matyti, jog L. J. nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už 2006 m. kovo ir balandžio mėn. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad Įmonėje yra du skirtingi 2006 m. balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai: viename nurodyta, kad L. J. ir kitos septynios Įmonės darbuotojos nuo 2006 m. balandžio 10 d. Įmonėje nebedirbo, t. y. buvo atleistos iš Įmonės, kitame – pažymėtas įprastinis šių darbuotojų darbo laikas.I. B. paaiškinimai, kad L. J. nebuvo atleista iš darbo, o Įmonės buhalterė suklydusi pranešė VSDFV apie L. J. atleidimą iš darbo, vertintini kritiškai. Pirmiausia tokie paaiškinimai atrodo neįtikėtini: VSDFV Vilniaus skyriui buvo pranešta net apie aštuonių Įmonės darbuotojų atleidimą iš darbo, pranešimai pasirašyti Įmonės direktorės, pranešimuose net nurodyta tik atleidžiant iš darbo privaloma apskaičiuoti ketvirčio draudžiamųjų pajamų suma. Be to, Įmonė pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą dėl L. J. atleidimo iš darbo anuliavimo ir apdraustųjų įskaitos duomenų koregavimo tik 2006 m. gegužės 15 d., t. y. po Institucijos Įmonėje atlikto patikrinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą I. B. prašo apeliacinio skundo netenkinti, teismo nutarimą palikti nepakeistą, nurodo, kad teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsiliepimas grindžiamas teismo nutarime nurodytais motyvais. Papildomai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:
Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad Institucijai buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjama byla. Institucija nebuvo pateikusi teismui prašymo apklausti liudytojais jokių asmenų, todėl teismas pagrįstai rėmėsi tik tais rašytiniais įrodymais, kurie buvo byloje.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad byloje yra L. J. rašytinis paaiškinimas, kadangi byloje yra tik 2006 m. gegužės 3 d. L. J. rašytinis prašymas Institucijai. Be to, byloje yra tik vienas darbo laiko apskaito žiniaraštis, pagal kurį buvo apskaitomas L. J. darbo laikas ir skaičiuojamas jos darbo užmokestis. Darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kurį apeliantas įvardija kaip kitą egzempliorių, nėra dokumentas ir įrodymas byloje, kadangi yra nepasirašytas ir neturėjo jokios įtakos darbuotojos teisėms ir pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, byla grąžintina įgaliotai institucijai tirti iš naujo.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarime pagrįstai nurodyta, kad Institucijai buvo pranešta apie 2006 m. rugpjūčio 23 d. vykusį teismo posėdį, nes šią aplinkybę patvirtina byloje esanti teismo šaukimo įteikimo pažyma (b. l. 32).
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apskųstas apylinkės teismo nutarimas priimtas pažeidžiant minėtas teisės normas.
Pirmosios instancijos teismas bylą I. B. nutraukė, padaręs išvadą, jog byloje nėra įrodymų, kad L. J. dirbo nelegalų darbą. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus pažymomis bei I. B. paaiškinimais, iš kurių padarė išvadą, jog visą L. J. darbo įmonėje laiką buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos bei mokesčiai valstybei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia išvada pagal byloje esančias minėtas pažymas negalima. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad M. M. įmonė 2006 m. balandžio 10 d. pranešimu informavo VSDFV Vilniaus skyrių apie L. J. atleidimą iš darbo nuo 2006 m. balandžio 10 d. Šį pranešimą pasirašė įmonės vadovė I. B. ir vyr. buhalterė Ž. V. (b. l. 12). Dėl apdraustųjų įskaitos duomenų koregavimo M. M. įmonė į VSDFV Vilniaus skyrių kreipėsi tik 2006 m. gegužės 15 d. (b. l. 38), t. y. jau po Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo (2006 m. gegužės 12 d.). Nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2006 m. gegužės 18 d. sprendime Nr. 5-27-3539 (b. l. 38) ar VSDFV Vilniaus skyriaus 2006 m. gegužės 30 d. pažymoje Nr. D5-6276-1 (b. l. 40), nei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus 2006 m. birželio 1 d. pažymoje Nr. (27.249)-322-8443 (b. l. 39) nėra nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 10 d. iki 2006 m. gegužės 15 d., kuomet pagal įmonės VSDFV Vilniaus skyriui pateiktą informaciją L. J. buvo atleistas iš įmonės asmuo, nors faktiškai vykdė darbines funkcijas, įmonė mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas bei mokesčius valstybei. Šiuose dokumentuose tik nurodyta, jog socialinio draudimo įmokos sumokėtos, M. M. įmonė valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2006 m. gegužės 30 d. įsiskolinimo neturi; 2006 m. birželio 1 d. atsiskaitė su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais. Kada tos įmokos buvo sumokėtos (iki ar po valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo) pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, bylą išnagrinėjo neapklausęs nei L. J. , nei kitų įmonėje dirbusių asmenų, galinčių suteikti informaciją apie bylai svarbias aplinkybes. Dėl išdėstytų argumentų darytina išvada, kad byloje nebuvo objektyviai nustatyta kokie santykiai nuo 2006 m. balandžio 10 d. iki 2006 m. gegužės 12 d. buvo susiklostę tarp L. J. ir M. M. įmonės: ar L. J. tuo metu realiai dirbo, ar jai buvo mokamas darbo užmokestis, ar ji nebuvo įspėta apie darbo sutarties nutraukimą, ar teisėti darbo santykiai realiai buvo nutraukti, bet jų nutraukimas nebuvo įformintas įstatymų nustatyta tvarka, ar darbo santykiai toliau tęsėsi nelegalaus darbo forma. Apeliaciniame skunde teisingai pastebėta, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl byloje esančių skirtingų darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b. l. 20 -21), kuriuose skirtingai fiksuojami duomenys apie L. J. darbo laiką (viename - kaip dirbantį asmenį, o kitame – kaip nebedirbantį). Taigi, pirmosios instancijos teisme nebuvo pilnutinai ir visapusiškai ištirtos visos reikšmingos bylai aplinkybės, taip pažeidžiant anksčiau minėtas procesines teisės normas, o dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas.
Nelegaliu darbu yra kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Taigi, siekiant visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti, buvo ar nebuvo I. B. veikoje nelegalaus darbo požymiai, būtina surinkti papildomus įrodymus: nustatyti, ar laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 10 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. L. J. turėjo realią galimybę naudotis teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, kaip tuo laikotarpiu buvo mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė kyla iš darbo sutarties fakto (periodiškai, ar sumokėti tik Institucijai nustačius pažeidimo faktą). Apylinkės teismas nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą neapklausė liudytojų L. J. , Ž. V. , kuri kartu su įmonės vadove pasirašė pranešimą VSDFV Vilniaus skyriui apie L. J. (ir dar kitų septynių asmenų) atleidimą iš darbo 2006 m. balandžio 10 d. (b. l. 12-19), neišreikalavo bylai svarbią reikšmę turinčių įrodymų, o dėl šių priežasčių galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
V.
Iš Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme esančių administracinių bylų Nr. Nr. 996, 998, 999, 1000, 1001, 1002, 1033 matyti, kad Institucijos 2006 m. gegužės 12 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog M. M. įmonėje nelegaliai galėjo dirbti ne tik L. J. , bet ir J. S. , A. K. , T. S. , B. K. , A. J. , I. P. , I. L. . Visų šių asmenų darbui yra būdingas vienalaikiškumas, kadangi galimas pažeidimas nustatytas vieno patikrinimo, daryto 2006 m. gegužės 12 d., metu. Tais atvejais, kai pažeidėjo veika nukreipta į vieningą objektą, pažeidimą padaro vienas ir tas pats subjektas, padaryta veika atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir veikai būdingas vienalaikiškumas, vertintina, jog asmuo padarė vieną teisės pažeidimą. Dėl išdėstyto darytina išvada, jog šiuo atveju galimai buvo padarytas vienas administracinis teisės pažeidimas, o ne pažeidimų daugetas. Todėl nebuvo jokio pagrindo vieną veiką išskaidyti į atskiras, surašyti net aštuonis administracinio teisės pažeidimo protokolus ir pagal juos nagrinėti aštuonias atskiras administracinių teisės pažeidimų bylas.
Esant pagrindui naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą kaip nepagrįstą, Institucijai be pagrindo surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą atskirai dėl L. J. galimo nelegalaus darbo, skundžiamas teismo nutarimas naikinamas, byla perduodama iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui.
Nutartis neskundžiama.