Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2012-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-312-72-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-25
Bylos Nr.
1A-312-72-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Pranas Šimkus, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
R. Š.
Advokatai
Alfonsas Mašalas
Kategorijos
Teisėjas Nijolė Bražiūnienė Baudž. bylos Nr. 1A-312-72/2012
Teisminio proceso Nr.Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.3.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Evaldo Vanago ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant prokurorui Ignui Railai, nuteistajam R. Š., jo gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d ir 178 str. 2 d ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-06-01 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas kardomojo kalinimo nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki 2012 m. vasario 14 d. laikas. Iš R. Š. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos priteista 6132 Lt (šeši tūkstančiai vienas šimtas trisdešimt du litai) ekstradicijos išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 25 dieną, apie 3 val. 20 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su A. A., išdauždamas balkono lango ir balkono durų stiklus, per įstiklintą balkoną įsibrovė į J. L. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Rokiškio mieste, ir ten, paimdamas nuo sekcijos laikrodį bei iš sekcijos spintelės lygintuvą, padėdamas juos į balkoną, per kurį įsibrovė į butą, ir taip paruošdamas išnešti, pasikėsino pagrobti nukentėjusiosios lygintuvą „Gamma“ (20 litų vertės) ir laikrodį „Snooze“ (10 litų vertės), tačiau, patruliuojantiems policijos darbuotojams išgirdus dūžtant stiklus ir tuojau pat užblokavus butą, buvo sulaikytas ir nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti jam kaltinimus, jo veiksmus pripažinti kaip chuliganišką įsibrovimą į svetimą butą, sušvelninti bausmę ir į bausmės atlikimo laiką įskaityti pagal Europos arešto orderį Olandijoje suėmime išbūtą laiką. Nurodo, kad jis bei jo bendrininkas A. A. jiems inkriminuojamos veikos neįvykdė. Įvykio vakarą jis su draugais bei pažįstamais šventė savo gimtadienį. Draugui prasitarė, kad jam kompanija neįdomi, kad geriau būtų nueiti kur nors kitur. L. B. jam pasiūlė nueiti pas jo draugą, su kuriuo jis buvo susipykęs, išsiaiškinti santykius ir kartu susitaikyti bei pas jį pratęsti švęsti gimtadienį. Jis su L. B. bei A. A. nuėjo pas L. B. draugą, tačiau jiems pasibeldus į jo buto duris, jų niekas neatidarė, nors eidami matė lange šviesą. Tada priėję prie lango beldė į jį, šaukė L. B. draugą, tačiau niekas neatsiliepė. Kadangi buvo išgėrę, nusprendė išmušti stiklą ir per balkoną patekti į buto vidų. Taigi išmušus balkono durų ir lango stiklus, jie su A. A. pateko į buto vidų. Bute šeimininkų nebuvo, nors televizorius veikė. Netrukus pasirodė policija. Jie su A. A. sutriko, nes nesitikėjo, kad bute nieko nebus. A. A. bandė bėgti. Jis to nedarė, nes pro langą matė policijos pareigūnus. Nurodo, kad jokio tikslo pavogti svetimą turtą jis neturėjo, juolab kad su savimi turėjo alkoholio bei pinigų. Yra įsitikinęs, kad policijos pareigūnai inscenizavo pasikėsinimą įvykdyti vagystę, kad apsunkintų jo chuliganiškus veiksmus ir pateiktų sunkesnį kaltinimą. Nukentėjusioji J. L. iš pradžių tvirtino, kad nepastebėjo jokio pasikėsinimo įvykdyti vagystę, o pastebėjo tik įsibrovimą į jos butą išdaužus langą. Vėliau ji savo parodymus pakeitė ir, akivaizdu, kad šie pokyčiai be policijos pareigūnų pagalbos neįvyko. Prisipažįsta, kad įsibrovė į butą, tačiau jokio tikslo vogti jis neturėjo ir tai, mano, akivaizdu iš kaltinime nurodytų pasikėsintų pagrobti daiktų, kurie neturi jokios vertės. Mano, kad jo nusikaltimas yra daugiau vaikiško bei chuliganiško pobūdžio. Nesutinka su tuo, kad yra recidyvistas. Nurodo, kad nusikaltimas buvo padarytas prieš beveik 5 metus, tuo metu dar buvo pakankamai jaunas. Turi tikslą ir planų, nori gyventi pilnavertį gyvenimą. Mano, kad Olandijos kalėjime praleisti trys mėnesiai turi būti įskaityti į jam paskirtos bausmės laiką, nes jis ten buvo laikomas dėl nusikaltimo, už kurį nuteistas šiuo nuosprendžiu.

Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis bei jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė tenkinti dalį apeliacinio skundo ir nuteistajam R. Š. į bausmės laiką įskaityti pagal Europos arešto orderį Olandijoje suėmime išbūtą laiką nuo 2011-09-16 iki 2011-12-15.

Tenkinama nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo dalis.

Sprendžiant iš nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo argumentų, jis nesutinka su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu, jo veiksmų juridiniu vertinimu, paskirta bausme bei suėmimo užsienio valstybėje pagal Europos arešto orderį laiko neįskaitymo į bausmės laiką.

Žemesnės instancijos teismas

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl apelianto kaltės, nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, jo veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. yra teisingas. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo švelninti ar mažinti apeliantui paskirtą bausmę, nes ji paskirta nepažeidžiant BK 54 str. reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų. Tačiau yra pagrindas keisti apylinkės teismo nuosprendį kitu apelianto skunde nurodytu argumentu – dėl suėmimo užsienio valstybėje pagal Europos arešto orderį laiko neįskaitimo į bausmės laiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 str. 1 p.).

Nuteistasis apeliaciniame skunde neneigia, kad išdaužęs balkono lango ir balkono durų stiklus kartu su A. A. įsibrovė į nukentėjusiosios J. L. butą (pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad nematė, ar paskui jį į butą įlipo A. A.), tačiau tvirtina, kad į butą jis pateko ketindamas pratęsti gimtadienio šventimą, išgerti, o ne pagrobti svetimą turtą. Kolegija konstatuoja, kad byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma - nukentėjusiosios J. L., liudytojų A. M., N. P., R. P., A. B. parodymai, įvykio vietos apžiūros, nukentėjusiosios bei liudytojų N. P., R. K., R. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolai vienareikšmiškai paneigia tokius apelianto skundo teiginius ir nuo jo veikimo pradžios parodo akivaizdų nusikalstamą sumanymą, t. y. kad patekdamas į nukentėjusiosios J. L. butą R. Š. turėjo sumanymą užvaldyti svetimą turtą. Apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai išanalizavo tiek apelianto tokią iškeltą versiją, tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymus, palygino juos tarpusavyje, nurodė, kodėl nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais vadovaujasi, o nuteistojo R. Š. parodymus atmeta. Kolegijos nuomone, vertindamas byloje surinktus duomenis ir pripažindamas juos įrodymais, pagrindžiančiais R. Š. kaltę, apylinkės teismas BPK 20 str. nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, su jomis visiškai sutinka.

Iš liudytojų N. P., A. B., R. P. (policijos pareigūnų) bei liudytojos A. M. (gyvenančios bute, esančiame virš nukentėjusiosios buto) parodymų matyti, kad į nukentėjusiosios J. L. butą buvo įsibrovę du asmenys – apeliantas ir A. A., kurio atžvilgiu jau yra įsiteisėjęs nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą (nukentėjusiosios J. L. butą). Kad į nukentėjusiosios butą įsibrovė dviese su A. A. nuteistasis nurodo ir savo apeliaciniame skunde. Tai, kad bute buvo ieškoma vertingų daiktų, atidarinėjant spintas, sekcijos stalčius įrodyta nukentėjusiosios bei liudytojų N. P., A. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu. Liudytojai N. P. ir R. K. parodė, kad išgirdę stiklo dūžius bei supratę apie galimos nusikalstamos veikos darymą, į tai reagavo greitai ir iš karto atvyko į tą vietą, kurioje išgirdo dūžtant stiklą. Iš nukentėjusiosios, liudytojo A. B. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad balkone buvo padėti nukentėjusiajai priklausantys daiktai – laikrodis ir lygintuvas, kurie nukentėjusiosios parodymais, prieš tai buvo sekcijoje. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad šį turtą įsibrovę asmenys kėsinosi pagrobti. Netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad daiktai buvo paimti iš sekcijos ir paruošti išsinešti, sudėti balkone nėra jokio objektyvaus pagrindo, kadangi jie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, ko negalima pasakyti apie apelianto paaiškinimus, buvo nuoseklūs. Be to, tokie nukentėjusiosios parodymai atitinka ir kitus pirmiau paminėtus bylos įrodymus, kurie kartu sudaro vientisą įrodomąją medžiagą. Iš liudytojų N. P., A. B. bei R. P. parodymų matyti, kad A. A. pabėgus, t. y. iššokus per balkoną, apeliantas taip pat bandė pabėgti per virtuvės langą, bet pastebėjęs policijos darbuotojus ir supratęs, kad pasišalinti iš buto nepastebėtam nepavyks, pasislėpė lovoje, apsimesdamas miegančiu, nors minėti liudytojai bei liudytoja A. M. matė ir girdėjo jį vaikštant po butą iki pat į jį patenkant policijos pareigūnams. Nėra objektyvaus pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, nes jie viso proceso metu buvo nuoseklūs ir atitinka kitą bylos medžiagą. Nenustatyta, kad nukentėjusioji bei minėti liudytojai būtų turėję pagrindą apkalbėti apeliantą, tokių aplinkybių savo apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis. Taigi byloje esančių įrodymų visetas objektyviai patvirtina, kad apeliantas R. Š. kartu su bendrininku A. A. į nukentėjusiosios J. L. butą pateko turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tačiau šio savo sumanymo nerealizavo, kadangi buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Apelianto nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą (butą). Išteisinti apeliantą dėl šio nusikaltimo padarymo kolegija neturi pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Tačiau kolegija konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir teisingai ją individualizavus, todėl yra pagrįsta ir teisinga. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią (gera valia atlygino padarytą žalą) bei atsakomybę sunkinančias (veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) aplinkybes. Teismas skirdamas apeliantui bausmę, parinkdamas jos rūšį, atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis, apysunkis, nebaigtas nusikaltimas. Apeliantas nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą bei turėdamas neišnykusį ir įstatymo tvarka nepanaikintą teistumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam, kaip recidyvistui, skyrė laisvės atėmimo bausmę. Kartu teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės skiriamos bausmės dydžiui - kad veika nebaigta, nuo jos padarymo praėjo nemažai laiko, nuteistasis mokosi, yra jauno amžiaus, kad jo asmenybė nevisiškai susiformavusi, jis turi psichikos problemų, D. Š. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė mažesnės trukmės nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. D. Š. padaryto nusikaltimo pobūdis, asmenybė (būdamas pakankamai jauno amžiaus - 24 metų yra teisiamas jau penktą kartą, įskaitant ir už nusikaltimus nuosavybei, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą), leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis yra socialiai pavojinga asmenybė, kuri nedaro išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, todėl jam skundžiamu teismo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką paskirtoji laisvės atėmimo bausmė subendrinta su kitu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, taikant nuteistajam palankesnį – dalinio bausmių sudėjimo principą, BK 63 str. reikalavimai subendrinant bausmes nepažeisti. Todėl nuteistajam D. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta. Jokių naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje.

Tačiau pagrįstas ir tenkintinas apelianto prašymas dėl suėmimo užsienio valstybėje pagal Europos arešto orderį laiko įskaitymo į bausmės laiką. Pagal BK 66 str. 1 d. teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Ši nuostata turi būti taikoma ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo buvo suimtas užsienio valstybėje pagal Europos arešto orderį. Skundžiamu nuosprendžiu D. Š. į bausmės atlikimo laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2011-12-15 iki 2012-02-14, t. y. laikas nuo jo perdavimo Lietuvos Respublikai iki nuosprendžio priėmimo. Nuo kada D. Š. buvo suimtas užsienio valstybėje pagal Europos arešto orderį, apylinkės teismas netyrė. Kolegijai ištaisius šį pažeidimą ir gavus papildomus dokumentus bei juos ištyrus apeliacinės instancijos teismo posėdyje (T.4, b.l.1 12-14) matyti, kad D. Š. pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas 2011-09-16 Nyderlandų Karalystėje ir suėmime laikytas iki 2011-12-15 jo perdavimo Lietuvos Respublikai. Šis suėmimo laikotarpis neįskaitytas į skundžiamu nuosprendžiu D. Š. paskirtą bausmę. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 66 str. nuostatomis, laikotarpis nuo D. Š. sulaikymo 2011-09-16 Nyderlandų Karalystėje iki 2011-12-15 jo perdavimo Lietuvos Respublikai įskaitytinas į skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės laiką. Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendžio dalis dėl D. Š. suėmimo Nyderlandų Karalystėje pagal Europos arešto orderį laiko neįskaitimo į bausmės laiką, keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Tenkinti nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo dalį.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendį pakeisti:

Į R. Š. bausmės laiką papildomai prie skundžiamu nuosprendžiu įskaityto suėmimo laiko įskaityti ir pagal Europos arešto orderį Nyderlandų Karalystėje suėmime išbūtą laiką nuo 2011-09-16 iki 2011-12-15 imtinai.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Tomas ZdanavičiusTeisėjai Pranas ŠimkusEvaldas Vanagas