Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Skuodo rajone - atstovei Eidvilei Jokubauskaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei J. B. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią J. B. jos nepilnamečių dukterų K. V. ir A. V. atžvilgiu, priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2022 m. liepos 11 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, o jų nepilnamečių dukterų K. V. ir A. V. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu – ieškovu M. V. jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Nors santuoka buvo nutraukta bendru šalių sutikimu, tačiau santuoka nutrūko, nes atsakovė neatsakingai žiūrėjo į savo kaip sutuoktinės pareigas, netinkamai rūpinosi šeima ir vaikais. Atsakovė kasdien vartojo alkoholį, negrįždavo namo keletą parų, ne kartą paliko mažamečius vaikus vienus namuose. Atsakovė neprisidėjo prie šeimos pajamų, nes neturėjo nuolatinio darbo, net ir turėdama pakankamai laisvo laiko nesirūpino ir neauklėjo nepilnamečių vaikų, nesidomėjo jų pasiekimais. Po santuokos nutraukimo atsakovė retai pasiima dukras, o dukrų gyvenamojoje vietoje jų visai nelanko. Atsakovė taip pat nesilanko ir dukrų ugdymo įstaigoje. 2022 m. liepos 11 d. sprendimu iš atsakovės dukrų naudai taip pat priteistas išlaikymas po 150,00 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai, tačiau atsakovė išlaikymo nemoka ir iki šiol yra susidaręs įsiskolinimas. 2024 m. gruodžio mėnesį atsakovė dukras buvo pasiėmusi Kalėdoms, tačiau dukrų akivaizdoje vartojo alkoholį, trukdė dukroms miegoti bei žalojo save – pjaustėsi rankas, todėl K. bandė iš mamos atimti peilius. Atsakovė nepilnametėms dukroms daro neigiamą įtaką, naudoja psichologinį smurtą ir siekia sukelti dukrų gailestį. Atsakovė dukras pas save pasikviečia tik tada, kai jai to norisi, tačiau kokybiškas ir nuolatinis bendravimas su dukromis nevyksta.

Atsakovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai, tačiau teismo posėdyje ji nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, kad jai byloje atstovauja atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė ir kitiems proceso dalyviams neprieštaraujant, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Minėtoje nuostatoje numatyti šie pagrindai, kai tėvai (vienas jų): 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Taigi esminis kriterijus sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną atsakovų tėvo ir motinos valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr. 1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. J. v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09).

Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės ir ieškovo šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams buvo žinoma jau seniai. Dar 2020 m. vasario 8 d. policijos duomenų bazėje registruotas pranešimas apie tai, kad atsakovė smurtavo prieš kitą savo dukrą, o šį įvykį matė ieškovo ir atsakovės dukros. Po šio įvykio 2020 m. vasario 9 d. K. V. ir A. V. buvo laikinai apgyvendintos pas močiutę, nes nustatyta, jog vienas iš tėvų apsvaigę nuo alkoholio ir negali tinkamai pasirūpinti vaiku. Pažymėtina, kad ir pati vaikų mama paaiškino, jog kartais šaukia ant vaikų ir jiems tai nepatinka (2020 m. vasario 10 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą), o jos atžvilgiu netgi pradėtas ikiteisminis tyrimas.

2020 m. kovo 9 d. buvo sudarytas pagalbos šeimai planas. Iš jo matyti, kad atsakovės suvokimas apie vaikų auklėjimą neatitinka pozityvaus auklėjimo nuostatų, ji nevengia smurtinio elgesio, jos elgesys nenuoseklus, vaikams nenustatomos aiškios ribos ir taisyklės, jiems trūksta emocinio saugumo. Taip pat nurodoma, jog vaikų mamai būtina konsultuotis su priklausomybių konsultantu, psichologu bei stiprinti tėvystės įgūdžius. Pažymėtina, kad, vertinant pagalbos plane nurodytus duomenis, matyti, jog iš esmės situacija nesikeitė per ilgą laiką – nors 2020 m. rudenį vaikų ugdymo įstaigų atstovai pastebėjo teigiamus pokyčius vaikų emocijose ir elgesyje, tačiau nustatyta, kad atsakovė priklausomybės alkoholiui nepripažino, nereiškė noro keisti esamos situacijos, pagalbos plano nevykdė, o jai ir toliau trūksta sąmoningumo ir atsakomybės atliekant mamos pareigas.

Pažymėtina, kad 2021 metais situacija šeimoje buvo kiek pagerėjusi – atsakovė lankė priklausomybės konsultanto ir psichologo konsultacijas, pozityvios tėvystės kursus, pradėjo daugiau bendrauti su dukromis, įgyvendintos ir kitos pagalbos plane nurodytos priemonės. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta užbaigti atvejo vadybos procesą atsakovės šeimai, nustačius, jog šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus.

Vis dėlto 2022 m. birželio 18 d. policijoje gautas pranešimas, kad atsakovė iš gyvenamosios vietos išvyko pas draugus, kur vartojo alkoholį, o kartu su ja buvo jos mažametės dukros K. ir A. Blaivių asmenų namuose nebuvo, o pačiai atsakovei nustatytas 2,41 prom. girtumas. Mergaites iš mamos pasiėmė jų tėtis, kuris buvo blaivus. Po šio įvykio buvo išklausyta ir vaikų nuomonė. K. nurodė, kad visą laiką, kol mama gėrė, žaidė telefonu ir kartu su mama nenorėjo vykti, džiaugėsi, kad jos pasiimti atvažiavo tėtis, nes jis rūpinasi, tėtis buvo išvažiavęs į kelionę dirbti į užsienį, bet apsisuko ir grįžo jų pasiimti. Iš esmės analogiškas aplinkybes ir nuomonę išreiškė ir A. V. (2022 m. birželio 18 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą).

2022 m. birželio 23 d. atliktas abiejų mergaičių situacijos vertinimas. Nustatyti rizikos veiksniai dėl motinos alkoholio vartojimo, dėl ko būtina vertinti pagalbos šeimos poreikį, taip pat kitokie nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2022 m. birželio 29 d. pagalbos plane nurodyta, kad mamos elgesys nenuoseklus, vaikams nėra saugu pasilikti su mama. Rekomenduota lankyti individualias priklausomybės konsultanto bei psichologo konsultacijas, bendrauti ir išsaugoti ryšį su dukromis. 2022 m. gruodžio 28 d. nustatyta, kad dalis šių priemonių įvykdyta, tačiau dalis liko neįgyvendinta.

2022 m. liepos 11 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, o nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu – mergaičių tėvu M. V. Taip pat šiuo sprendimu nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja dukrų išlaikymui mokėti po 150,00 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Tačiau, kaip nurodė ieškovas šioje byloje, atsakovė išlaikymo vaikams neteikia visiškai, per dvejus metus buvo gavęs tik kiek daugiau negu dvidešimt eurų. Fakto, kad atsakovė nemoka išlaikymo, nepaneigė nei pati atsakovė, nei jos atstovė. Taigi atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo nepilnamečių dukrų išlaikymo ir auginimo bei priežiūros.

Pažymėtina, kad net ir po santuokos nutraukimo atsakovė iš esmės savo elgesio ir požiūrio į vaikų auginimą nepakeitė. 2024 m. rugpjūčio 28 d. buvo atliktas vaikų situacijos vertinimas, kurio duomenimis nustatyta, jog mergaičių motina yra kažkur užsienyje, niekas nežino jos tikslios buvimo vietos, asmeninių kontaktų ir ryšių su vaikais nepalaiko.

2025 m. sausio 6 d. pranešime apie galimą vaiko teisių pažeidimą nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 24-26 d. mergaitės buvo pas mamą ir šventė Kalėdas, tačiau atsakovė vaikų akivaizdoje vartojo alkoholį, žalojosi save (pjaustėsi rankas), vaikams trukdė miegoti, o K. bandė visokiais būdais iš mamos atimti peilius. Vaikai nurodė ir tai, kad mama taip elgiasi ne pirmą kartą. 2025 m. sausio 13 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą nustatyta, kad K. dėl šios situacijos egzistuoja poreikis lankytis psichologo konsultacijas. Pati atsakovė bet kokias su šiuo įvykiu susijusias aplinkybes neigė ir kaltino ieškovą melagingai dėl jų pranešus. Tuo tarpu 2025 m. sausio 13 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje A. V. nurodė, kad Kalėdų dienos vakarą namuose pas mamą vyko išgertuvės, o išėjus draugams mama pradėjo vaikščioti į jų kambarį ir ją labai išgąsdino, kai mama pradėjo baisiai juoktis; jos juokas buvo netikras, suvaidintas, todėl A. labai išsigando ir pradėjo verkti. Atsižvelgus į visa tai, 2025 m. sausio 14 d. vaikų situacijos vertinimo anketose nustatyta, kad vaikų mama J. B. pažeidė vaikų teisę į tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas.

Papildomais duomenimis byloje nustatyta ir tai, kad mamos elgesys taip smarkiai paveikė dukrų emocijas ir dvasinį pasaulį, kad K. V. buvo pradėjusi nevalingai šlapintis tiek dieną, tiek naktį. Tokie duomenys nustatyti dar 2023 m. balandžio 12 d., dėl ko ji buvo nukreipta gydymui pas vaikų neurologą (E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas). Baigus šį gydymą, kaip nurodė ieškovas, ši problema išnyko. Tačiau, teismo vertinimu, vien pats faktas, kokiame emociniame fone dėl mamos elgesio gyvena jos nepilnamečiai vaikai, patvirtina, kad nepilnamečiams šalių vaikams yra daroma išskirtinai neigiama įtaka ir tokiu būdu pažeidžiamos jų teisės į saugias gyvenimo sąlygas.

Byloje besąlygiškai nustatyta, jog atsakovė dėl savo atsainaus požiūrio į nepilnamečių dukrų auklėjimą, auginimą ir priežiūrą yra iš esmės nusišalinusi nuo dukrų ugdymo, nesiekia savarankiškai auginti nepilnamečių dukterų. Atsakovė vengia vykdyti konstitucinę pareigą rūpintis nepilnamečiais vaikais bei juos išlaikyti ir pagal byloje pateiktus duomenis nėra aplinkybių, liudijančių, kad situacija ateityje keisis, dėl to tikslinga atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnamečių dukterų K. V. ir A. V. atžvilgiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, o duomenų apie kitas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Tuo tarpu atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista visu 100 proc. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-02273. Ir nors byloje pateikta 2025 m. gegužės 5 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią matyti, kad atsakovės advokatei Liudmilai Žiubikienei už atstovavimą byloje valstybė patyrė 237,50 Eur išlaidas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Pažymėtina, kad teismas turi teisę savo iniciatyva nurodyti, jog visa bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša (CPK 10 straipsnio 2 dalis). Byloje yra duomenys apie privatų nepilnamečių vaikų gyvenimą, t. y. duomenys apie jų sveikatos būklę, šeimą, mokslą. Siekiant garantuoti nepilnamečių vaikų teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, nustatytina, jog visa bylos medžiaga yra nevieša. Užtikrinant nepilnamečių vaikų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, vadovaujamasi nuostata, kad privataus gyvenimo interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių dukrų K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti, jog visa bylos medžiaga yra nevieša.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.