- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-07-02
- Bylos Nr.
- A2.6.-2146-826/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01993-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Pažeidėjas
- R. B.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant V. P. ir J. R., vertėjaujant V. N., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. B. (R. B.), jo gynėjui advokatui S. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pensininkas, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. (R. B.) administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2013-05-03 apie 10.34 val., Viršutinė g. 1, Klaipėdoje, atsiradus kliūčiai, keitė važiavimo kryptį, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai, pasišalino. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šia veika administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė Kelių eismo taisyklių 106, 234 punktų pažeidimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje R. B. išaiškintas teises ir pareigas suprato, nušalinimų nereiškė, padaryto pažeidimo esmę suprato, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad įvykio metu atsitrenkė į kitą automobilį stengdamasis išvengti autoavarijos su kitu autombiliu, kuris važiavo atbuline eiga. To automobilio numerių neįsidėmėjo. Smūgis buvo nestiprus, nes spėjo nuspausti stabdžius. Kitam automobiliui atsitrenkė į kairę pusę, į rato vidurį. Jis neišlipo iš automobilio, nes pažiūrėjęs per langą tiesiai į ratą, kur buvo smūgis, jokių kito automobilio apgadinimų nepastebėjo. Jei būtų pastebėjęs, tai nebūtų nuvažiavęs. Jis buvo įsitikinęs, kad nieko kitam automobiliui nepadarė. Turi 20 metų vairavimo stažą. Anksčiau nebuvo baustas, tai pirmas atvejis, yra vedęs. Žmonos sveikata bloga, invalidė, sėdi vežimėlyje. Su Vl.Turenko parodymais susipažino. 2005 metais įvykęs eismo įvykis buvo dėl to, kad jis, važiuodamas atbuline eiga, kliudė kitą automobilį. Pralaukė apie 20 minučių, niekas prie to automobilio negrįžo, todėl jis nuvažiavo. Dėl 2005 m. eismo įvykio kalta moteris, nes ji prie jo automobilio privažiavo taip, kad jis išvažiuoti niekaip negalėjo.
Advokatas S. J. nurodė, kad kyla abejonių ar buvo eismo įvykis nors pateikta pažyma apie apie automobilio sugadinimus. Įvertinus visas aplinkybes, tikrai nematyti, kad automobiliui padaryti kokie nors apgadinimai. R. B., neišlipdamas iš automobilio, pasekmių jokių nematė, jokių apgadinimų nematė. R. B. automobilis nesugadintas. R. B., siekdamas išvengti kitos avarijos, kliudė kitą automobilį, tačiau nepastebėjęs kito automobilio apgadinimų, išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Prašo nutraukti administracinę bylą.
Liudytoja J. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną buvo jų įmonės susirinkimas. Atėjęs vienas darbuotojas pranešė, kad būtų iškviesta policija, nes jos automobilį apgadino A klasės mersedesas, kuris nuvažiavo. Ji išsikvietė policiją. Įvykio metu buvo sutraiškytas lieto disko vidurys, Ford focus ženkliukas. Vairuotojas, kuris matė autoįvykį, nubraižė schemą. Ji nepirko detalių, draudimas viską sutvarkė per 3-5 dienas, per savaitę pakeitė. Pareiškimą surašė vyras. Vairuotojas, kuris matė eismo įvykį yra vilnietis. Automobilio kėbulas nebuvo sugadintas. Ratlankis yra aliuminis. Po eismo įvykio automobilį buvo galima eksploatuoti. Ar važiuoklė buvo sugadinta - negali pasakyti. Įvykį matęs vairuotojas, tuo metu sėdėjo automobilyje, jis papasakojo, kad automobilį apgadinęs vairuotojas neišsuko, trenkėsi į jos automobilį ir neišlipęs iš automobilio nuvažiavo. Aiškiai matėsi, kad automobilis yra sugadintas.
Liudytojas K. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie dešimtą valandą paskambino žmona ir pasakė, kad įvyko autoįvykis. Automobilį pamatė vakare - matė mechaninius pažeidimus, buvo ratų įbrėžimų žymės, suskaldytas „kalpokėlis“ (apsauginis diskelis). Mašina yra drausta. Po įvykio buvo dažytas ir valcuotas diskas. Tai patvirtina dokumentai. Plika akimi matėsi įlenkimas, sudaužymas. Diskelis pagamintas iš kieto plastiko. Jam sulaužyti reikia jėgos.
Motyvuojamoji dalis
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją palaiko tik jo paties liudijimai, tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltinančią versiją patvirtina liudytojų K. T. ir J. T. parodymai, teismui pateiktas atsiskaitymo suderinimo aktas, fotonuotraukos. Sprendžiant patraukimo už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina nustatyti asmens kaltę.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. neigia supratęs, kad apgadino kitam asmeniui (J. T.) priklausančią transporto priemonę, tačiau jo parodymus paneigia liudytojai K. T. ir J. T., kurie paaiškino, kad po eismo įvykio automobilio Ford Focus ratlankio dangtelis buvo sulaužytas, taip pat teismui pateiktas atsiskaitymo suderinimo aktas ir fotonuotraukos, kuriuose yra užfiksuota, kaip po eismo įvykio atrodė ratlankis ir kokie darbai buvo atliekami. Nors R. B. teigia nesupratęs, kad apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, nes po smūgio į kitą automobilį nematė pastarojo apgadinimų, tačiau apdairus ir rūpestingas vairuotojas, atsitrenkęs į kitą transporto priemonę, turėjo išlipti ir įsitikinti, kad nėra jokių kito automobilio apgadinimų ir tik įsitikinęs, kad kitas automobilis neapgadintas – nuvažiuoti nepranešęs kito automobilio savininkui ar policijai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. B. neigimą suvokus, kad apgadino kitą transporto priemonę teismas laiko kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Be to 2005 m. R. B. jau buvo patekęs į analogišką situaciją, todėl jam turėjo būti žinoma jo, kaip vairuotojo, pareigos įvykus eismo įvykiui.
Padarytas pažeidimas be aukščiau išvardintų įrodymų taip pat įrodytas eismo įvykio vietos schema, kita bylos medžiaga.
R. B. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje sudėtis, nes jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 ir 234 punktų nuostatas, tai yra, padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą ir LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies sudėtis, nes jis pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, nepranešęs policijai ir tuo pažeisdamas Kelių eismo taisykles ( 2012-06-28 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje N575-420/2012)
Byloje nustatyta atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė – pažeidėjas dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų pažeidėjo gailestį ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., 313 str. 4 d.,
nutaria:
R. B. (R. B.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. paskirti 100,00 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą; pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. paskirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trijų) metų laikotarpiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu R. B. (R. B.) paskirti subendrintą administracinę nuobaudą – 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikotarpiui.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.
Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.