Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-15 · Administracinė byla Nr. I-3604-821/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-15
Bylos Nr.
I-3604-821/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03430-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
A. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3604-821/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03430-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.; 3.21; (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau - Lukiškių TI-K), 15 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 13-15) nurodo, kad 2011 m. sausio 19 d. buvo sulaikytas ir nuvežtas į Lukiškių TI-K, kuriame buvo iki 2013 m. gruodžio mėnesio. Kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ir antisanitarinės. Kameros buvo perpildytos, dėl jų mažo ploto ir apstatymo trūko vietos judėti. Kamerose bloga ventiliacija, nuolat drėgna, todėl nuo lubų lupasi ir krenta tinkas. Nebuvo sudarytos galimybės valgyti prie stalo, nes staliukai labai maži. Kamerose laksto tarakonai. Neišduodama patalynė. Gyvendamas žiauriomis, nežmoniškomis, žeminančiomis ir antisanitarinėmis sąlygoms patyrė nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, diskomfortą, psichologinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, tapo dirglus, sumažėjo pasitikėjimas savimi. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjos įvertino 15 000 EUR.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 21-31) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti trijų metų ieškinio senatį.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2011-10-07 ir buvo laikomas iki 2013-12-23. Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat nurodė kokiose, kokio dydžio kamerose buvo laikomas pareiškėjas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju, nurodė pareiškėjo išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius.

Nurodė, kad reikalavimas, jog vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv.m. nustatytas 2010-05-05 Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124. Pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K tam tikrais laikotarpiais visiškai atitiko vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.

Paaiškino, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiškai niokoja ir gadina kamerose esantį turtą. Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Už tvarkos palaikymą kamerose atsakingi patys suimtieji bei nuteistieji.

Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai susiję su jo elgesiu, kuris lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.

Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 192-195). Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 195). Į teismo posėdį šalims neatvykus, 2016-02-25 nutartimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 197).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011-01-21 iki 2013-12-23 (b. l. 21-27). Pareiškėjo teigimu, suėmimo vykdymo laikotarpiu jis buvo laikomas nežmoniškomis, kankinančiomis ir orumą žeminančiomis sąlygomis.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovės atstovas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi 2015-06-22 (b. l. 3) reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo prašo taikyti 3 metų senaties terminą.

Pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo teisme gautas 2015-06-22 (b.l. 3), todėl reikalavimai dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-01-21 iki 2012-06-21 pareikšti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikymo sąlygos prilygo kankinimui, būdamas Lukiškių TI-K patyrė daug neigiamų davinių išgyvenimų, sukrėtimų, buvo pažemintas jo orumas. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimų. Pažymėtina, kad asmuo turi suprasti, jog su juo yra elgiamasi netinkamai, jis žeminamas ir kankinamas. Jei pareiškėjas jautė Konvencijos 3 straipsnį atitinkantį diskomfortą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas visą nustatytą laikotarpį suvokė ar turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą, tačiau į teismą kreipėsi praleidęs trejų metų senaties terminą. Termino praleidimo priežasčių ir objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku realizuoti teisę į teisminę, pareiškėjas nenurodė. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo tinkamai ginti savo galimai pažeistų teisių.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo atsiliepime į skundą suformuluotą reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti jam nuo 2011-01-21 iki 2012-06-21 galimai padarytą neturtinę žalą taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2012-06-22 iki 2013-12-23

Kaip jau buvo minėta, šioje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, akcentuodamas teisės minimalų plotą pažeidimus, antisanitarines laikymo sąlygas. Ginčo laikotarpis 2012-06-22 – 2013-12-23.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012-06-22 iki 2012-07-02 buvo laikomas 34,71 kv. m. ploto kameroje Nr. 258, laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 15 iki 16. 2012-07-03 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2012-08-28 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas – 7,45 kv. m. (5 asmenys kameroje). 2012-08-29 perkeltas į kamerą Nr. 252, kurios plotas - 42,33 kv. m. Šioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2012-09-10, kameroje laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 5 iki 9. 2012-09-11 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2012-09-18 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas - 7,38 kv. m. (6 asmenys kameroje). 2012-09-19 perkeltas į 7,33 kv.m. ploto kamerą Nr. 377. Toje pačioje kameroje pareiškėjas buvo iki 2012-10-01, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 3. 2012-10-02 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2012-12-04 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, kurios plotas - 6,43 kv. m. (6 asmenys kameroje). Tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 398, kurios plotas - 32,33 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2012-12-05 - 2012-12-27 pareiškėjas taip pat buvo laikomas kameroje Nr. 398 (1 asmuo kameroje). 2012-12-28 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2013-01-08 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, kurios plotas - 6,43 kv. m. (5 asmenys kameroje). 2013-01-09 perkeltas į kamerą Nr. 115, kurios plotas - 7,45 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2013-01-10 perkeltas į 7,67 kv. m. ploto kamerą Nr. 312, kurioje buvo laikomas iki 2013-01-14, laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 4. 2013-01-15 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2013-01-29 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, plotas - 7,28 kv. m. (6 asmenys kameroje). Tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 317, kurios plotas - 7,61 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 317 pareiškėjas laikytas iki 2013-02-04, laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 4. 2013-02-05 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2013-03-26 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurios plotas - 7,31 kv. m. (4 asmenys kameroje). 2013-03-27 perkeltas į kamerą Nr. 275, kurios plotas - 7,85 kv. m. (4 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2013-04-01, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4. 2013-04-02 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2013-04-16 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2013-04-17 perkeltas į kamerą Nr. 275, kurios plotas - 7,85 kv. m. (3 asmenys kameroje). 2013-04-18 pareiškėjas perkeltas į 7,74 kv. m ploto kamerą Nr. 266, kurioje buvo iki 2013-05-13, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4. 2013-05-14 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2013-09-03 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurios plotas - 7,49 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2013-09-04 perkeltas į kamerą Nr. 312, plotas - 7,67 kv. m. (2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2013-09-08, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 4. 2013-09-10 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2013-09-17 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, kurios plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). Tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 323, plotas - 7,75 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 323 pareiškėjas buvo laikytas iki 2013-09-30, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4. 2013-10-01 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2013-10-22 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas - 7,45 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2013-10-23 perkeltas į kamerą Nr. 272, kurios plotas - 7,75 kv. m. (3 asmenys kameroje). Laikotarpiu nuo 2013-10-24 iki 2013-11-04 pareiškėjas buvo toje pačioje kameroje, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 4. 2013-11-05 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2013-11-26 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, kurios plotas - 7,48 kv. m. (4 asmenys kameroje). Tą pačią dieną 2013-11-26 perkeltas į kamerą Nr. 317, kurios plotas- 7,61 kv. m. (3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 317 pareiškėjas buvo iki 2013-12-02 (4 asmenys kameroje). 2013-12-03 perkeltas į kamerą Nr. 321, kurios plotas - 7,70 kv. m. (2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2013-12-22, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4. 2013-12-23 išvyko į Alytaus pataisos namus.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013).

Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau ir Įsakymas) 1.3.1 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas periodiškai (nuo 7 iki 28 dienų). Iš viso Lukiškių TI-K praleido 174 dienas, iš jų - 124 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui (pareiškėjui teko 1,07 – 2,62 kameros ploto). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (3,6 kv.m).

Pareiškėjo teigimu, jo laikymo Lukiškių TI-K metu gyvenimo sąlygos buvo antisanitarinės. Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt. Daugelį šių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010).

Siekiant užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas, laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) įstaigos privalo pasirūpinti tinkamu kamerų vėdinimu, temperatūra, apšvietimu, santykine oro drėgme. Pareiškėjas grįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teigia, jog ginčo laikotarpiu kamerose buvo bloga ventiliacija, drėgna, nuo lubų byrėjo tinkas.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Santykinė oro drėgmė, temperatūra ir oro judėjimo greitis turi atitikti Higienos normos HN 76:2010 26 punkte nurodytus rodiklius. Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (Higienos normos HN 76:2010 62 punktas). Iš byloje esančių Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais) matyti, kad Lukiškių TI-K kamerų langai pritaikyti natūraliam vėdinimui (b. l. 65-66, 71-72, 81-82, 85-86, 97-100, 106-107, 113-114), tačiau nustatyta, kad kamerose Nr. 112 buvo sulaužytas lango rėmas (b. l. 55-56), o kamerose Nr. 115, nebuvo dalies lango stiklo (b. l. 101-105). Patikrinimų metu taip pat keletą kartų buvo nustatyti drėgmės (b. l. 71-72), temperatūros (b. l. 40-41, 53-56, 111-112, 115-116, 133-134), oro judėjimo greičio (b. l. 73-74) rodiklių pažeidimai, užfiksuotas pelėsis (b. l. 42, 133-137). Nors iš bylos medžiagos (b. l. 34-38) matyti, kad Lukiškių TI-K kameros periodiškai remontuojamos eilės tvarka (b. l. 34-38), tačiau atlikdamas patikrinimus Visuomenės sveikatos centras taip pat nustatė, kad keliose kamerose reikalingas remontas (b. l. 49-50, 55-56, 67-68, 73-75, 89-90, 97, 122-123, 133-134). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos ne visada atitiko Higienos normos HN 76:2010 24, 26, 56, 62 punktų reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose yra buitinių parazitų (tarakonų), todėl nemalonu valgyti, miegoti. Ginčo metu galiojusios Higienos normos HN 76:2010 60 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad siekiant užtikrinti švaros ir higienos palaikymą kamerose ir kitose patalpose, Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su buitinių kenkėjų naikinimo, patalpų priežiūros bei profilaktinius darbus atliekančiomis bendrovėmis (b.l. 143-152). Visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu nustatė, kad dezinfekcijos ir deratizacijos darbai atliekami ir registruojami (b. l. 76-79). Parazitų buvimas nenustatytas (b. l. 83-84). Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad Lukiškių TI-K Higienos normos HN 76:2010 60 punkto reikalavimų nepažeidė.

Pareiškėjo teigimu, perpildytose kamerose nebuvo galimybių valgyti, nes įrengti staliukai labai maži, trūksta vietos prie jų sėdėti visiems kameroje esantiems asmenims. Eksploatavimo taisyklių 14.6-14.8 punkte numatyta, kad tardymo izoliatorių kameroje privalo būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Atsakovės atstovo teigimu, visose kamerose yra stalai, suolai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms susidėti. Tačiau dėl mažų kamerų ploto ne visada yra galimybių įrengti papildomų spintelių, taburečių ir kitų baldų. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikta pažyma (b. l. 87-88). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko gyventi perlipdytose kamerose, tikėtina, jog tuo metu kamerose galėjo trūkti ir tam tikro inventoriaus.

Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas grindžia ir tuo, kad jam nebuvo išduota patalynė. Teisinis reguliavimas nustato, kad visiems suimtiesiems ir arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama patalynė. Nuteistieji ir nuteistieji tai pat gali naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja. (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalis). Išskalbta patalynė išduodama ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas). Atsakovės atstovas nurodė, kad visi asmenys už patalynės gavimą pasirašo kameros armatūrinėje kortelėje. Asmenų, išvykusių iš Lukiškių TI-K armatūrinės kortelės saugomos vienerius metus, o paskui sunaikinamos, todėl pateikti pareiškėjo A. Ž. kameros armatūrinės kortelės nėra galimybių (b.l. 87-88). Pareiškėjas aplinkybių dėl patalynės neišdavimo skunde nekonkretizavo apsiribodamas abstrakčiu teiginiu. Duomenų apie ginčo metu pareiškėjui išduotą patalynę neišliko. Kitų objektyvių įrodymų, kad Lukiškių TI-K minėtą pareiškėjo teisę pažeidė byloje nėra, todėl pareiškėjo abstrakčiai nurodyta aplinkybė laikytina neįrodyta.

Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų pablogėjo jo sveikata, tačiau kuo konkrečiai pasireiškė sveikatos pablogėjimas nenurodė. Į bylą pateiktoje pareiškėjo sveikatos istorijoje (b. l. 162-174) duomenų, kad pareiškėjo sveikata būtų pablogėjusi dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju žala pareiškėjo sveikatai nepadaryta.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K metu (periodiškai laikotarpiu nuo 2012-06-22 iki 2013-12-23) nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, nustatyta higienos normų pažeidimų, buvimo perpildytose kamerose metu tikėtinai trūko tam tikro inventoriaus. Aplinkybė, kad pareiškėjas laikymo Lukiškių TI-K metu galėjo jausti neigiamus dvasinius išgyvenimus, jausti, kad tokiu būdu nėra gerbiamas jo žmogiškasis orumas, yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinės žalos. Nors byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad nagrinėjamu pareiškėjo laikymas pažeidžiant nustatytus reikalavimus sukėlė jam sveikatos sutrikimų, tačiau atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių bei nepilnavertiškumo jausmą. Minimalus ploto trūkumas, higienos normų pažeidimai, baldų trūkumas būtinųjų poreikių tenkinimui yra pakankami, jog lemtų kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, sukelia diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Atsižvelgiant į visas pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas, įvertinus pažeidimo trukmę, nustatytų pažeidimų pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus, atsižvelgus į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-575-1046/2014), Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 15000 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatytų pažeidimų atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į laikymą neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (124 dienos periodiškai) ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatą, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 870 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu ir Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 870 EUR (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Iveta Pelienė