- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- e2-8020-617/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07868-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Atsakovas
- K. K.-G.
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėjas Anatolij Januševskij, veikdamas Klaipėdos apylinkės teismo vardu,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Užuolaidų aveniu“ ieškinį atsakovei K. K.-G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė MB „Užuolaidų aveniu“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės K. K.-Giedros 470 € skolos, 2,25 € palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 23 € dydžio žyminį mokestį.
Ieškinio suma neviršija 5000 €, šalys neprašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad atsakovė K. K.-G. iš ieškovės MB „Užuolaidų aveniu“ įsigijo prekę – užuolaidas, už kurių įsigijimą ieškovė atsakovei išrašė 2025-05-09 PVM sąskaitą faktūrą serija SF Nr. 957 dėl 770 € apmokėjimo. 2025-05-09 PVM sąskaitos faktūros serija SF Nr. 957 apmokėjimo terminas 2025-06-08. Ieškovė nurodė, kad prekę – užuolaidas, atsakovei perdavė. Atsakovė K. K.-G. ieškovei sumokėjo 300 € avansinį mokėjimą, prekę – užuolaidas, priėmė, tačiau liko ieškovei skolinga 470 €. Atsakovė į ieškovės 2025-06-27 pranešimą ir 2025-07-04 įspėjimą, siųstus atsakovei registruotomis pašto siuntomis, kuriais ieškovė ragino atsakovę sumokėti 471,16 € skolą (470 € nesumokėta skola pagal 2025-05-09 PVM sąskaitą faktūrą serija SF Nr. 957 ir 1,16 € palūkanas (2025-06-23 skolų išieškojimo paslaugų teikimo sutartis Nr.20250623/01, šios sutarties priedas Nr. 1A), nereagavo, skolos ieškovei nesumokėjo. Byloje duomenų, kad atsakovė skolą ieškovei būtų sumokėjusi nėra.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). CK 6.311 straipsnyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo–pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. Bendrosios sandorių sudarymo taisyklės nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Kadangi įstatymas neįtvirtina, kad kilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta raštu (paprasta ar notarine forma), ji gali būti sudaryta šalių pasirinkta forma. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pagrindinė pardavėjo pareiga – tai jo pareiga perduoti daiktus pirkėjui (CK 6.317 straipsnio 1 dalis), o pirkėjo pareiga – sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, PVM sąskaita faktūra yra šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009, kt.).
Vadovaujantis PVMĮ 79 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta bendrąja taisykle, reglamentuojančia PVM sąskaitos faktūros išrašymo momentą, PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, išskyrus ilgalaikių paslaugų teikimą, taip pat ilgalaikį elektros energijos, dujų, šilumos ir kitų rūšių energijos tiekimą, kai PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Taigi PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 75 punktas).
Atsižvelgdamas į PVM sąskaitai faktūrai įstatymo keliamus reikalavimus, kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-397-219/2020 31 punktas) yra išaiškinęs, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes.
Nagrinėjamu atveju, atsakovė K. K.-G. iš ieškovės MB „Užuolaidų aveniu“ įsigijo prekę – užuolaidas, už kurių įsigijimą ieškovė atsakovei išrašė 2025-05-09 PVM sąskaitą faktūrą serija SF Nr. 957 dėl 770 € apmokėjimo. 2025-05-09 PVM sąskaitos faktūros serija SF Nr. 957 apmokėjimo terminas – 2025-06-08, ir yra pasibaigęs. Atsakovė K. K.-G. ieškovei už prekę – užuolaidas, sumokėjo 300 € dydžio avansą. Ieškovė perdavė atsakovei prekę – užuolaidas, atsakovė prekę – užuolaidas, iš ieškovės priėmė, ką patvirtina ieškovės pateiktas susirašinėjimas su atsakove ir ginčo byloje dėl to nėra, todėl atsakovė turi prievolę atsiskaityti už gautas prekes. Duomenų apie tai, kad ieškovė atsakovei perdavė galimai netinkamos kokybės prekę, byloje nėra. Atsakovė į ieškovės 2025-06-27 pranešimą ir 2025-07-04 įspėjimą, siųstus atsakovei registruotomis pašto siuntomis, nereagavo, skolos ieškovei nesumokėjo. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Byloje duomenų, kad atsakovė skolą ieškovei būtų sumokėjusi, nėra (CPK 178, 185 straipsniai). Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindo išvadai, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 470 € skolą pagal 2025-05-09 PVM sąskaitą faktūrą serija SF Nr. 957, yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
Ieškovė taip pat prašė priteisti 2,25 € palūkanų.
Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal 2025-05-09 PVM sąskaitą faktūrą serija SF Nr. 957 atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 770 €, atsakovė 2025-05-09 sumokėjo 300 €, tačiau ieškovei liko skolinga 470 €. 2025-05-09 PVM sąskaitos faktūros serija SF Nr. 957 apmokėjimo terminas – 2025-06-08, ir yra pasibaigęs. Atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 2,25 € dydžio palūkanos, ieškovės apskaičiuotos taikant 5 proc. palūkanų normą už laikotarpį nuo 2025-06-09 iki 2025-07-14 (už 35 dienas).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl iš atsakovės priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (472,25 €) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-08-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė, teikiant ieškinį, sumokėjo 23 € dydžio žyminį mokestį. Teismas ieškinį tenkino visiškai, todėl iš atsakovės K. K.-G. ieškovei priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis – 23 € (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Teismo turėtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidos – 15,86 €, viršija minimalią valstybei nepriteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 €) (CPK 96 straipsnis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), todėl su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos (15,86 €) priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 441 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsniu, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.154 straipsnio 1 dalimi, 6.159 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.305 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš K. K.-G.MB „Užuolaidų aveniu“ naudai 470 € skolą, 2,25 € palūkanų, 23 € žyminį mokestį, iš viso – 495,25 € (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 25 ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (472,25 €) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-08-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš K. K.-Giedros 15,86 € (penkiolika eurų 86 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų į valstybės biudžetą (mokėjimo kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.