- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- A-502-1688-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gagio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir Skyrius, atsakovas, apeliantas) Pensijų skyriaus 2009 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 10.33C-7583 „Dėl J. S. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimo nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti atsakovą paskirti pareiškėjui nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją (toliau – ir pensija).
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 1987–1988 m. jis buvo išsiųstas į Černobylio atominę elektrinę (toliau – ir Černobylio AE) likviduoti avarijos padarinių. Pažymėjo, jog Specialistų komisija ligų sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius nustatyti (toliau – ir Komisija) 2006 m. rugsėjo 27 d. išvadoje Nr. 2520 nustatė, kad pareiškėjo liga yra susijusi su dalyvavimu likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius. Teigė, kad 2007 m. sausio 29 d. dėl šios ligos jis tapo neįgalus, jam buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis.
Nurodė, jog Skyriaus Pakaunės pensijų skyrius 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 10.33PK-4589 pareiškėjui skyrė pensiją. Akcentavo, kad 2008 m. balandžio 30 d. jam buvo išduotas nukentėjusio asmens pažymėjimas Nr. 019419, kuriuo jis buvo pripažintas nuo 1939–1990 m. okupacijos nukentėjusiu asmeniu. Teigė, jog Sprendimu Skyrius nutraukė pensijos išmokas pareiškėjui motyvuodamas tuo, kad jo darbas nebuvo tiesiogiai susijęs su Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimu. Manė, kad Sprendimas yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi ir 13 straipsnio 1–2 dalimis ir teigė, kad šis įstatymas nenumato, jog teisę į pensiją turi ir asmenys, dalyvavę statant Slavutičiaus miestą Ukrainoje. Pažymėjo, jog, pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau – ir Statuso įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto „j“ papunktį, nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas pripažįstamas asmenims, kurie dalyvavo likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius bei statant Slavutičiaus miestą Ukrainoje. Laikėsi nuomonės, kad asmenys, kurie dalyvavo likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius, ir asmenys, kurie statė Slavutičiaus miestą Ukrainoje, Statuso įstatyme įvardyti kaip dvi atskiros asmenų grupės, kurioms pripažįstamas nukentėjusiojo asmens statusas ir išduodamas pažymėjimas, tačiau tik viena asmenų grupė, t. y. asmenys, kurie dalyvavo likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius, pagal Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, turi teisę į pensiją, – Slavutičiaus miesto Ukrainoje statytojams tokia teisė Valstybinių pensijų įstatyme nenumatyta. Akcentavo, jog iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro gauti patikslinti duomenys patvirtina, kad nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens pažymėjimas J. S. išduotas kaip asmeniui, dalyvavusiam statant Slavutičiaus miestą Ukrainoje, todėl, remiantis Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, teisės į pensiją jis neturi, todėl pensijos mokėjimas jam buvo nutrauktas pagrįstai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba, trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino: Sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą paskirti pareiškėjui pensiją.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 13 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nurodė, kad jokių kriterijų Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo faktui konstatuoti, išimčių ar nuorodų į kitus įstatymus ar teisės aktus (tarp jų – į atsakovo minimą Statuso įstatymą) minėtos Valstybinių pensijų įstatymo normos nenumato, ir padarė išvadą, jog asmuo įgyja teisę gauti pensiją, jei: 1) yra faktinis pagrindas teigti, kad jis dalyvavo likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius; 2) dėl to tapo nedarbingas ar iš dalies darbingas.
Pažymėjo, kad Komisijos 2006 m. rugsėjo 27 d. išvadoje nurodoma, jog J. S. liga yra susijusi su dalyvavimu likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius. Nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2006 m. spalio 26 d. pažymėjimas Nr. 000803 patvirtina, jog J. S. yra I grupės invalidas ir turi teisę naudotis lengvatomis, nustatytomis asmenims, tapusiems invalidais dėl jų dalyvavimo likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius. Atkreipė dėmesį į tai, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2007 m. sausio 29 d. išduota darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad pareiškėjui dėl Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pensijai gauti būtinos aplinkybės buvo įrodytos kompetentingų valstybės institucijų aktais. Atsižvelgęs į tai, kad Valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, pagal kurias asmuo turi teisę į pensiją, nuorodos į Statuso įstatymą nepateikia, atmetė atsakovo motyvus dėl pastarajame įstatyme išskiriamų nuo okupacijų nukentėjusiųjų asmenų grupių. Taip pat vertino, kad šiai bylai yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-478/2007, kadangi pastarosios ir nagrinėjamos bylų aplinkybės sutampa.
Nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, jog Valdyba, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija, pareiškėjo netenkinantį sprendimą priėmė 2009 m. rugpjūčio 3 d., todėl preziumuojant, kad minėtą sprendimą pareiškėjas gavo per penkias dienas nuo jo priėmimo ir pareiškėjui pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtinus aplinkybę, kad Valdybos sprendimą jis gavo 2009 m. rugpjūčio 8 d., paskutinė skundo padavimo teismui diena laikytina 2009 m. rugpjūčio 28 d. Nurodė, jog pareiškėjo skundas teisme buvo gautas 2009 m. rugpjūčio 28 d., ir padarė išvadą, kad pareiškėjas nepraleido įstatymo nustatyto termino skundui paduoti.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas pagrindė savo objektinę teisę gauti pensiją, todėl Sprendimas, kuriuo buvo nutrauktas pensijos mokėjimas pareiškėjui, yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl ko naikintinas, o Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu pareiškėjui skirtina pensija.
III.
Atsakovas Skyrius apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Komisijos 2006 m. rugsėjo 27 d. išvadą Nr. 2520, nes ji nėra pagrindas teisei į pensiją atsirasti, – Komisija teikia išvadas vienkartinėms išmokoms ir kitoms lengvatoms, bet ne pensijai gauti, be to, išvados išduodamos tiek Černobylio AE avarijos likvidavimo darbų dalyviams, tiek ir Slavutičiaus miesto Ukrainoje statytojams.
2. Nurodo, kad Tarnybos 2007 m. sausio 29 d. išduotoje darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0212387 pareiškėjui dėl Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio 35 proc. darbingumo lygis buvo nustatytas nuo 2007 m. sausio 29 d. iki 2008 m. gruodžio 18 d., todėl Sprendimo priėmimo metu ji nebuvo galiojanti ir aktuali.
3. Pažymi, jog Elektrėnų savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 11 d. pažyma apie darbo stažą Nr. 03/05AP-196 patvirtina, kad pareiškėjas 1987–1988 m. dirbo Slavutičiaus miesto Ukrainoje statyboje.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad buvo siūloma pakeisti atitinkamas Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, idant teisę gauti pensiją įgytų ir asmenys, statę Slavutičiaus miestą Ukrainoje.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. liepos 28 d. rašto Nr. (24.14.-23)SD-5984, kuriuo Valdyba buvo informuota, kad, remiantis Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, nėra pagrindo atnaujinti pensijos mokėjimą pareiškėjui.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A14-478/2007.
Kiti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentai yra analogiški atsakovo Skyriaus apeliacinio skundo argumentams.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Valdybos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime į atsakovo Skyriaus apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka, ir prašo jį patenkinti.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo pateikia argumentus, analogiškus jo apeliacinio skundo argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atsakovo Skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Valdybos apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Administracinis ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, todėl inter alia turi būti tiriama ir vertinama, ar pareiškėjas turi teisę reikalauti, idant atsakovas atliktų tokius veiksmus, ir ar atsakovas turi kompetenciją ir pareigą juos atlikti.
Pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymu, kurio 11 straipsnis apibrėžia asmenų, turinčių teisę gauti pensijas, ratą. Tarp tokių asmenų patenka ir asmenys, kurie dalyvavo likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius (Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 6 p.). Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad pensija skiriama šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose nurodytiems asmenims (tarp jų – ir asmenims, dalyvavusiems likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius), kurie tapo nedarbingais arba iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidai) dėl Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio.
Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant įvertinti, ar pareiškėjo reikalavimai yra pagrįsti, pirmiausia būtina nustatyti, ar pareiškėjo dalyvavimas Slavutičiaus miesto Ukrainoje statyboje bei po to sekę pareiškėjo susirgimai (ligos) yra pagrindas išvadai, jog pareiškėjas patenka tarp asmenų, turinčių teisę gauti pensiją pagal Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą, padaryti. Kaip minėta, asmuo, kuriam yra suteikta teisė gauti pensiją, turi atitikti įstatymų leidėjo nustatytas sąlygas, t. y. jis turi būti dalyvavęs likviduojant Černobylio AE padarinius (Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 6 p.) ir jis turi tapti nedarbingas arba iš dalies darbingas (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas) dėl Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio (Valstybinių pensijų įstatymo 13 str. 2 d. 5 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-414/2010).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jokių kriterijų avarijos padarinių likvidavimo faktui konstatuoti Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas nenustato, todėl darytina išvada, jog asmuo įgyja jame įtvirtintą teisę, jeigu konkrečiu atveju yra faktinis pagrindas teigti, kad jis dalyvavo likviduojant Černobylio AE padarinius ir dėl to nukentėjo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. A469-478/2007). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1987 m. gruodžio 8 d. iki 1988 m. rugpjūčio 4 d. dirbo Slavutičiaus miesto Ukrainoje statyboje (b. l. 37) ir kad Komisija 2006 m. rugsėjo 27 d. išvadoje Nr. 2520 (b. l. 17) pateikė išvadą, jog pareiškėjo susirgimai (kodas pagal TLK-10 – F33.1) yra susiję su dalyvavimu likviduojant Černobylio AE padarinius. Pareiškėjas 2008 m. balandžio 30 d. buvo pripažintas nukentėjusiu nuo 1939–1990 metų okupacijų asmeniu pagal Statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto „j“ papunktį (nukentėjusio asmens pažymėjimas Nr. 019419, b. l. 16). Šios aplinkybės nėra nuginčytos ir patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo Slavutičiaus miesto Ukrainoje statyboje, kas nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina dalyvavimu likviduojant Černobilio AE avarijos padarinius, kadangi Slavutičiaus miesto Ukrainoje statybos buvo tiesiogiai susijusios su Černobilio AE avarijos padarinių likvidavimu, tai patvirtina ir minėtas nukentėjusio nuo 1939–1990 metų okupacijų asmens statuso suteikimas, vienai asmenų kategoriją priskiriant asmenis, tiesiogiai dalyvavusius likviduojant Černobilio AE avarijos padarinius, ir asmenis, stačiusius Slavutičiaus miestą Ukrainoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-659/2010). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas aiškiai atitinka vieną iš dviejų pirmiau nurodytų sąlygų, būtinų siekiant tapti asmeniu, kuriam yra suteikta teisė gauti pensiją, t. y. jis yra dalyvavęs likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius (Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 6 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad, idant pareiškėjas atitiktų ir antrąją sąlygą (asmuo turi tapti nedarbingas arba iš dalies darbingas dėl Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio), yra būtina nustatyti, ar pareiškėjo, dalyvavusio likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius, esamas darbingumo lygis yra nulemtas būtent jo dalyvavimo likviduojant šios avarijos padarinius (statant Slavutičiaus miestą Ukrainoje). Šiame kontekste pažymėtina, kad būtent Černobylio AE avarijos likvidavimo darbų sukeltas nedarbingumas yra būtina įstatymų leidėjo nustatyta sąlyga, leidžianti asmeniui gauti pensiją. Tai, kad pareiškėjas yra pripažintas nukentėjusiu nuo 1939–1990 metų okupacijų asmeniu, nepagrindžia ryšio tarp jo dalyvavimo likviduojant Černobilio AE avarijos padarinius statant Slavutiškio miestą Ukrainoje ir esamo nedarbingumo (darbingumo lygio), nes nukentėjusio nuo 1939–1990 metų okupacijų asmens statusas nėra susijęs su detaliu darbingumo lygio ir jo priežasčių nustatymu. Darbingumo lygio, jo priežasties (-čių) nustatymas, remiantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punktu, priklauso Tarnybos kompetencijai, kuri įgyvendinama inter alia išduodant asmeniui darbingumo lygio pažymą (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo pažymėjimą, išduodamą Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2007 m. sausio 29 d. iki 2008 m. gruodžio 18 d. pareiškėjui buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, nurodant, jog tokio jo darbingumo lygio priežastis – liga (suluošinimas) dėl Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio (darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0212387, b. l. 15). Sprendimas buvo priimtas 2009 m. vasario 27 d., todėl pirmiau nurodyta darbingumo lygio pažyma nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl to, ar pareiškėjas turi teisę gauti pensiją, nėra aktuali, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjui 2006 m. spalio 26 d. buvo išduotas pažymėjimas Nr. 000803 (b. l. 30), kuriame nurodoma, kad pareiškėjas yra I grupės invalidas ir turi teisę naudotis lengvatomis, nustatytomis Lietuvos Respublikos asmenims, tapusiems invalidais dėl jų dalyvavimo likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius. Minėtas pažymėjimas buvo išduotas neterminuotai. Kaip galima spręsti iš Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2009 m. vasario 17 d. rašto Nr. SR-252 (b. l. 42), pareiškėjui 2009 m. sausio 15 d. buvo išduotas didelių poreikių neįgalumo pažymėjimas Nr. 003791 (į bylą nepateiktas). Iš šių duomenų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas tapo iš dalies nedarbingas dėl Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio. Vadinasi, jis atitinka ir antrąją sąlygą pensijai gauti (Valstybinių pensijų įstatymo 13 str. 2 d. 5 p.).
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nors iš dalies ir remdamasis kitais argumentais, Sprendimą pripažino neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikino. Pažymėtina, kad Skyriaus Centro pensijų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 10.33.C-5419 (b. l. 38) pareiškėjui nuo 2009 m. sausio 1 d. iki gyvos galvos buvo paskirta pensija, todėl panaikinus Sprendimą, kuriuo buvo nutrauktas jos mokėjimas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo paskirti pensiją pareiškėjui – byloje nėra duomenų apie tai, jog Skyriaus Centro pensijų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. sprendimas Nr. 10.33.C-5419 būtų buvęs pakeistas, panaikintas ar pripažintas negaliojančiu. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai buvo įpareigotas iš naujo skirti pareiškėjui pensiją. Dėl šios priežasties apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria pareiškėjo J. S. skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių paskirti pareiškėjui J. S. nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, buvo patenkintas, panaikinti ir pareiškėjo J. S. skundą šioje dalyje atmesti.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.