Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutarimo, kuriuo G. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau - ATPK) 41³ str. 2 d. 10 000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nubausta už tai, kad 2012 m. vasario 22 d. 10.00 val. ir 2012 m. balandžio 19 d. 09.00 val., atlikus operatyvius patikrinimus adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gėlių turgelyje, esančiame prekybiniame kioske Nr. 29, nustatyta, kad G. K., vykdanti veiklą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (2011-11-16), būdama darbdavys, susitarė su K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl prekybos skintomis gėlėmis kioske Nr. 29, adresu (duomenys neskelbtini), darbo laiko ir kitų darbo sąlygų užtikrinimo – leido naudotis kiosku ir pardavinėti G. K. vardu įsigytas skintas gėles. Pagal savo pobūdį pardavėjos darbas yra atlygintinas. Tačiau prieš darbo pradžią G. K. su K. S. nesudarė darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Tuo K. S. leido dirbti nelegalų darbą nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2012 m. balandžio 19 d. G. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 1 dalies nuostatas ir, kadangi 2012-01-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu buvo nubausta už pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ str. 1 d., padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 2 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad G. K. buvo išdavusi įgaliojimą K. S. parduoti jos įsigytas gėles. Tai rodo, kad šalys bendra valia civilinio sandorio pagrindu susitarė, kad K. S. turi teisę parduoti G. K. vardu įgytas prekes (gėles) ir įforminti reikalingus dokumentus. Pažymi, jog įgaliojimu šiuose santykiuose įforminami ne faktiniai darbo santykiai, o K. S. teisė parduoti jai nepriklausančias prekes ir gauti už tai pinigus. Prekiaujant turgavietėje gėlėmis, toks tarpusavio santykių įforminimas įprastas, kadangi dauguma smulkiu gėlių verslu užsiimančių asmenų be gėlių pardavimo kioske, privalo atlikti daugelį kitų darbų - užsakyti gėles, vykti į bazes jų paimti, tvarkyti ir atitinkamoms institucijoms darbo metu pateikti įvairius su savo veikla susijusius dokumentus ir kt. Be to, byloje nėra įrodyta, kad K. S. G. K. kioske gėles pardavinėjo už atitinkamą atlygį.

Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nepagrįstai nebuvo apklausta liudytoja K. S..

Nurodo, kad teismas, paskirdamas G. K. baudą, neatsižvelgė į visas LR ATPK 30 str 2 d. nurodytas aplinkybes: pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, pažeidėjos atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Pažymi, kad tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad G. K. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, jos atžvilgiu gali būti taikytinos ATPK 30 ¹ str. nuostatos, nes G. K. atsakomybę šioje byloje lengvina tai, jog administracinės teisės pažeidimas padarytas ne apeliantės tyčia, t.y. ji santykius su K. S. notariškai nepatvirtintu įgaliojimu įformino, ne siekdama nuslėpti darbo santykius, bet dėl to, kad jai trūksta žinių.

Prašo atkreipti dėmesį į tai, jog apeliantė užsiima smulkiu verslu, yra studentė, viena augina nepilnametį sūnų, neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito vertingo turto. Todėl 10000 Lt baudos paskyrimas suvaržys jos ir nepilnamečio sūnaus galimybes į bent minimalų pragyvenimą

Pažymi, kad apylinkės teismo priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

G. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog G. K. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 2 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje nagrinėjamoje byloje surinktus duomenis, patikrinęs surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog G. K. veikoje yra ATPK 41³ str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtis. Apeliantė neigia savo kaltę, padariusi šį pažeidimą, argumentuodama pirmosios instancijos teismo įvertintu motyvu, jog K. S. retai, be atlygio dirbo pas ją pardavėja, esant notariškai nepatvirtintam įgaliojimui.

Bylos duomenų visumoje apeliantės pateikta versija ir padaryto pažeidimo neigimas vertintini kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos pozicija, kuriai pagrįsti apeliantė mini tik dalį byloje esančių duomenų bei, remdamasis jais, pateikia sau palankų įvykių eigos vertinimą, tačiau nutyli tuos duomenis, kurie akivaizdžiai paneigia jos versiją.

G. K. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK ATPK 41³ str. 2 d. patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - 2010 m. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 186017 (b.l. 3-6), Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. gegužės 10 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. 21-450-299-(4.65)-448-881 (b.l. 11-12), Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. vasario 22 d. faktų fiksavimo pažyma Nr. 21-450-299 (b.l. 16-17) ir 2012-04-19 faktų fiksavimo pažyma Nr. 21-450-299/1 (b.l.20-21), nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma (b.l. 8), G. K. 2012 m. gegužės 10 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad K. S. jai padėdavo prekiauti gėlėmis tuo metu, kai ji pati negalėdavo dirbti dėl to, kad būdavo išvykusi pirkti gėles arba mokydavosi. Taip pat ji teigė, kad K. S. negali būti samdomu darbuotoju, kadangi ji dirbo nedaug, jai nebuvo perduotas naudotis kioskas, be to, ji negalėtų tokio žmogaus priimti nuolatiniam darbui, kadangi K. S. neturi floristikos žinių. Ji nesutiko su tuo, kad jos pakeitimas (jos išleidimo metu) yra traktuojamas kaip darbo santykiai (b.l. 9-10). Visi šie įrodymai neabejotinai patvirtina, jog G. K., vykdanti veiklą pagal Lietuvos Respublikos gyventojo individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (2011 m. lapkričio 16 d.), esant darbo sutarties požymiams ir nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, nelegaliai įdarbino K. S., kadangi K. S., susitarusi su G. K., realiai prekiavo gėlėmis G. K. prekybos vietoje, kioske Nr. 29, esančiame (duomenys neskelbtini) turgavietėje, adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi kiosku Nr. 29, pardavinėjo G. K. vardu įsigytas skintas gėles.

Nors apeliantė tiek teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad K. S., pakeisdama G. K., prekiavo gėlėmis neilgai, neturėjo floristikos žinių ir negalėjo pastoviai dirbti tokio darbo, nepaneigia fakto, kad K. S. realiai, esant darbo sutarties požymiams, dirbo (duomenys neskelbtini) turgavietėje esančia kioske Nr. 29 susitarusi su G. K..

Nors nenustatyta, dėl kokio darbo užmokesčio buvo susitarę G. K. ir K. S., tačiau pažymėtina, kad asmuo, faktiškai dirbdamas darbdavio naudai, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3202/2011, N575-520/2012).

Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, net ir nenustačius fakto, jog K. S. gavo atlyginimą už jos atliktą darbą, nepaneigta aplinkybė, jog K. S., esant darbo sutarties požymiams ir nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, nelegaliai dirbo (duomenys neskelbtini) turgavietėje esančiame kioske Nr. 29, realiai pardavinėjo G. K. priklausančias gėles nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2012 m. balandžio 19 d.

Administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nustatyta, kad, įdarbinant K. S., nebuvo laikytasi pranešimo apie asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tvarkos, kas irgi yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti pagal ATPK 41³ str.

Kaip matyti iš 2012 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimo, G. K. buvo bausta administracine tvarka pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį už nelegalų darbą (b.l. 26-27), todėl G. K. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę asmeniui už nelegalų darbą, kai jis metų laikotarpyje jau yra baustas administracine nuobauda už nelegalų darbą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl ATPK 30 ¹ str. nuostatų taikymo, G. K. skiriant baudą

Apeliantė skunde nurodo, kad tuo atveju, jei teismas pripažintų, jog ji padarė inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, G. K. atžvilgiu gali būti taikytos ATPK 30 ¹ str. nuostatos, nes jos atsakomybę šioje byloje lengvina tai, jog administracinės teisės pažeidimas padarytas, jos veiksmuose nesant tyčiai ir tai yra išskirtinė aplinkybė.

ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N146-436/2009, N62-409/2009).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės aplinkybės, todėl G. K. atžvilgiu taikyti ATPK 30 ¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, nėra teisinio pagrindo.

Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad G. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti, administracinė nuobauda paskirta, nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, ir pagrįstai paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali 10 000 lt bauda.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-24 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutarimą nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.