Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. ieškovė ir atsakovas Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. 2018 m. rugsėjo 11 d. D. M. dovanojimo sutartimi, patvirtinta Kauno m. 21- ojo notaro biuro notaro V. L., iš brolio R. K. asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas ieškovės vardu buvo įregistruotas 2018 m. rusėjo 14 d., o šiame sklype stovintis pastatas-gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), – 2018 m. lapkričio 27 d. pagal 2018 m. lapkričio 14 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1. Dovanojimo sutarties 3.5. punkte numatyta, jog ieškovei yra žinoma, kad žemės sklype yra statiniai, kurie neregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre. Ieškovė minėta sutartimi sutiko savo lėšomis įregistruoti statinius. Iš prie žemės sklypo dovanojimo sutarties pridėto 2012 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo plano matyti, jog jau tuo metu, t. y. 2012 m. žemės sklype stovėjo statiniai, tame tarpe ir aukščiau nurodytas gyvenamasis namas (plane pažymėtas MN). Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos medžiagoje esančių fotonuotraukų matosi, jog namas nėra naujas, iš pastato sudėtinių dalių kadastro duomenų matyti, kad tiek gyvenamojo namo, tiek atviros verandos statybos pabaigos metai yra 2012 m. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, gyvenamasis namas, D. M. įgytas dovanojimo sutarties pagrindu kartu su dovanotu žemės sklypu, yra laikytinas asmenine jos nuosavybe. Minėtas gyvenamasis namas buvo sukurtas dar iki jį perleidžiant dovanojimo sutartimi ieškovei, jis tik buvo neįteisintas, ieškovė 2018 m., būdama santuokoje su atsakovu, įteisino šį gyvenamąjį namą pagal statybos užbaigimo deklaraciją, nepaisant to, jog jis buvo pastatytas jau 2012 m. Dėl nurodytų aplinkybių gyvenamasis namas negali būti laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, o yra laikytinas ieškovės asmenine nuosavybe. Nors dovanojimo sutartyje neaptartas nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą perėjimo klausimas, pagal įstatymo analogiją, taikant CK 6.395 straipsnio 1 dalį, laikytina, kad nuosavybės teisė į dovanotame žemės sklype esantį pastatą perėjo ieškovei. Aukščiau minėtų dokumentų visuma bei įstatymų nuostatos patvirtina, jog dovanojimo sutartimi D. M. nuosavybės teise perėjo ne tik žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir tame žemės sklype nuo 2012 metų stovintis gyvenamasis namas, todėl jis yra laikytinas ieškovės asmenine nuosavybe.

4. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad ieškovė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 11 d. gavo dovanų iš savo brolio R. K.. Jau tą dieną žemės sklype stovėjo namas, tačiau jis tik nebuvo įformintas Registrų centre. Ieškovė jį įregistravo 2018 m. lapkričio 27 d. Jis pats visiškai neprisidėjo prie šio turto sukūrimo ar jo gerinimo, į namą nepretenduoja. Tas gyvenamasis namas žemės sklype jau stovėjo nuo 2012 metų. Atsižvelgiant į paminėtą, mano, kad namas laikytinas ieškovės asmenine nuosavybe.

5. Abi šalys pateikė rašytinius sutikimus dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, todėl teismas 2020 m. gruodžio 17 d. protokoline nutartimi nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 235 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir

teismo išvados

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Atsakovui A. M. atsiliepimu į ieškinį visiškai sutinkant su ieškinyje pareikštais reikalavimais, sprendžiama, jog atsakovas pripažįsta ieškinį, todėl sprendime išdėstomi sutrumpinti sprendimo motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

7. Iš byloje pateikto santuokos liudijimo (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5, el. dok. Nr. CBP-5679 priedas) nustatyta, jog šalių santuoka sudaryta 2014 m. rugsėjo 19 d. Dovanojimo sutartis, sudaryta 2018 m. rugsėjo 11 d. ir patvirtinta Kauno m. 21- ojo notaro biuro notaro V. L., patvirtina, kad D. M. iš R. K. asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) Minėtos dovanojimo sutarties 3.5. punkte nurodyta, jog ieškovei yra žinoma, kad žemės sklype yra statiniai, kurie neregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre, ji sutinka savo lėšomis įregistruoti statinius (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5, el. dok. Nr. CBP-5679 priedas). Iš prie žemės sklypo dovanojimo sutarties pridėto 2012 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo plano matyti, jog tuo metu žemės sklype stovėjo pastatai (plane pažymėti MN ir N) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5, el. dok. Nr. CBP-5679 priedas). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu įregistruotas 2018 m. rugsėjo 14 d., o šiame sklype stovintis pastatas-gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu įregistruotas 2018 m. lapkričio 27 d. pagal 2018 m. lapkričio 14 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5, el. dok. Nr. CBP-5679 priedas). Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos medžiagoje esančių fotonuotraukų akivaizdžiai matosi, jog namas nėra naujos statybos, o pastato sudėtinių dalių kadastro duomenys patvirtina, kad tiek gyvenamojo namo, tiek atviros verandos statybos pabaigos metai yra 2012 m. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5, el. dok. Nr. CBP-5679 priedas).

8. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti šalių santuokos metu įgytą jos vardu registruotą gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine D. M. nuosavybe, nurodant, kad gyvenamasis namas ieškovės įgytas dovanojimo sutarties pagrindu kartu su dovanotu žemės sklypu, be to, jis yra pastatytas 2012 metais, t. y. dar iki šalių santuokos. Atsakovas su ieškiniu sutinka, nurodydamas, kad ieškovė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 11 d. gavo dovanų iš savo brolio, jau tą dieną tame sklype buvo namas, stovintis nuo 2012 metų, o jis pats visiškai neprisidėjo prie šio turto sukūrimo ar jo gerinimo, į namą nepretenduoja. Taigi, byloje ginčo dėl bylos dalyko nekilo, abi šalys pripažino, jog gyvenamasis namas, esantis dovanotame sklype, yra pastatytas 2012 metais ir tik įregistruotas šalims sudarius santuoką.

9. Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ši įstatymo nustatyta prezumpcija įtvirtina santuokinio turto teisinio režimo apibrėžtumo siekį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. M. v. S. M. , bylos Nr.3K-3-342/2014). Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti šią įstatymo nustatytą prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

10. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. CK 3.89 straipsnio 2 dalis nustato fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinas įrodinėjimo priemones (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. K. v. D. K, bylos Nr. 3K-3-52/2012; kt.). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės yra reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas, pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

11. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. CK 4.49 straipsnio nuostatos nurodo, jog daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Pagal įstatymo analogiją šis straipsnis yra taikomas ir dovanojimo teisiniams santykiams.

12. Kaip matyti iš bylos duomenų, gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, įgytame 2018 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Minėtoje dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Iš prie žemės sklypo dovanojimo sutarties pridėto 2012 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo plano matyti, jog jau tuo metu, t. y. 2012 m. žemės sklype stovėjo statiniai, tame tarpe ir aukščiau nurodytas gyvenamasis namas (plane pažymėtas MN). Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos medžiagoje esančių fotonuotraukų matosi, jog namas nėra naujas, iš pastato sudėtinių dalių kadastro duomenų matyti, kad tiek gyvenamojo namo, tiek atviros verandos statybos pabaigos metai yra 2012 m., šalių santuoka sudaryta 2014 m. rugsėjo 19 d., kas rodo, kad minėtas gyvenamasis namas buvo pastatytas dar iki šalių santuokos sudarymo. 2018 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu, kuomet D. M. iš R. K. asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype esantis gyvenamasis namas buvo neregistruotas VĮ Registrų centre. Nors dovanojimo sutartyje neaptartas žemės sklype esančio gyvenamojo namo teisinis statusas, tačiau minėtos dovanojimo sutarties 3.5. punkte numatyta, jog ieškovei yra žinoma, kad žemės sklype yra statiniai, kurie neregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre, ji sutinka savo lėšomis įregistruoti statinius, todėl teismas sprendžia, kad minėta dovanojimo sutartimi dovanotojas išreiškė valią su šiuo žemės sklypu D. M. perleisti ir jame buvusius statinius, juolab, kad dovanojimo sutartyje nenustatyta kitaip, taigi, nuosavybės teisė į padovanotame žemės sklype esančius statinius perėjo ieškovei minėtos 2018 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad dovanojimo sandorio pagrindu įgyjant gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos bendros sutuoktinių D. M. ir A. M. lėšos ar asmeninės atsakovo A. M. lėšos. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pats visiškai neprisidėjo prie šio turto sukūrimo ar jo gerinimo. Atsakovas ieškinį pripažino visiškai, turtinių pretenzijų dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nereiškia. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprisidėjo prie minėto turto atsiradimo, prie gyvenamojo namo ir kitų statinių įsigijimo, kad nėra duomenų, jog atsakovas minėto turto adresu gyveno, naudojosi minėtu turtu, disponavo juo, siekė įforminti nuosavybės teises į minėtą turtą, reiškė pretenzijas į jį, mokėjo mokesčius ar kokiu kitu būdu prisidėjo prie minėto turto įgijimo ir gerinimo, todėl įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog nepriklausomai nuo to, kad nekilnojamasis turtas- gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės įsigytas registruotos santuokos su atsakovu metu, tačiau surinktais įrodymais buvo paneigtas sutuoktinių turto bendrumo principas, minėtas turtas, kaip nuosavybės objektas, buvo įgytas kaip asmeninė ieškovės nuosavybė. Išnagrinėjęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 178, 185, 186, 189, 197 straipsniai).

13. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovė, kreipiantis į teismą patyrė 50,00 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidų (elektroninės bylos apyrašo b. l. elektroninės bylos apyrašo b. l. 5, el. dok. Nr. CBP-5679 priedas), kurios, ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos ieškovės naudai iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, jog gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Priteisti ieškovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.